Dalijamės Laisvos visuomenės instituto parengta informacija apie tai, kuo skiriasi šią savaitę Seime užregistruoti du siūlymai, kaip Civilinis kodeksas turėtų spręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančias praktines problemas: paveldėjimo, informacijos ligos atveju, turto dalybų, būsto nuomos ir pan.
Liberalų sąjūdžio atstovai šią savaitę pristatė Civilinio kodekso pataisas, kurios įteisintų vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tokia partnerystė teisine prasme būtų lygiavertė santuokinei vyro ir moters šeimai ir padėtų pagrindus vienalyčių santuokų įteisinimui. Liberalų pataisos partnerystę fiksuotų užregistravus ją pas notarą arba partneriams kartu pragyvenus ilgiau kaip metus. Dėl tokio reguliavimo partneriais taptų ir to nenorintys, tačiau ilgiau nei metus kartu gyvenantys asmenys (kartu butą nuomojantys studentai, draugai, giminaičiai, šeimos kurti nenorinčios poros, t.t.).
Vakar Seime buvo užregistruotos ir Civilinio kodekso pataisos, kurios numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo (Susitarimas). Jį galėtų sudaryti kartu gyvenantys asmenys, kurie nesiekia ar negali sukurti šeimos. Šių pataisų tikslas – išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančias praktines problemas: paveldėjimo, informacijos ligos atveju, turto dalybų, būsto nuomos ir pan.
Kuo ypatingas susitarimas dėl bendro gyvenimo?
– Susitarimas dėl bendro gyvenimo gali būti sudaromas žodžiu, raštu ir notarine forma.
– Susitarimą gali sudaryti veiksnūs pilnamečiai asmenys, daugiau jokie reikalavimai nekeliami, todėl juo galėtų pasinaudoti ne tik nesusituokusios poros, bet ir kiti asmenys, kurie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį.
– Pataisos akcentuoja galimybę suteikti teisę bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su paciento sveikatos informacija bei atstovauti, priimant sprendimus dėl paciento sveikatos priežiūros.
– Paveldimo turto mokesčio lengvatos galėtų būti taikomos paveldėtam turtui, kuris būtų kurtas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo.
Pataisų nauda
– Pataisos bendro gyvenimo santykius reguliuoja per jungtinės veiklos, o ne per šeimos institutą, todėl jomis būtų apsaugota prigimtinės šeimos samprata. Kitais žodžiais, susitarimas dėl bendro gyvenimo neprilygtų išskirtiniam susituokusių vyro ir moters bei jų vaikų santykiui.
– Pataisos per prievartą nelaikytų šeima asmenų, kurie gyvena kartu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių ir neturi bendrų vaikų.
– Pataisos atlieptų poreikį sureguliuoti gyvenimo kartu reiškinį ir apsaugoti asmenų teises ir interesus, padėtų išvengti neigiamų padarinių nutraukus bendrą gyvenimą.
– Kodėl svarbu priimti susitarimą dėl bendro gyvenimo, o ne partnerystę?
Partnerystės įteisinimas sukuria pagrindą santuokos sampratos pakeitimui, į ją įtraukiant vienos lyties porų santuokas. Beveik visose valstybėse, kurios įteisino vienalyčių porų santuoką, prieš tai buvo įteisinta partnerystė. Vidutiniškai nuo partnerystės įteisinimo iki santuokos sampratos pakeitimo valstybėse praėjo 8-9 metai. Daugiau informacijos apie šias tendencijas galite rasti ČIA.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją partnerystė įtvirtina šeimos teisinius santykius, partneriai yra laikomi šeimos nariais. Atsižvelgiant į ankstesnius šio teismo sprendimus, neabejotina, kad Lietuvos sprendimas įteisinti partnerystę tik tarp skirtingos lyties asmenų būtų pripažintas prieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai ir Lietuva privalėtų įstatymais šeimos statusą suteikti ir tos pačios lyties asmenų poroms. Tai reikštų, kad valstybė vienodai vertintų ir remtų tos pačios lyties porų privatų gyvenimą ir vaikus auginančių moters bei vyro šeimą. Todėl santuokinės vyro ir moters šeimos modelis negalėtų būti skatinamas kaip vertingas pasirinkimas, pavyzdžiui, švietimo sistemoje, pirmo būsto įsigijimo paramos programose, finansuojant pagalbinį apvaisinimą.
Lietuvos teisinė sistema leidžia šeimą sukurti visiems, atitinkantiems tokias santuokos sudarymo sąlygas kaip lyčių skirtingumas, veiksnumas, santuokinis amžius, monogamija ir draudimas tuoktis artimiems giminaičiams. Todėl nėra pateisinamos priežasties, kodėl šalia santuokos valstybėje turėtų egzistuoti alternatyvi šeimos sukūrimo forma (partnerystė).
Stambulo konvencija – vis dar politikų darbotvarkėje
Kovo mėnesio komentare informavome Jus apie Vyriausybės ketinimus ratifikuoti Stambulo konvenciją. Ji ratifikavusias valstybes įpareigoja kovai su smurtu prieš moteris bei reikalauja valstybes teisiškai pripažinti „socialinę lytį“ ir į ugdymo programas įtraukti medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, apimančius homoseksualumą, biseksualumą, transeksualumą ir t.t.
LVI nuomone, siekis kovoti su smurtu prieš moteris yra pagirtinas ir turėtų būti visokeriopai remiamas. Vis dėlto pasirinktos priemonės neturėtų kelti grėsmės Lietuvos teisinės sistemos stabilumui ar įvesti mūsų Konstitucijai prieštaraujančių teisinių sąvokų. Deja, Stambulo konvencija tą ir daro, o naujų smurto prieš moteris suvaldymo priemonių, kurių nebūtų Lietuvoje, beveik nesiūlo.
Kviečiame daugiau apie tai skaityti LVI valdybos pirmininko dr. Vincento Vobolevičiaus straipsnyje „Vyriausybės abrakadabra“, Aušros Pocienės straipsnyje „Kas slypi smurto prieš moteris prevencijai skirtoje Stambulo konvencijoje“ bei pasiklausyti Žinių radijo laidos, kurioje dalyvavo LVI atstovas Vygantas Malinauskas. Taip pat dar kartą raginame išreikšti savo nuomonę ir pasirašyti peticiją, raginančią politikus neratifikuoti šios konvencijos, bei pasidalinti peticijos nuoroda su draugais.