Ką privalu žinoti, jei keliate grėsmę nacionalinam saugumui?

faktai.lt

Pastaruoju metu pagrindinė Lietuvos žiniasklaida daug rašė apie Lietuvos teisėsaugos institucijų kovą prieš antivalstybinę ir antikonstitucinę veiklą vykdančius Lietuvos piliečius, kurie viešai reiškė savo nepasitenkinimą dabartinės Lietuvos valdžios vykdoma politika ir abejojo jos priimamais sprendimais.

Kai kurių aukščiau paminėtų Lietuvos piliečių atžvilgiu Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminius tyrimus.

faktai.lt redakcija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuva yra demokratinė ir teisinė valstybė ir kad kai kurie Lietuvos piliečiai, patys to nežinodami, gali tapti priešiškų valstybių piktų ir neteisėtų kėslų taikiniu, o kartu ir Lietuvos teisėsaugos tyrimų objektu, siūlo savo skaitytojams teisininko komentarą, kaip reikėtų elgtis, jei į duris pasibelstų Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos Operatyvinių tyrimų departamento pareigūnai, turintys neginčijamų įrodymų, kad jūs keliate grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

* * *

Ką privalu žinoti, jei prieš Jus pradėtas ikiteisminis tyrimas?

Rasos Vaičekauskytės, „Teisės Tarnai“ atstovės, komentaras

Neretai apie ikiteisminio pradėjimo faktą sužinome paskambinus tyrėjai, gavę šaukimą į apklausą registruotu laišku, faksu, elektroniniu paštu. Esminis skirtumas tarp informavimo apie pradėtą baudžiamojo proceso faktą – panaudojus kai kurias išvardintas priemones, įtariamojo atžvilgiu negalima taikyti procesinių prievartos priemonių (pvz., atvesdinimą).

Vienas iš esminių momentų yra žinojimas, kokiu ikiteisminio tyrimo dalyvio statusu esate kviečiamas į apklausą: įtariamojo ar specialaus liudytojo? O gal statusas net neįvardijamas Jūsų šaukime?

Atsižvelgiant į tai, kad įtariamojo statusas reiškia, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad nusikalstamą veiką padarė konkretus asmuo, todėl jei esate šaukiamas į apklausą kaip įtariamasis, prisiminkite, kad šis statusas yra tik laikinas, ir jeigu per daug pasitikėsite savo žiniomis, neilgai trukus galite tapti kaltinamuoju, o galiausiai – ir nuteistuoju. Todėl būtina, prieš vykstant į apklausą apgalvoti, dėl kokios nusikalstamos veikos padarymo galite būti šaukiamas į apklausą. Neretai pasitaiko atvejų, kai įtariamieji vyksta į apklausas tikėdamiesi tiesiog pasikalbėti su tyrėja ir pasiaiškinti aplinkybes. Iš esmės tai yra itin klaidinga nuomonė, nes visi Jūsų „pasikalbėjimai“ bus fiksuojami apklausos protokole, kuriame atsispindės pirmieji Jūsų parodymai, kuriuos vėliau keičiant į kitus, kad ir viso ikiteisminio tyrimo metu, net ir nepadarę nusikalstamos veikos sukelsite pagrįstų abejonių netikėti Jūsų žodžiais.

Kokių teisių turi įtariamasis apklausos metu?

Nepamirškite, kad Jūs privalote padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui atskleisti nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamojo proceso paskirtis ir pareiga greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes baudžiamojoje byloje priklauso ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o Jums šiuo atveju galioja labai daug principų, garantuojančių ne tik teisę į gynybą, bet ir tokie esminiai baudžiamojo proceso principai kaip nekaltumo prezumpcija, kaltintojo įrodinėjimo našta (pareiga), procesinių prievartos priemonių proporcingumas, išsamumas ir objektyvumas ir kt. Tačiau verta pažymėti, kad vienas esminių principų – teisingumą vykdo tik teismas, galioja ir ikiteisminio tyrimo metu tais atvejais, kai jaučiate, jog nesant gynėjo, Jums daromas spaudimas, reikalaujama prisipažinimo, provokacijos, užduodami menamieji klausimai apklausos metu, jaučiate tyrėjo ar prokuroro šališkumą raginant nedelsti ir operatyviai atsakyti į klausimus, kuriuos Jūs negalite atsakyti iš esmės, tačiau apklausos protokole jie fiksuojami kaip atsakyti ir interpretuojami tyrėjo žodžiais. Tokiais atvejais Jūs turite teisę stabdyti apklausą ir prašyti kviesti gynėją.

Kodėl šaukime pamačius įrašą „specialusis liudytojas“ verta sunerimti?

Akcentuotina, kad specialusis liudytojas ir liudytojas yra visiškai skirtingos baudžiamojo proceso dalyvių sąvokos. Neaiškinant teorinio specialaus liudytojo statuso apibrėžimo, praktikoje šis statusas vadinamas „vienas žingsnis iki įtariamojo“. Ką tai reiškia? Specialaus liudytojo statusas yra itin patogus prokurorui, kuris jį ir suteikia. Kodėl? Neturint baudžiamojoje byloje pakankamai duomenų, kad nusikalstamą veiką padarė konkretus asmuo, tačiau „nujaučiant“, kad jam suteikiant šį statusą ir apklausus kaip liudytoją bus sužinotos aplinkybės, kurios ir leis suteikti įtariamojo statusą, tokia teise ir pasinaudojant BPK 80 str.1 p. pagrindu būsite kviečiamas į apklausą.

Dar daugiau, praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai tyrėjai nenurodo specialaus liudytojo statuso šaukime arba dar daugiau nurodo „Jūs esate kviečiamas į apklausą apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką apklausiant liudytoju“. Ši formuluotė itin dažnai praktikoje suklaidina net ir įmonių atstovus, kurie kviečiami į apklausas. Verta pažymėti, kad „specialaus liudytojo“ statusas Jums suteikia ir specialių teisių: draudimą duoti parodymus prieš save, Jūs privalote duoti atskirą sutikimą prieš apklausiant minėtu statusu, teisę turėti atstovą ir, be abejo, teisę būti pripažintam įtariamuoju. Paradoksalu, tačiau įtariamojo statusas Jums suteiks daugiau teisių nei nebauginantis statusas „specialusis liudytojas“ (pvz., teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pasakyta, prisiminkite, kad gavę šaukimą į apklausą, racionaliai įvertinkite būtinumą kviestis gynėją, kuris specializuojasi baudžiamojoje teisėje ir procese, juo gali būti advokatas arba advokato padėjėjas. Susiradę atstovą papasakokite visas aplinkybes, pateikite visus Jūsų žinioje esančius dokumentus ir į apklausą eikite pasirengęs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, kad baudžiamoji byla bus persiųsta į teismą. Lietuvos Respublikoje, ar Jūs esate kaltas, sprendžia tik teismas, ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o teismas sprendžia, ar kaltinamasis yra padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios jam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo metu.

faktai.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
duok dieve, jei teisiškai

dar ne pats blogiausias kelias, jei valstybininkai – pedofilai bandys susidoroti teisiškai: atims turtą ir pasodins į kalėjimą.
blogiau kai mirsite vėžiu – ir viskas bus VSIO ZAKONNO

Didelę

grėsmę nacionaliniam saugumui kelia nykstanti medicina ir begalinis žmonių nepasitenkinimas tuo.Vakar per LRT Kvietkausko laidoje Šalaševičiūtė kaip pabučiuota išklausė ramiai abejingą Kauno Sveikatos Universiteto rektoriaus mintijimą,kad jis labai ramiai vertina neturtingos Lietuvos lėšoms medikų ruošimą užsieniui,girdi,dalis sugrįžta,-tie kur ne dėl pingų.Žinoma,tokių mažuma. Todėl labai svarbu turėti tikrus skaičius.Ir labai norėtųsi,kad principingi seimo nariai Urbšys ar Vasiliauskas,Stancikienė ar Puteikis,Matulas ar Degutienė,Nakas bei kiti išsikviestų ministrę Šalaševičiūtę su statistika,jei ji,žinoma, bus nesumeluota ir gal net rektorių bei visokio plauko departamentų vadovus.Ką jie daro,kad rajonuose medicina nemirtų,-taip pat su statistika. JUk Lietuvoje medicna ir geri daktarai galėtų būti Lietuvos skalūnai,nafta ir pan…Nes dori daktarai baisisi tuo,kas dabar vyksta…Jei medicinos universitetus baigia 100-200 medikų kasmet,kur jie visi,nes užsiregistravimo tinkleliuose tos pačios senos pavardės.Negi miestuose… Skaityti daugiau »

2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top