Ką reikėtų žinoti apie BlackRock, bendrovę, kuri valdo pasaulį

Milžiniškos investicijų bendrovės įtaka viso pasaulio politikai ir ekonomikai yra labai didelė.

BlackRock yra viena galingiausių organizacijų pasaulyje, o jos nedoras vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir politikoje tampa vis akivaizdesnis.

Investicijų milžinė propaguoja „nubudusiųjų” politiką – įmonių socialinio kredito balus (ESG), kurie apima pavojingas „nulinio šiltnamio efektą keliančių dujų išmetimo” (angl. – net zero) ir LGBT darbotvarkes. Be to, BlackRock yra atsakinga už manipuliacijas finansinių sistemose bei kontroliuoja didelę dalį pasaulinio turto.

Kad galėtume duoti atkirtį, turime žinoti, su kuo susiduriame. Šiame straipsnyje gilinsimės į globalistinės milžinės, vadinamos BlackRock, istoriją, dabartinę verslo praktiką ir planus.

BlackRock ir jos įkūrėjo istorija

2022 m. pradžioje BlackRock korporacija valdė apie 10 trilijonų JAV dolerių vertės turtą ir buvo didžiausia turto valdytoja pasaulyje. Bendrovė Blackrock valdo nemažą akcijų dalį daugumoje didžiausių pasaulio korporacijų, įskaitant Amazon, Apple, Microsoft, Google, Tesla, Coca-Cola, Moderna, Johnson & Johnson, Exxon Mobil, Visa, Chevron, JPMorgan Chase, Walmart ir daugelyje kitų.

Bendrovę prieš 35 metus, 1988 m., įkūrė investicijų bankininkas ir dabartinis generalinis direktorius Laris Finkas (Larry Fink) kaip Blackstone korporacijos filialą. Iš pradžių ji vadinosi Blackstone Financial Management ir per pirmuosius ketverius veiklos metus sparčiai augo, o 1992 m. pasiekė 17 mlrd. dolerių vertės akcijų paketą, kaip praneša žurnalistas Džeimsas Korbetas (James Corbett).

Kadangi BlackRock išaugo į labai neblogą verslą, Finkas ir Blackstone generalinis direktorius Stefenas Švarcmanas (Stephen Schwarzman) nusprendė atskirti BlackRock nuo Blackstone ir paversti ją atskira įmone.

1999 m. BlackRock ėmė viešai prekiauti akcijomis po 14 JAV dolerių už akciją; tuo metu įmonė valdė 165 mlrd. dolerių vertės turtą. XXI a. pradžioje įmonė išplėtė savo veiklą, įtraukdama analitiką ir rizikos valdymą. 2004 m. ji nusipirko investicijų valdymo įmonę State Street Research & Management, 2006 m. susijungė su investicijų valdymo įmone Merrill Lynch, o 2007 m. įsigijo pagrindinį Quellos Group turto valdymo padalinį, todėl bendra BlackRock valdomo turto vertė viršijo 1 trilijoną JAV dolerių.

Nors iki šio momento BlackRock finansinė sėkmė gali atrodyti įspūdinga, tačiau iš tikrųjų šią įmonę pasauline finansų dominuojančia bendrove pavertė 2007 ir 2008 m. finansų krizė. Žurnalistė Haike Buchter (Heike Buchter), parašiusi knygą apie BlackRock, 2015 m. sakė: „Prieš finansų krizę man net nebuvo žinomas šis pavadinimas. Tačiau praėjus metams po Lehman [Brothers] žlugimo [2008 m.], BlackRock atsirado visur. Visur!”

Daugelis bankų, įskaitant Lehman Brothers, o taip pat JAV vyriausybė ir Federalinė rezervų sistema kreipėsi į Finką ir bendrovę BlackRock, prašydami padėti pertvarkyti sudėtingas finansines priemones, dėl kurių kilo krizė, ir 2008 m. dalyvauti teikiant finansinę pagalbą.

Šios institucijos pasitikėjo Finku kaip finansinių priemonių, kurios sukėlė rizikingų hipotekos paskolų krizę, ekspertu, nes jis padėjo sukurti toksišką hipotekos pramonę. Devintajame dešimtmetyje, kai Finkas dar dirbo investiciniame banke First Boston, jis sukūrė „savo pirmąjį hipotekos užstato įsipareigojimą (angl. Collateralized Mortgage Obligation, CMO) ir beveik vienas” sukūrė „rizikingų hipotekos paskolų rinką, kuri 2008 m. taip įspūdingai žlugo”, – rašė Korbetas.

„Kai po Lehman Brothers žlugimo Volstrito gatvėje pagaliau nusėdo dulkės, beveik niekam nekilo abejonių, kas sėdi dulkių krūvos viršuje: tai BlackRock, – rašė Korbetas.

Vadovaujant Finkui, BlackRock pasinaudojo savo finansine galia ir įtaka, kad įsitrauktų į nacionalinę ir tarptautinę politiką. Rašytojas ir ekonomikos žurnalistas F. Viljamas Endgalas (F. William Endgahl) tai apibūdino šitaip:

BlackRock įkūrėjas ir generalinis direktorius Laris Finkas akivaizdžiai suinteresuotas pirkti įtaką visame pasaulyje. Jis paskyrė buvusį Vokietijos deputatą nuo CDU (Krikščionių demokratų sąjungos) Fridrichą Mercą (Friederich Merz) BlackRock Germany vadovu, kai atrodė, kad jis gali pakeisti kanclerę Angelą Merkel, o buvusį Didžiosios Britanijos iždo kanclerį Džordžą Osborną (George Osborne) – politiniu konsultantu. Finkas į BlackRock valdybą paskyrė buvusią Hilari Klinton (Hillary Clinton) personalo vadovę Čeril Mils (Cheryl Mills), kai atrodė aišku, jog Hilari netrukus atsidurs Baltuosiuose rūmuose.

Jis į savo valdybą paskyrė buvusius centrinių bankų darbuotojus ir sudarė pelningas sutartis su jų buvusiomis institucijomis. Stenlis Fišeris (Stanley Fisher), buvęs Izraelio banko vadovas, o vėliau ir Federalinio rezervo valdybos pirmininko pavaduotojas, dabar yra BlackRock vyresnysis patarėjas. Filipas Hildebrandas (Philipp Hildebrand), buvęs Šveicarijos nacionalinio banko prezidentas, yra BlackRock pirmininko pavaduotojas, kuris prižiūri BlackRock Investicijų institutą. Žanas Buavenas (Jean Boivin), buvęs Kanados banko valdytojo pavaduotojas, yra BlackRock Investicijų instituto tyrimų visuotinis vadovas.

Aiškiai matyti, kaip BlackRock persipynė su aukščiausiais politikos ir verslo sluoksniais ir kokią didžiulę pasaulinę įtaką turi Finko investicijų bendrovė. Korporacija tapo tokia galinga, kad profesorius Viljamas Berdtistlas (William Birdthistle) ją pavadino „ketvirtąja valdžios šaka”.

Blackrock sandėriai su Baideno administracija

2019 m., kai Džo Baidenas (Joe Biden) svarstė galimybę kandidatuoti į prezidentus prieš Donaldą Trampą (Donald Trump), buvęs viceprezidentas susitiko su Finku ir paprašė BlackRock paramos. Sakoma, kad generalinis direktorius atsakė Baidenui: „aš esu čia, kad padėčiau”.

Bidenas, atrodo, greitai atsilygino BlackRock už pagalbą, tapęs prezidentu, netrukus paskyrė Brajeną Dyzą (Brian Dees) Nacionalinės ekonomikos tarybos direktoriumi. Prieš tai, nuo 2017 m. iki 2020 m., Dyzas buvo BlackRock tvaraus investavimo vadovas. Jis taip pat užėmė kelias svarbias pozicijas Obamos administracijoje, įskaitant vyresniojo prezidento patarėjo pareigas.

Kitas buvęs BlackRock darbuotojas dabartinėje Baideno administracijoje yra iždo sekretoriaus pavaduotojas Adeveilis Adejemo (Adewale Adeyemo), kuris 2017-2019 m. dirbo Finko vyresniuoju patarėju. Nigerijoje gimęs politikas taip pat glaudžiai susijęs su buvusiu prezidentu Baracku Obama; 2019 m. jis buvo išrinktas pirmuoju B. Obamos fondo prezidentu.

Be to, buvęs BlackRock vyriausiasis pasaulinis investicijų strategas Maiklas Pailas (Michael Pyle) dabar yra viceprezidentės Kamalos Haris (Kamala Harris) vyresnysis patarėjas ekonomikos klausimais. M. Pailas taip pat dirbo B. Obamos administracijos Iždo tarptautiniams reikalams sekretoriaus pavaduotojo vyresniuoju patarėju.

Galima sakyti, kad Džo Baideno administracijos ekonominę politiką iš esmės vykdo BlackRock.

Svarbus BlackRock vaidmuo Didžiajame perkrovime ir COVID pandemijoje

Korbetas teigia, kad COVID-19 „pandemija” iš esmės buvo susijusi ne su virusu, o su pasaulinio elito, ypač BlackRock, galimybe pertvarkyti pasaulio ekonomiką ir finansų sistemą.

2019 m. rugpjūčio 22 d. Finkas oficialiai suvienijo jėgas su Klauso Švabo (Klaus Schwab) globalistiniu Pasaulio ekonomikos forumu (PEF), kai tapo PEF Patikėtinių tarybos nariu. Tą pačią dieną prasidėjo centrinių bankų vadovų, ekonomistų ir politikos formuotojų susitikimas ekonomikos politikai aptarti – kasmetinis Džeksono Ekonomikos simpoziumas, kuriame BlackRock pradėjo savo finansinę revoliuciją.

Likus savaitei iki renginio, BlackRock paskelbė dokumentą, kuriame buvo nustatyti simpoziume Džeksone, Vajomingo valstijoje, vyksiančios diskusijos parametrai.

„Po daugelį metų trukusio kiekybinio skatinimo (QE), nulinių palūkanų normų politikos (ZIRP) ir net kažkada neįsivaizduojamos neigiamų palūkanų normų politikos (NIRP) bankininkai nebeturėjo galimybių veikti,” – aiškino Korbetas.

Taigi finansų elitui reikėjo kažko naujo, ir BlackRock pateikė jiems atsakymą: „Judėti tiesiogiai”.

Norint suprasti šią sąvoką, pirmiausia reikia žinoti, kad pinigų sistema yra suskirstyta į dvi grandis: mažmeninę ir didmeninę. Mažmeninėje grandinėje išleidžiami „bankų pinigai”, t. y. pinigai, kuriuos paprasti žmonės ir įmonės išleido sandoriams ekonomikoje sudaryti. Dar yra „rezerviniai pinigai” (didmeninė grandinė) – tai indėliai, kuriuos bankai laiko centriniuose bankuose, pavyzdžiui, Federalinio rezervo banke (FRB) arba Europos centriniame banke (ECB).

Išsamesnį šių dviejų pinigų grandinių paaiškinimą rasite mano straipsnyje „Centrinio banko skaitmeninės valiutos”.

BlackRock pasiūlymas „judėti tiesiogiai” reiškė apeiti suskaidytą pinigų sistemą ir leisti centriniams bankams tiesiogiai perpumpuoti pinigus į įvairius privačius ir viešuosius subjektus.

„Reikia beprecedenčio atsako, kai pinigų politika yra išsekusi, o vien fiskalinės politikos nepakanka”, – teigiama BlackRock 2019 m. rugpjūčio mėn. dokumente. „Šis atsakas greičiausiai bus „tiesioginis”: Tiesioginis atsakas reiškia, kad centrinis bankas ras būdų, kaip perkelti centrinio banko pinigus tiesiogiai į valstybinio ir privačiojo sektorių išlaidautojų rankas.”

2019 m. rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki vadinamosios „pandemijos” pradžios, Federalinio rezervo pinigai buvo pradėti tiesiogiai pumpuoti į mažmeninę pinigų apyvartą.

Kai 2020 m. kovo mėn. prasidėti pirmieji federaliniai pagalbos veiksmai sunkumų turinčioms įmonėms kartu su pirmaisiais visuomenės uždarymais, jau buvo sukurta „judėjimo tiesiogiai“ sistema ir FRB galėjo tiesiogiai skirti pinigus privačioms ir valstybinėms organizacijoms.

„Tai, kas mums buvo pasakyta esant „pandemija”, iš tikrųjų finansiniu lygmeniu buvo tik pretekstas visiškai beprecedenčiam trilijonų dolerių perpumpavimui iš FRB tiesiai į ekonomiką”, – rašė Korbetas.

2020 m. kovą, panašiai kaip per 2007-2008 m. finansų krizę, FRB kreipėsi į BlackRock, kad ši valdytų jo pagalbos programas.

Tai leido BlackRock gauti vyriausybės, t. y. mokesčių mokėtojų, pinigus ir paskirstyti juos korporacijoms, į kurias buvo investavusi BlackRock, taip pat leido BlackRock išgelbėti vieną svarbiausių savo turto elementų: iShares– biržoje prekiaujamų fondų (ETF) rinkinį, kurio valdomo turto vertė 2023 m. sausio mėn. buvo 2,23 trilijono JAV dolerių.

Tai reiškia, kad FRB leido BlackRock naudoti mokesčių mokėtojų pinigus savo turtui gelbėti. Rasas ir Pem Martensai (Russ & Pam Martens) savo tinklaraštyje rašė šitaip:

Kas gali būti blogo, jei sudarysite sutartis nesiūlydami kainos ir pirksite savo produktus? Kad reikalai būtų dar labiau sukrečiantys, CARES įstatymu vadinamame skatinamajame įstatyme numatyta atidėti 454 mlrd. dolerių mokesčių mokėtojų pinigų, skirtų padengti nuostoliams, patirtiems dėl FRB sukurtų gelbėjimo programų. Iš viso 75 mlrd. JAV dolerių buvo skirta BlackRock valdomų įmonių obligacijų supirkimo programų nuostoliams padengti. Kadangi BlackRock leidžiama supirkti savo fondus, kuriais prekiaujama biržoje, tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai padengs nuostolius, kuriuos kitu atveju galėtų patirti milijardieriaus Lario Finko bendrovė ir investuotojai.

Be FRB, Kanados bankas ir Švedijos centrinis bankas taip pat konsultavosi su BlackRock, kad ši padėtų valdyti jų įmonių obligacijų pirkimo programas.

Savo „judėjimo tiesiogiai“ valstybės perversmu BlackRock tikrai užkariavo planetą, – rašė Korbetas.

„Dabar ji diktavo centrinio banko intervencijas, o paskui ėmėsi visų įmanomų vaidmenų ir tiesiogiai pažeidinėjo interesų konflikto taisykles, veikdama kaip konsultantas ir patarėjas, ir valdytojas, ir pirkėjas, ir pardavėjas, ir investuotojas tiek su FRB, tiek su pačiais bankais, korporacijomis, pensijų fondais ir kitais subjektais, kuriuos ji gelbėjo.”

Visagalė BlackRock IT sistema

Didelė visų pasaulyje parduodamų akcijų ir obligacijų vertės dalis valdoma per BlackRock „centrinę investicijų valdymo apdorojimo sistemą”.

Šią sistemą, vadinamą Aladdin (santrumpa iš asset, liability, debt and derivative investment network, angl. – turto, įsipareigojimų, skolų ir išvestinių finansinių priemonių investavimo tinklas), naudoja ne tik pati BlackRock.

BlackRock Solutions, viena iš BlackRock dukterinių įmonių, oficialiai leidžia naudotis Aladdin sistema daugiau kaip 150 įstaigų, įskaitant antrą pagal dydį turto valdytoją pasaulyje Vanguard ir kitą pramonės milžiną: State Street Global Advisors. Šią sistemą taip pat naudoja daugelis didžiausių pasaulio draudimo bendrovių ir didžiųjų technologijų įmonių, tokių kaip Alphabet (Google), Apple ir Microsoft, o taip pat daugelis pensijų fondų.

Kiekvieną dieną Aladdin paleidžia vadinamuosius „Monte Carlo imitavimus“ – kompiuterių algoritmus, skirtus modeliuoti galimų rezultatų tikimybę sistemose, turinčios atsitiktinius kintamuosius-visoms jos valdomoms finansinėms priemonėms.

Financial Times pranešė, kad 2017 m. Aladdin valdė 20 trilijonų JAV dolerių vertės turtą. Nuo to laiko BlackRock šio skaičiaus nebepateikia, todėl tikėtina, kad šiandien jis yra daug didesnis.

Anksčiau IT sistema buvo naudojama tik rizikai apskaičiuoti, o sprendimus vis dar priimdavo žmonės. Tačiau 2017 m. Finkas „padarė statymą už mašinas”, nes BlackRock pradėjo naudoti automatizuotą kompiuterinę sistemą, pavadintą Monarch, kuri perėmė sprendimų priėmimo procesą, susijusį su daugeliu jos turto vienetų.

Trumpai tariant, BlackRock sistema Aladdin valdo daugiau nei 20 trilijonų JAV dolerių vertės turtą, o tai reiškia, kad nemaža dalis pasaulio turto priklauso nuo vienos kompiuterinės sistemos skaičiavimų. Be to, sprendimus pirkti ir parduoti akcijas vis dažniau priima algoritmai ir dirbtinis intelektas, o ne žmonės.

Todėl klaidos algoritmuose, nesvarbu, ar jos padarytos sąmoningai, ar ne, gali sukelti pasaulio ekonomikos katastrofą.

Išlieka aktualus klausimas, ką BlackRock planuoja daryti su visa įgyta didžiule galia ir įtaka.

Kaip BlackRock kontroliuoja pasaulį

„Reikės keisti elgesį, ir tai yra vienas iš dalykų, kurių prašome įmonių. Reikia priversti reikiamai elgtis, ir BlackRock verčia reikiamai elgtis.”

Ši 2017 m. Lario Finko citata apibendrina tai, ką daro BlackRock naudodamasi savo galia ir įtaka: verčia reikiamai elgtis ir formuoja visuomenę pagal savo įvaizdį.

Kasmetinis Finko „laiškas generaliniams direktoriams”, nors oficialiai jis nėra direktyva, apibūdinamas kaip „raginimas imtis veiksmų”, keičiančių daugelio didžiausių pasaulio įmonių elgesį. Tai netgi buvo patvirtinta recenzuojamame straipsnyje, kuriame daroma išvada, kad „mūsų duomenys rodo, jog akcijų paketui priklausančios įmonės reaguoja į BlackRock pastangas įtraukti visuomenę”.

Finkas naudojasi savo įtaka korporacijų pasauliui, siekdamas stumti „nubudusiųjų“ aplinkosaugos, socialinę ir valdymo (angl. Environmental, Social, and Governance – ESG) darbotvarkę. ESG iš esmės yra tam tikra socialinių kreditų sistema, skirta užtikrinti, kad korporacijos laikytųsi destruktyvios „nulinio anglies dioksido išmetimo” politikos ir įvairių kitų globalistų darbotvarkės punktų.

2022 m. laiške vadovams Finkas rašė:

Tvarių investicijų suma pasiekė 4 trilijonus JAV dolerių. Be to, padaugėjo veiksmų ir ambicijų, susijusių su anglies dioksido išmetimo mažinimu. Tai tik pradžia – tektoninis poslinkis tvaraus investavimo link vis dar spartėja. Nesvarbu, ar tai būtų kapitalas, nukreiptas į naujas veiklas, orientuotas į energetikos inovacijas, ar kapitalas, perkeliamas iš tradicinių sąrašų į labiau pritaikytus akcijų paketus ir produktus, matysime vis daugiau judančių pinigų.

Pereinant prie nulinių išmetimų pasaulio, pasikeis kiekviena įmonė ir kiekviena pramonės šaka. Klausimas yra toks: ar jūs vadovausite, ar jums vadovaus?

Jis taip pat aiškiai leido suprasti, kad BlackRock reikalauja, jog korporacijos laikytųsi „nulinių išmetimų” ESG darbotvarkės:

Suinteresuotųjų šalių kapitalizmo esmė – užtikrinti ilgalaikę ir tvarią grąžą akcininkams. Svarbus šio tikslo elementas yra skaidrumas, susijęs su jūsų įmonės planavimu siekiant nulinių išmetimų pasaulio. Tačiau tai tik vienas iš daugelio dalykų kuriuos mes ir kiti investuotojai prašome įmonių atskleisti. Būdami savo klientų kapitalo prižiūrėtojai, prašome įmonių parodyti, kaip jos ketina laikytis savo atsakomybės akcininkams, įskaitant patikimą aplinkosaugos, socialinę ir valdymo praktiką bei politiką.

Kaip aiškina žurnalistas Ienas Deivisas (Iain Davis), žemas ESG „socialinio kredito” reitingas neleis verslui sėkmingai veikti:

Tai bus pasiekta naudojant suinteresuotųjų šalių kapitalizmo rodiklius. Turtas bus vertinamas pagal aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (ESG) tvaraus verslo veiklos etalonus. Bet kuriai įmonei, kuriai reikalingas rinkos finansavimas, galbūt išleidžiant klimato obligacijas, o gal Europos įmonėms skirtas žaliąsias obligacijas, reikės, kad šios obligacijos turėtų gerą ESG reitingą.

Žemas ESG reitingas atbaido investuotojus ir neleidžia pradėti projekto ar verslo sumanymo. Aukštas ESG reitingas paskatins investuotojus skubiai investuoti pinigus į projektus, kuriuos remia tarptautiniai susitarimai.

Bendrovė BlackRock ne vienintelė skatina nulinių išmetimų darbotvarkę. Šiuo metu iniciatyvą The Net Zero Asset Managers (angl. Nulinių išmetimų turto valdytojai) pasirašė 301 įmonė, kurių valdomų aktyvų bendra vertė siekia 59 trilijonus JAV dolerių.

Be abejo, BlackRock taip pat remia centrinio banko skaitmeninę valiutą (angl. Central Bank Digital Currency, CBDC), nes visiškai suskaitmeninus mokėjimus būtų galima pilnai kontroliuoti visus pinigų mainus ir taip dar lengviau vykdyti ESG darbotvarkę.

2022 m. laiške akcininkams Finkas pasakoja apie CBDC privalumus, tokius kaip „pinigų plovimo ir korupcijos rizikos mažinimas” bei „tarpvalstybinių mokėjimų sąnaudų mažinimas”.

Beveik savaime suprantama, kad BlackRock taip pat propaguoja LGBT darbotvarkę, reklamuodama vadinamąjį Įmonių lygybės indeksą, pagal kurį vertinamas įmonių įsipareigojimas laikytis „LGBTQ įtraukiančios politikos ir praktikos”. Indeksą skelbia organizacija Human Rights Campaign, kurią finansuoja Džordžo Sorošo Atviros visuomenės fondas.

Žurnalistas Džeimsas Korbetas piešia niūrų BlackRock įsivaizduojamos ateities vaizdą:

Pasak BlackRock, pasaulio ateitis jau visiškai aiškėja. Tai pasaulis, kuriame neatskaitingi kompiuterinio mokymosi algoritmai automatiškai nukreipia didžiausių pasaulio institucijų investicijas į kasą tų, kurie atitinka Finko ir jo bendražygių reikalavimus. Tai pasaulis, kuriame sandoriai bus vis labiau skaitmeniniai, o kiekvienas sandoris bus išgaunamas siekiant finansinės naudos BlackRock algoritmų valdovams. Tai pasaulis, kuriame korporacijos, atsisakiusios vykdyti šią darbotvarkę, bus neteks ESG rango iki užmaršties, o pasipriešinusiems asmenims bus išjungtos CBDC piniginės.

Geresnės ateities viltis

BlackRock iki šiol gali atrodyti kaip nesustabdoma jėga, tačiau dar visai neseniai dauguma visuomenės net neįsivaizdavo, kas yra BlackRock ir kuo ji užsiima. Tai keičiasi mūsų akyse.

Pastaraisiais metais prieš BlackRock ir jos darbotvarkę vis dažniau buvo protestuojama prie jos biurų Niujorke ir Paryžiuje.

Be to, pelno nesiekianti organizacija Consumers’ Research pernai pradėjo kampaniją prieš bendrovę BlackRock, kritikuodama ją dėl ryšių su Kinija.

„Galima būtų manyti, kad bendrovė, kurios misija yra ESG (aplinkosaugos, socialinių ir valdymo) standartų taikymas Amerikos įmonėms, tuos pačius standartus taikys ir užsienio investicijoms, tačiau BlackRock neprimeta savo „nubudusiųjų“ darbotvarkės Kinijai ar Rusijai”, – sakė Consumers’ Research vykdomasis direktorius. „Amerikos vartotojai atpažįsta melagį, kai jį pamato, ir Consumers’ Research neketina leisti jiems išsisukti.”

Respublikonų valdomų valstijų pasipriešinimas taip pat didėja. Floridos gubernatorius Ronas DeSantis (Ron DeSantis) neseniai iš BlackRock iždo fondo išėmė 2 mlrd. dolerių. Luiziana ir Pietų Karolina paskelbė, kad taip pat atsiims valstijų lėšas iš BlackRock, o Arkanzasas iš BlackRock valdomų sąskaitų jau atsiėmė 125 mln. dolerių. DeSantis taip pat vadovauja 19 gubernatorių koalicijai, kuri pasisako prieš „nubudusių“ korporacijų ESG darbotvarkę.

Paskutinėje Konservatyviųjų politinių veiksmų konferencijoje (CPAC) vyko diskusija „Naujoji blogio ašis: Sorošas, Švabas ir Finkas”, kurioje daugiausia dėmesio skirta turtuolių elito, įskaitant BlackRock, gebėjimui primesti kraštutinių kairiųjų politiką Jungtinėms Valstijoms ir visam pasauliui.

Skleidžiant informaciją apie nedorus BlackRock planus ir veiksmus, visuomenės nuomonė gali pasikeisti. ir Finko korporacija bus spaudžiama. Artimiausioje ateityje tikėtina ekonomikos griūtis privers žmones ieškoti atsakingų už krizę, o BlackRock neabejotinai yra viena iš kaltininkų. Dar neaišku, ar BlackRock sugebės išlaikyti savo galią ir įtaką dabar, kai ji atsidurs dėmesio centre ir visuomenės nuomonė atsisuks prieš ją.

Šaltinis: lifesitenews.com

5 12 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
44 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
44
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top