Be komentarų.
Dalia Jazukevičiūtė. Valdžia nesiliauja manęs stebinti
Veidaknygė | Vasario 23 d.
Valdžia nesiliauja manęs stebinti. Prieš metus man žmonės paaukojo 7781 eurą – kolegos, draugai, žurnalistai, rašytojai, poetai, draugai graudžių ir gerų žodžių parašė, po keletą eurų gydytis. Nes visi mes ubagėliai. Nes nesigydo ligos sunkios, kai nėra tų pin.
Ir sekėsi, ir nesisekė, ir daug reikia pirkti nekompensuojamų, nes vieną ligą lydi dar kitos, ne mažiau niekšiškos, ir tas reikia gesinti, kad alsuoti būtų ramiau…
Bet procesas buvo sustabdytas, kraujas neberodė ligos, net 4 mėn. Aš taip nudžiugau – basta, aš laimėjau…
Per šiuos Naujuosius metus gavau puikią žinią iš Santariškių – ji grįžo. Ir tuoj pat dar vieną puikią žinią – iš Mokesčių inspekcijos. Sako: mokėkit, ponia, nuo dovanos pajamų mokestį skubiai, metai praėjo. 1200… Už ką? – subliuvau pakraupus. Už tą, kad jūs valstybėje gyvenate… Įstatymas virš visko. T.y. virš manęs tai jau tikrai…
Iš pradžių persigandau, paskui puoliau į kojas bankui – paskolino, sumokėjau. Ramu taip dabar ant širdies. Pareiga valstybei įvykdyta. „Myliu“ savo valstybę, kaip Levas Tolstojus „Uždraustoje knygoje“, negaliu kitaip. Duoda mizerną pensijėlę „ant išlikimo“, pasiveja ir dar duoda – per galvą… Tokia gera valdžia… „Veidus snaigės bučiuoja… Man taip gera širdy, o kodėl nežinau“.
Algimantas Rusteika. Tik kodėl, kai apie tai galvoju, jaučiuosi kaip įlipęs į karvės blyną?
Veidaknygė | Vasario 26 d.
Žmogus, moteris, poetė, rašytoja. Suserga baisia liga. Na taip, ta. Valdžia gydo, bet gydymas standartinis. Reikia, kaip ir visiems mirtingiesiems, jei jie ne AMB žentai ar šiaip artimi imperatoriui individai, nekompensuojamų. Žinot, girdėjot tą valdžios maldelę – pinigiukų nėr.
Valdžia neturi – suaukoja draugai, pažįstami, gerbėjai, šiaip žmonės. Po kiek kas gali, po eurą. Liga laikinai pasitraukia.
Ir valdžia, kuri pinigų vaistams neturi, tave prisimena ir ateina. Nagi, ponia, susimokėkit mokesčius – 15 proc. nuo gautų pajamų! Moteris išsigandusi ima paskolą ir susimoka, nes jau liga vėl grįžo, tai dar visai nebegydys.
Žodžiu, jei mes neturim pinigų tavęs normaliai pagydyti, tai normalu. O jei pats pasigydai už draugų suaukotus pinigus – pasidalink jais dar ir su valstybe. Padarei tą, kam jie neturi pinigų, tai dar jiems ir susimokėk už tai, kad tau paaukojo, kad gyventum. Jau visus gydymui išleidai – nesvarbu, nesusimokėsi, atsiųsim antstolę su 240 farų.
Taip, viskas pagal įstatymus, teisėta ir bla bla bla. Tik kodėl, kai apie tai galvoju, jaučiuosi kaip įlipęs į karvės blyną?