Justinas Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui

Žodis, tartas atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis Katedros aikštėje 1991 metų sausio 16-ąją.

Prieš daugelį metų čia stovėjo Didžiojo kunigaikščio Vytauto karstas. Dabar čia guli mūsų vaikai, ir mes apraudam jų žūtį, suprasdami, kad jie priklauso istorijai, kad jie dabar šildosi sužvarbusias rankas prie Amžinosios ugnies kartu su didžiaisiais mūsų tautos vyrais. Lietuva pasilenkia prie jų ir užkloja juos amžina laisve. Tai pirmieji tikrai laisvi Respublikos piliečiai ir pirmosios mūsų Nepriklausomybės aukos. Pasaulis mato – pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: nužudyti, tankų vikšrais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: Lie–tu–va! Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų. Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar sykį patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė.

Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukiasi, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome, nes mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus. Sakau, kokie mes stiprūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka – jo rankoje. Šitoje visą Lietuvą apkabinusioje rankų grandinėje amžinai jausime ir jų, žuvusiųjų, rankas, jie stovės kartu su mumis, kaip tą sausio 13-osios naktį prieš tankus ir automatus, prieš tamsą ir smurtą, prieš begėdišką melą ir šmeižtą.

Mūsų Nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys. Gyvensime ir kovosime jų šviesoje.

Justinas Marcinkevičius

Šaltinis: Justinas Marcinkevičius, Pažadėtoji žemė, Vilnius: Rašytojų sąjungos leidykla, 2009.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Gražiai sakė Plečkaitis

Apie eilinius daugiau irgi reikia kalbėti.Laisvės vaisiai vadinamam elitui,o paprastiems kada?

Dangaus karalystė sieloje

ir turint minimumą galima laimingai gyventi.Bet piktina ne nesąžiningų turtai,o jų melas,apgaulė,nedora…Tai žuvusių išniekinimas.

esame mes laisvi, o ne kolaborantai

didžiausia vergystė – tai nuodėmė
Mes, katalikai – esame laisvi.
O apsivogę, apsipedofilinę, apsimelavę kolaborantai-komunistai – velnio vergai žemėje ir pragare.

lietuvis

Kokie aktualūs žodžiai ir po 24 metų …,,Teisingumo šaukiasi, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas.”
Bet sotiems, kurtiems valdžiažmogiams, gobšiems krautuvninkams tai neįkandama dimensija.

Anikė

Mes esame stiprūs,kai „mano ranka – tavo rankoje,o tavo ranka-jo rankoje”.Tai-
Tautos vienybė,tada esame neįveikiami.Suskaldyti ir supriešinti esame silpni.
Justinas Marcinkevičius vienijo mus, savo kūryba vertė prisiminti iš kur mes,
šaknis,didžiuotis kalba,žmonėmis,garbinga krašto istorija.Tas, kas pavertė mus runkeliais,patvoriniais,dabar prašo apsaugos,reiškia,privirė košės,bijo,nes
žmonių atmintis gyva,neištrinta.Mes nenorime keršto,norime oraus gyvenimo be
melo,patyčių,baimės.

Letas Palmaitis

Nepaisant asmeninės pagarbos Justinui Marcinkevičiui (net drįsdavau prieštarauti Velioniui mons. Svarinskui, kai jis griežtai priskirdavo Marcinkevičių prie dvasinių kolaborantų), nelaikau visai dora, pasitaikius momentui, traukti į viešumą anų laikų romantinius Marcinkevičiaus pasisakymus, nes deja, tas romantizmas neatlaikė istorijos išbandymo. Niekas tada nematė realaus pasaulio taip, kaip galime matyti dabar mes, niekas net nežinojo apie įtakų perdalijimo potekstes, apie tai, kad garsioji Bilderbergo programa (quotes.liberty-tree.ca/quote/david_rockefeller_quote_103d) jau buvo įgyvendinama visu greičiu link „kapitalo, prekių ir badmiriaujančios darbo jėgos laisvo judėjimo”. Gyvenome 1918 metų iliuzijomis. Tačiau net ir tada daugelį (net kunigų) pagavusi pagunda lyginti Lietuvos kančias dėl savęs (toli gražu ne visuomet laisvu noru) su laisvanoriška Atpirkėjo Kančia dėl pasaulio, vedė į krikščionybės esmės iškreipimą ir sutaikymą su pagonybe: Lie-tu-va (daugeliui –… Skaityti daugiau »

Letas Palmaitis: atitaisymas

„taip ir neišbrendusiems” – taip ir neišbrendantiems (nesubrendusiems)

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top