Ką pamiršo R. Juknevičienė gelbėdama D. Grybauskaitę

Viena iš prezidentinės konservatorių partijos lyderių Rasa Juknevičienė, padedama vienoje laidoje jau apsimelavusio Edmundo Jakilaičio, per paskutinę prezidentinių debatų laidą ėmėsi juodųjų technologijų prieš Naglį Puteikį – E.Jakilaitis tiesiog pranešė, kad kažkurios reklaminės pertraukėlės metu R. Juknevičienė jam paneigusi žinias apie tai, kad generolui J. Kronkaičiui ir jo koncepcijai Lietuvoje nebuvo vietos.

Tenka vėl gaivinti atmintį. Prisiminkime, kas viešai kalbėta ir rašyta 2011 m. rugpjūtį, kai generolas Kronkaitis staiga pasitraukė iš krašto apsaugos ministre buvusios R. Juknevičienės patarėjo pareigų. Štai citata, kur, beje, rašoma ir apie keistoką R. Juknevičienės sprendimą ne tiesiog panaikinti socialdemokrato Juozo Oleko įsakymą atsisakyti šauktinių kariuomenės, bet kreiptis į Konstitucinį teismą, kuris atsakė, kad nenori spręsti politinių klausimų:

„Tuo tarpu politikos kuluaruose jau seniai šnabždamasi, kad J. Kronkaitį papiktino premjero A. Kubiliaus kadrų politika ir buvusio ambasadorius NATO Lino Linkevičiaus kvietimas į patarėjus. Kaip žinia, socialdemokrato ir buvusio krašto apsaugos ministro L. Linkevičiaus požiūris į krašto apsaugos politiką, kitaip dar vadinamas „kariuomenės griovimo politika“ kardinaliai skiriasi nuo J. Kronkaičio. Be to, iki R. Juknevičienės kadencijos pabaigos liko kiek daugiau nei metai, todėl skubus J. Kronkaičio atsistatydinimas dėl senatvės kiek susiduria su elementariais logikos dėsniais.

[…] Įtakingo R. Juknevičienės patarėjo J. Kronkaičio ir L. Linkevičiaus požiūriai į kariuomenę, kaip primena stebėtojai, labai skiriasi. Būtent prie L. Linkevičiaus ir Kariuomenės Valdo Tutkaus susiformavo nuostata, kad tiek komplektuodama karines pajėgas, tiek pirkdama ginkluotę Lietuva turi orientuotis į tai, ko reikia misijoms užsienyje vykdyti, o ne į tai, ko gali prireikti tiesiogiai ginant šalį.

Būtent L. Linkevičiaus laikais imta diegti kariuomenės profesionalizavimo ir šauktinių atsisakymo idėjos. Tiesa, anot kritikų, jas galutinai įgyvendinus kitiems krašto apsaugos ministrams Gediminui Kirkilui ir Juozui Olekui, kariuomenė liko beveik be eilinių, o Lietuva – be kariuomenės ir be rezervo. Buvo ne tik įsakyta nieko neinvestuoti į tuometines karines jūrų ir oro pajėgas, bet atsisakyta užsienio ekspertų gerai vertinto atskirojo jėgerių bataliono bei Klaipėdos dragūnų bataliono. Ankstesnes reformas dabartiniai KAM vadovai nelabai skubėjo keisti ką nors iš esmės, nors turėjo tam visas galimybes.

Užuot tiesiog panaikinusi savo pirmtako, socialdemokrato Juozo Oleko įsakymą atsisakyti šauktinių kariuomenės, R. Juknevičienė organizavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kuris atsakė, kad nenori spręsti politinių klausimų. KT 2009 m. rudens sprendimas dėl kariuomenės reformą apibrėžiančių teisės aktų buvo mandagus pasakymas politikams, kad nesuverstų savo problemų, kam nepriklauso jų spręsti. Sprendimas atsisakyti šauktinių ir samdyti profesionalus, kaip išaiškino KT, Konstitucijai neprieštarauja, bet niekam kelių neužkerta.“ (visą tekstą skaityti ČIA)

O čia dar vienas straipsnis apie R. Juknevičienės kolegos A. Kubiliaus kadrų politiką, susijusią su L. Linkevičiumi, paskelbtas „Veide“.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
15 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
15
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top