Kaimo vaikus mokys pensininkai?

Asta Volkovaitė | „Šiauliai plius“

Mažėjant mokinių skaičiui, o su jais – ir mokytojų darbų krūviui, gilėja atlyginimų takoskyra tarp miesto ir kaimo mokytojų. Dabartinė situacija verčia kelti klausimą: ar praėjus dešimtmečiui bus kam mokyti kaimo vaikus? Kasmet mokytojai sensta, o Švietimo ir mokslo ministerija delsia priimti kaimo mokytojams palankius sprendimus.

Mokytojai nusprendė nebetylėti

Vienas iš sunkiausių šiandienos mokyklų vadovų darbų – mokytojų darbo krūvio skirstymas. Dėl jo sumažėjimo mokytojams teisybės tenka ieškoti ir valstybinėse institucijose.

Šiaulių darbo ginčų komisijai (DGK) jau teko spręsti tarp Rasos progimnazijos administracijos ir pradinių klasių mokytojos įsiplieskusį darbo ginčą. Šiemet švietimo įstaigoje sulaukus viena pirmokų klase mažiau nei ankstesniais metais, direktorei teko spręsti, kuriai iš dviejų mokytojų skirti pirmokų klasę. Abi turi tą pačią kvalifikaciją, tik nevienodą darbo stažą. Vis dėlto nuspręsta, kad pirmokus mokyti vertesnė viena nepilnametę dukrą auginanti mokytoja. Kitai mokytojai pasiūlytos 8 valandos per savaitę, kurių metu ji mokytų namuose sergančius 2 mokinius. Mažesnį darbo krūvį gavusi mokytoja nusprendė siekti, kad darbo krūviai jai ir kolegei būtų padalyti po lygiai. Deja, darbo ginčų komisijos – tik ikiteisminės institucijos, kurios darbo krūvio neskirsto. Skundo nagrinėjimas dėl mokytojos darbo krūvio buvo atidėtas.

„Tai ne pirmas mokytojų skundas darbo ginčų komisijai. Krūvio mažėjimo problemų daugėja labai sparčiai – vien šią vasarą tarpininkavau sprendžiant 8 mokytojų iš įvairių miesto mokyklų krūvio skyrimo ginčus“, – pamena Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė.

„Kiek noriu, tiek duodu“

Tiek profsąjungos, tiek Ministerija pripažįsta, kad mokyklų vadovai dar neišmoko teisingai paskirstyti darbo krūvio.

„Įstaigų vadovai ir darbuotojai neišmano Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, darbdaviai nesiskaito su darbuotojais, elgiasi vienvaldiškai, autoritariškai, o darbuotojai dažniausiai bijo solidariai pasipriešinti vadovo savivalei, pradeda teisybės ieškoti tik tada, kai sužino, kad yra planuojama juos atleisti, o prarasti nebėra ko“, – pastebi Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento vadovas Aidas Aldakauskas taip pat neneigia, kad galiojanti tvarka mokyklų vadovams darbo krūvius leidžia skirstyti jokiais teisingumo kriterijais nepamatuotais principais.

„Kiek noriu – tiek duodu“, – neslepia Ministerijos atstovas.

Mokytojų skaičiaus neišmoko reguliuoti

Ministerijai vis dar nesiseka reguliuoti būsimų mokytojų skaičių, kad kasmet tūkstančiai mokytojų neliktų be darbo. Lietuvai kiekvienais metais reikia 300 mokytojų, o jų paruošiama keliolika kartų daugiau.

„Prieš keletą metų pedagogų rengimo studentų skaičius buvo sumažintas beveik dukart. Bet to negana. Statistika rodo, kad per paskutinius metus naujai pradedančių dirbti jaunų mokytojų buvo apie 2 proc. Tik apie 10 proc. tais metais baigusiųjų įsidarbina švietimo įstaigose“, – pastebi A. Aldakauskas.

Kita problema – mokytojų senėjimas. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius per penkerius metus pailgėjo nuo 45 iki 47 m. 2012–2013 mokslo metų pradžioje 60 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų buvo vyresni nei 45 m. Jauni (iki 30 metų) mokytojai sudarė 6 proc. visų mokytojų (2008–2009 metais – 10 proc.), o vyresni nei 60 m. amžiaus – 9 proc. (2008–2009 m. – 10 proc.). Jauniems mokytojams konkuruoti dėl darbo krūvio sudėtinga, nes jį skirstant atsižvelgiama ir į pedagogo patirtį.

Sprendimas yra, bet jis nepopuliarus?

Mokytojų interesus ginančių profsąjungų nuomone, darbo krūvių skirstymo peripetijos rečiau persikeltų į darbo ginčų komisijas ar net teismus, jei mokyklose būtų dažniau sudaromos kolektyvinės sutartys.

Lietuva yra paskutinė Europoje pagal kolektyvinių sutarčių sudarymo skaičių įmonėse. Tokio nepopuliarumo priežastys dažniausiai siejamos su tuo, kad tiek darbuotojams, tiek darbdaviams trūksta žinių apie kolektyvinės sutarties teikiamus privalumus, kuriuos įgyvendinti galėtų tik per įmonės kolektyvinę sutartį.

Padėjo išgyventi paklausus dalykas

Kai kurie mokytojai sumažėjusį darbo krūvį bando spręsti mokydami dviejose, trijose ar net keturiose mokyklose. Chemijos mokytoja Vilija Kladkienė džiaugiasi, kad jos dalyko mokytojos vis dar tebėra paklausios.

„Praėjusiais metais teko dirbti keturiose mokyklose tam, kad išgyvenčiau, nes turėti tik 8 pamokas per savaitę jau buvo per mažai“, – neslepia mokytoja. Šiemet V. Kladkienė turi vienu darbdaviu mažiau – vaikus moko trijose mokyklose. Tokią situaciją ji laiko nenormalia.

„Manau, bent jau kelionės išlaidos iš vienos mokyklos į kitą turėtų būti finansuojamos“, – mano chemijos mokytoja. Šis siūlymas neseniai buvo realybe, bet kai prieš penkerius metus Seimas priėmė Transporto lengvatų įstatymo pataisas, transporto išlaidų kompensacijos mokytojams, socialiniams ir kitiems darbuotojams buvo panaikintos.

Kaimo mokytojas tapo gėlininku

Bandymas „susirinkti“ buvusi krūvį keliose mokyklose mieste didelių problemų nesukelia, bet kaimuose dėl toli viena nuo kitos esančių mokyklų tai tampa sudėtinga. Kaimo mokytojai jaučiasi priversti ieškoti papildomo uždarbio, kad išgyventų.

„Kadangi jau pavasarį buvo aiški situacija apie darbo krūvio pasikeitimus, ieškojau išeities, norint šeimoje išlaikyti tą patį gerbūvį. Vieną dukrą reikia išleisti į mokyklą, o kita jau studijuoja Vilniuje. Galvojau apie jas“, – teigia vienoje rajono mokyklų dirbantis geografijos mokytojas, papildomų pinigų gaunantis iš gėlių verslo. „Su žmona nutarėme, kad meilę gėlėms galime paversti ir mažyčiu verslu“, – pasakoja vyras, keliuose šiltnamiuose kasdien puoselėjantis rožes ir kitas gėles.

Skursta kaimo mokytojai

„Remiantis statistika, mokytojas vidutiniškai turi 18 pamokų. Atrodo lyg ir normalu, bet, išanalizavus duomenis, matyti, kad apie 40 proc. kaime dirbančių mokytojų šio skaičiaus nepasiekia. Tai reiškia, kad ši dalis kaimo mokytojų turi pretenziją gauti 1,5 tūkst. Lt nesiekiantį atlyginimą“, – pripažįsta A. Aldakauskas.

Bedarbiai – su pedagogo kvalifikacija

Darbo biržos pateikti skaičiai rodo, kad mokytojai vis dažniau papildo bedarbių gretas.

2014 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Šiaulių teritorinėje darbo biržoje yra registruoti 168 mokytojai, iš jų daugiausia pradinio ugdymo mokytojų – 30, socialinių pedagogų – 23, kūno kultūros mokytojų – 18, dailės mokytojų – 12, logopedų – 10, anglų kalbos mokytojų – 9.

4 – tiek įregistruota darbo vietų mokytojams Šiaulių apskrityje.

1,5 tūkst. Lt ir mažiau – tiek uždirba 40 proc. šalies kaimo mokytojų.

etaplius.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Beta

„Kiek noriu – tiek duodu“ – neslepia Ministerijos atstovas.

Kokius vaikus?

Pensinykai mokyklose rengs tarpusavio debatus. Pasistatę butelaitį šlovins JE…

Rinkit merus konservatorius

Kiekvienam mokytojui paskirstis po lygiai konteinerių.

Dabar per

LRT kultūrą labai tiksliai ir teisingai kalba A. Juozaitis.Jį kalbina D.Kuolys.Lietuva- laikina valstybė ar istorinė.Neištirpti ES.

Visai ne prieš

pensininkus,nors į miestelius neatvyksta jaunų specialistų.

Tik vidurinės mokyklos

užtikrina mokytojui tobulėjimą.Tada jie grįžtų į provinciją.Niekas nenori dirbti kombinatuose.

6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top