Audrius Bačiulis | Veidaknygė
Antroji D. Trampo administracija toli gražu neapleistų Ukrainos, bet panaikintų karinės pagalbos Ukrainai apribojimus, kad priverstų pasiekti taikos susitarimą.
Generolas leitenantas (ats.) Keithas Kelloggas buvo D. Trampo administracijos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Danas Negrea dirbo Valstybės departamente D. Trampo administracijos laikais. Jis buvo sekretoriaus Politikos planavimo biuro narys ir specialusis atstovas komercijos ir verslo reikalams.
Donaldas Trampas yra pažadėjęs, kad per antrąją prezidento kadenciją užbaigs karą Ukrainoje „per dvidešimt keturias valandas“. Daugumos analitikai šiuos prezidento pareiškimus atmetė kaip hiperbolę, tačiau yra didelė tikimybė, kad D. Trampas po kiek daugiau nei metų vėl sėdės Ovaliajame kabinete. Todėl užsienio politikos ekspertai turėtų rimtai vertinti buvusio prezidento pareiškimus ir įvertinti, kaip D. Trampo administracija galėtų spręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje.
Pradėkime nuo pripažinimo, kad J. Baideno Ukrainos strategiją dar galima tobulinti. Pirmiausia jos spragos paskatino V. Putiną pradėti invaziją. Paties Baideno paskirtas Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas įvertino, kad nesėkmingas Baideno pasitraukimas iš Afganistano paskatino Putiną vėl pulti Ukrainą. Baideno silpni „integruoto atgrasymo“ bandymai, grasinant sankcijomis ir pagalba Ukrainai, nepasiekė numatyto tikslo – atgrasyti Putiną nuo agresijos.
V. Putinas įsiveržė į Ukrainą ir B. Obamos, ir J. Baideno laikais, bet nepuolė, kai prezidentu buvo D. Trampas. D. Trampas yra pareiškęs, kad Rusijos ir Ukrainos karas „niekada nebūtų įvykęs“ jam vadovaujant.
Po V. Putino invazijos J. Baidenas laikėsi pernelyg atsargios karo strategijos. Užuot aiškiai apibrėžęs pergalės tikslą, J. Baidenas pažadėjo padėti Ukrainai „tiek, kiek reikės“. Tačiau tai tik kelia klausimą: kiek reikės, kad padarytų ką? J. Baidenas turėjo suteikti Ukrainai ginklų, reikalingų greitai pergalei pasiekti, tačiau vietoj to jis bijojo galimo Rusijos „eskalavimo“ ir ginklus tiekė lašas po lašo. Prieš pakeisdamas savo nuomonę, J. Baidenas priešinosi daugelio pagrindinių ginklų sistemų, tokių kaip tankai, lėktuvai ir tolimojo nuotolio artilerija, suteikimui. Rezultatas – Ukraina turėjo pakankamai ginklų kovai, bet nepakankamai, kad ją laimėtų.
J. Baideno pasiūlyta karo strategija buvo išleisti milijardus dolerių tik tam, kad būtų pasiekta kruvina ir bevaisė aklavietė.
Ir priešingai, remiantis tik Trampo viešais pasisakymais, galima nuspėti visai kitokią jo Ukrainai skirtą doktriną. Jis teigė, kad pasinaudos savo asmeniniais santykiais su V. Zelenskiu ir V. Putinu ir derėsis dėl konflikto sureguliavimo „per vieną dieną“. Vienos dienos terminas gali būti pernelyg ambicingas, nes nei V. Putinas, nei V. Zelenskis neišreiškė susidomėjimo derybomis dėl susitarimo. Abi pusės, atrodo, tiki, kad vis dar gali laimėti mūšio lauke.
Tačiau D. Trampo siūlomas požiūris gali pakeisti šį apskaičiavimą. D. Trampas sakė: „Aš pasakyčiau Putinui: jei nesudarysite susitarimo, mes jam daug ką duosime. Jei reikės, duosime [Ukrainai] daugiau, nei jie kada nors gavo“.
Dėl ankstesnių D. Trampo veiksmų šis grasinimas yra įtikinamas. Eidamas pareigas D. Trampas parodė, kad yra pasirengęs peržengti ribas, panaikindamas B. Obamos laikų apribojimus dėl kovos su ISIS taisyklių ir nužudydamas Irano generolą Qassemą Soleimani. Jei Putinas atsisakys derėtis, D. Trampas gali panaikinti Baideno laikų apribojimus dėl ginklų perdavimo ir suteikti Ukrainai ginklų, kurių jai reikia pergalei, įskaitant tolimojo nuotolio ginklus, kad galėtų smogti Kryme ir Rusijoje. Susidūręs su brangiai kainuojančio karinio pralaimėjimo perspektyva, Putinas gali pasirinkti derybas.
Kad Kijevas sėstų prie derybų stalo, D. Trampas sakė: „Aš pasakyčiau V. Zelenskiui: „Daugiau taip nebus. Jūs turite sudaryti sandorį“. Ukraina gali palaikyti karo veiksmus tik dėl didelės Vakarų paramos, o pagalbos praradimo perspektyva būtų stiprus akstinas derėtis.
Paliaubos pagal dabartinę fronto liniją ir vėlesnės derybos leistų išsaugoti suverenią, demokratinę, Vakaruose įsitvirtinusią ir apsiginti galinčią Ukrainą. Kijevas išlaikytų savo tarptautiniu mastu pripažintas pretenzijas į suverenitetą visoje Ukrainoje. Sustabdžius karo veiksmus taip pat būtų lengviau suteikti patikimas saugumo garantijas, įskaitant galimą narystę NATO ir ES, kurios atgrasytų Rusiją nuo konflikto atnaujinimo. Nors toks rezultatas būtų mažiau džiuginantis nei visiška karinė pergalė (kuri vis labiau atrodo nepasiekiama), jis reikštų strateginį Rusijos pralaimėjimą ir sustiprintų Amerikos nacionalinį saugumą bei Vakarų aljansą.
Kai kurie respublikonai teigia, kad Ukrainos konfliktas yra Europos reikalas, nesukeliantis jokių pasekmių Jungtinėms Valstijoms. Strateginiu požiūriu, kaip patvirtina jo vieši komentarai, D. Trampas su tuo nesutinka. Jis mano, kad karo užbaigimas yra svarbus užsienio politikos klausimas – toks, kurį jis planuoja įgyvendinti jau pirmąją dieną.