Kaip ginsime vaikų ir Lietuvos piliečių teises užsienyje?

Kadangi anonimiškumas ir visiškas su vaiko teisėmis susijusių bylų slaptumas, kai kurių valstybių teismuose nesuderinamas su pamatinėmis žmogaus teisėmis bei tarptautinių žmogaus teisių dokumentų nuostatomis LR Užsienio reikalų ministerijai reikėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos diplomatinių atstovybių kontrolę, kad pastarosios gintų užsienio valstybėse gyvenančių Lietuvos piliečių (ir vaikų) teises ir interesus, ypač kai sprendžiamas jų paėmimo iš tėvų klausimas.

Supažindiname su Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų išvadomis ir rekomendacijomis dėl vaiko teisių apsaugos ir Lietuvos piliečių teisių gynimo užsienio valstybėse, skirtomis Lietuvos Prezidentei, Seimo frakcijoms, Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai, diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.

Netylant diskusijoms dėl pastaruoju metu Švedijoje sulaikyto mažamečio Gabrieliaus Bumbulio ir jo perdavimo Norvegijos vaiko teisių tarnybai, Lietuvos intelektualai ir žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos teikia šio piliečių ir valstybės konflikto vertinimą žmogaus teisių požiūriu.

Pirmiausiai atkreipiame dėmesį, kad diskusijose sąmoningai ar nesąmoningai yra painiojamos Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos aktualijos su Lietuvos valstybės konstitucine prievole atstovauti savo piliečiams ir ginti jų teises užsienio valstybėse.

Dėl Norvegijos įstatymų ir vaiko teisių apsaugos politikos

Tenka pripažinti, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos politika ir atitinkami vaiko teisių tarnybos Barnevernet darbo metodai grindžiami socialine teze, teigiančia, kad tik visapusiškai humanizuota vaiko gyvenamoji aplinka gali užtikrinti normalią jo psichinę raidą ir tinkamų socialinių įgūdžių formavimąsi. Aukštas Norvegijos ekonomikos lygis įgalina valstybę vaikų socializacijos programoms skirti pakankamai lėšų.

Neginčytina, kad Norvegijos visuomenė turi teisę ginti savo vertybes ir nacionalinius interesus, įskaitant ir sankcijas dėl Norvegijoje visuotinai pripažintos netinkama vaikų priežiūros. Todėl Lietuvos piliečiams neturėtų būti primetama nuomonė, neva šiomis sankcijomis Norvegijoje diskriminuojami imigrantai ir grobiami jų vaikai.

Kita vertus, Norvegijos socialinė praktika vaikų priežiūros, auklėjimo bei teisių srityje kvestionuotina dėl pernelyg didelių galių suteikimo valstybės institucijoms sprendžiant šeimas ištinkančias krizes ir nulemiant vaikų padėtį bei užtikrinant jų teises tokiomis aplinkybėmis. Pripažintos psichologijos ir sociologijos tyrimų išvados leidžia teigti, kad jokios tarnybos negali geriau įsijausti į vaiko emocinę būklę nei tėvai, kurie gyvenimo skausmus ir rūpesčius išgyvena kartu su vaiku. Todėl visiškai pagrįstas požiūris, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos, taikydamos netgi formaliai teisėtas sankcijas tėvams, gali ne tik padėti vaikui, bet ir jam pakenkti.

Lietuvos valstybės institucijos privalo atsižvelgti į faktą, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ne kartą griežtai kritikavo Norvegijos vaiko teisių tarnybą dėl pažeidimų vaiko teisių apsaugos srityje, taip pat dėl nepagrįsto vaiko atskyrimo nuo tėvų ir kt. (žr. JT Vaiko teisių komiteto 2008 m. ataskaitą ).

Dėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos

Atkreipiame dėmesį, kad dėl didelių ekonominių bei sociokultūrinių šalių gyvenimo skirtumų Lietuva, ratifikuodama tarptautines konvencijas bei priimdama vaiko teises reglamentuojančius įstatymus, neturėtų beatodairiškai remtis Norvegijos (bei kitų šalių) vaiko teisių apsaugos patirtimi. Pvz., darbo užmokestis Lietuvoje ir Norvegijoje skiriasi daugiau nei dešimt kartų, nedarbas mūsų šalyje keliskart didesnis negu Norvegijoje, Lietuvoje trečdalis šeimų ir penktadalis vaikų gyvena ties skurdo riba, per 20 tūkst. Lietuvos vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. Šie faktai rodo, jog vien ekonominės prielaidos vaikų dvasinei ir socialinei raidai Norvegijoje nepalyginamai geresnės nei Lietuvoje. Todėl būtina konstatuoti, kad vaiko teisių būklę valstybėse lemia ne tik įstatymai ir sociokultūrinės tradicijos, o ypač visuomenės ekonominė gerovė ir socialinis išsivystymo lygis.

Dėl Lietuvos piliečių teisių užsienio valstybėse

Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyta: „kiekvienas Europos Sąjungos pilietis būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai.“ Tiek Švedijos, tiek Norvegijos karalystėse Lietuvos Respublika turi savo diplomatines atstovybes. LR Konstitucijos 13 str. yra įtvirtinta Lietuvos valstybės institucijų pareiga atstovauti savo piliečiams užsienyje ir ginti jų interesus bei teikti jiems visokeriopą teisinę ir kitokią pagalbą. LR Konstitucija taip pat garantuoja kiekvienam Lietuvos piliečiui prigimtinę teisę gyventi Lietuvoje, įskaitant ir teisę sugrįžti į Lietuvą.

Vienos konvencija dėl konsulinių santykių patikimai nustato valstybių konvencijos dalyvių pareigą nedelsiant informuoti piliečio atstovaujamos valstybės konsulinę įstaigą, jeigu šios valstybės pilietis yra bet kuriuo būdu sulaikomas ir jeigu jis reikalauja, kad apie tai būtų pranešta. Pažymėtina, kad pagal minėtą konvenciją bet kokius pranešimus, kuriuos konsulinei įstaigai siunčia sulaikytasis, minėtos institucijos turi perduoti nedelsdamos (36 str.).

Dėl Lietuvos piliečių sulaikymo Švedijoje

Kadangi Švedijos Karalystės jurisdikcijoje buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos piliečiai, vieno iš kurių (G. Bumbulio) globa atitiko atstovaujamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) nepilnamečio piliečio interesus, Švedijos valstybės pareigūnai turėjo pareigą nedelsiant informuoti apie tai Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą (Konvencijos 36, 37 str.).

Aptariamu atveju Lietuvos visuomenė neturi tikslių duomenų, ar Švedijos Karalystės institucijos, sulaikydamos nepilnametį G.Bumbulį ir jį lydintį giminaitį, tinkamai pranešė apie tai Lietuvos konsulinei įstaigai, ar pastaroji laiku ėmėsi priemonių atstovauti savo piliečių interesams Švedijos Karalystėje.

Dėl Lietuvos Respublikos institucijų privalomųjų veiksmų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnis nustato, kad Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. Lietuvos piliečių užsienyje teisių apsauga yra pavesta Lietuvos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms.

Tačiau visuomenei nėra žinoma, kaip šios pareigos yra vykdomos. Iš daugybės skundų, kuriuos gauna LR Seimo nariai, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos, žiniasklaida, galima teigti, kad minėtos įstaigos nevykdo, nestebi, nekontroliuoja Lietuvos piliečių – vaikų – paėmimo iš šeimos ir perdavimo užsienio piliečių globai, nesirūpina jų tolimesniu likimu, kad joms neretai stinga kompetencijos. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos Vaiko teisių apsaugos institucijos ir Lietuvos diplomatinės atstovybės besąlygiškai vadovaujasi užsienio valstybių įstatymais, užsienio valstybių savivaldos įstaigų ir net privačių užsienio įmonių (Norvegijos Barnevernet, Olandijos Bureau Jeugdzorg bei kt.) nutarimais, kurie Lietuvai nėra privalomi. Minėtos institucijos besąlygiškai pripažįsta Lietuvoje ir kitose trečiosiose valstybėse neturinčius teisinės galios užsienio valstybių teismų sprendimus (o pastarieji neretai priimami už akių, bylos šalims nedalyvaujant).

Išvados ir rekomendacijos

Lietuvos intelektualai ir žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos konstatuoja, kad:

1. Mažamečio Lietuvos piliečio G.Bumbulio grąžinimo Norvegijos vaiko teisių tarnybai atveju jo artimieji laiku negavo būtinos informacijos ir teisinės pagalbos. Lietuvos valstybės institucijų tarnautojai ir diplomatinės įstaigos netinkamai atstovavo savo piliečių teisėms ir interesams.

Besąlygiškai pripažindamos užsienio valstybių teismų sprendimus Lietuvos institucijos pažeidžia tarptautinės teisės principus, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (6 str.) bei Lietuvos Respublikos Konstituciją. Spręsdami vaikų (Lietuvos piliečių) teisių apsaugos klausimus Lietuvos vaiko teisių institucijų ir diplomatinių įstaigų darbuotojai negali ignoruoti Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie, kaip ir Lietuvos teismų sprendimai, jiems yra privalomi pirmiausiai. Nurodomu atveju, kol trečiosios valstybės (Norvegijos) teismo sprendimas dėl vaiko paėmimo ar tėvų valdžios apribojimo nėra teismo pripažintas ir nurodytas vykdyti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės institucijos privalo traktuoti tėvų pareigas/valdžios teises tik taip, kaip nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismų sprendimai („Priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nepasižymi eksteritorialumu ir res judicata galią įgyja bei atitinkamus teisinius padarinius sukelia tik jį priėmusio teismo valstybėje. Užsienio teismo sprendimo pripažinimas šiuo atveju reiškia užsienio valstybės teismo sprendimui suteikimą tokios pat teisinės galios kaip ir nacionalinio teismo sprendimui. Todėl užsienio teismo sprendimas kitoje valstybėje įgyja res judicata ir prejudicinę galią, tampa privalomu ir vykdytinu tik po to, kai pripažįstamas ir jį leidžiama vykdyti pripažįstančioje valstybėje“).

Visuomenė iki šiol nėra informuota, kokių konkrečių veiksmų Lietuvos valstybė ketina imtis, kad geriau ir principingiau atstovautų savo piliečių teisėms ir interesams užsienio valstybėse, ypač tose, su kuriomis nėra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys (pvz., Norvegija). Taip pat nėra žinoma, kokia parama teikiama šeimoms, praradusioms ar galinčioms netekti savo vaikų šalyse, kurių įstatymai reglamentuoja vaiko ir tėvų teises skirtingai, negu jos yra reglamentuojamos Lietuvoje.

Siūlome LR Užsienio reikalų ministerijai iš esmės sustiprinti Lietuvos diplomatinių atstovybių kontrolę, kad pastarosios visomis teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis gintų užsienio valstybėse gyvenančių Lietuvos piliečių (ir vaikų) teises ir interesus, ypač kai sprendžiamas jų paėmimo iš tėvų klausimas. Atstovybės privalo laiku ir tinkamai teikti piliečiams visokeriopą teisinę paramą, įskaitant informaciją apie priimančios šalies įstatymų normas, visuomenės tradicijas ir kitus gyvenimo ypatumus.

2. Anonimiškumas ir visiškas slaptumas bylų, susijusių su vaiko teisėmis, kai kurių valstybių teismuose nesuderinamas su pamatinėmis žmogaus teisėmis bei tarptautinių žmogaus teisių dokumentų nuostatomis. Draudimas Lietuvos diplomatinėms atstovybėms gauti informaciją apie savo piliečių būklę ne tik sudaro sąlygas galimiems žmogaus teisių pažeidimams, bet ir prieštarauja tarptautinės teisės normoms (Vienos konvencija dėl konsulinių santykių).

Visuomenė nėra informuota, ar paėmus vaikus iš tėvų – Lietuvos piliečių – užsienio valstybėse Lietuvos diplomatinės atstovybės ir vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškė reikalavimus dėl paimtų vaikų gimtosios kalbos ir identiteto apsaugos, numatytos JT Vaiko teisių konvencijos 8 str. 1 ir 2 dalyse. Konvencija įpareigoja valstybes dalyves „[…] gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius[…]. Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti.“ (8 str.1 ir 2 d.)

Pabrėžiame, kad gindama savo mažamečių piliečių teises ir interesus Lietuvos Respublika visais atvejais privalo reikalauti, kad paėmus iš tėvų vaiką ir atsisakius jį sugrąžinti į Lietuvą, būtų besąlygiškai užtikrinami JT Vaiko teisių konvencijos reikalavimai, t.y. būtų užtikrintos sąlygos vaiko identiteto, jo gimtosios kalbos išsaugojimui, įskaitant galimybę vaikui toliau mokytis lietuvių kalbos ir susipažinti su Lietuvos kultūra bei istorija, nes kalba yra vaiko etninės ir pilietinės tapatybės pagrindas, esminė jungtis su tauta ir valstybe.

Primygtinai siūlome įpareigoti atsakingų institucijų įgaliotuosius atstovus aktyviai dalyvauti ginant Lietuvos piliečių interesus tarptautinėse vaiko teisių bylose, remiantis tarptautinėmis sutartimis, konvencijomis ir Lietuvos Respublikos įstatymais valstybės vardu reikalauti informacijos apie paimto vaiko buvimo sąlygas, vietą, pateiktus kaltinimus tėvams ir kt., nesitaikstant su kai kuriose šalyse įtvirtintu neproporcingu proceso slaptumu paimant vaiką iš tėvų.

3. Konstatuodami, kad vaiko teisėms ir interesams prasčiau atstovaujama šalyse, kurios disponuoja mažais materialiniais ištekliais, kurių visuomenė paveikta socialinės atskirties, skurdo, pažymime, kad esminės vaiko teisių apsaugos problemos Lietuvoje yra socialinės kilmės. Būtina pripažinti, jog įgyvendindama vaiko teisių apsaugą, valstybė pirmiausiai turi rūpintis socialinės atskirties mažinimu, parama skurde gyvenančioms daugiavaikėms bei jaunoms šeimoms.

Dėl tos pačios priežasties atmestini ir kai kurių politikų raginimai perkelti Norvegijos vaiko teisių apsaugos patirtį į Lietuvos teisinę sistemą. Sankcijų dėl netinkamos vaiko priežiūros sugriežtinimas paskatintų nepageidaujamą visuomeninį reiškinį – valdžios supriešinimą su visuomene. Disponuodama mažesniais materialiniais ištekliais, Lietuvos valstybė nėra pajėgi užtikrinti visiems vaikams gerų fizinės, dvasinės ir socialinės raidos sąlygų. Tuo tarpu Lietuvos visuomenei jau yra siūloma nepakankamą pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimą laikyti smurtu prieš vaiką ir tuo pagrindu suteikti teisę valstybei paimti vaikus iš tėvų (žr. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. 13-3188-01(9) ). Todėl nepritariame minėtam įstatymo projektui ir siūlome jį atmesti arba keisti iš esmės, nes kai kurios jo nuostatos neatitinka mūsų valstybės socialinių realijų ir dėl to kelia teisines kolizijas bei grėsmę LR Konstitucijoje įtvirtintoms tėvų ir vaikų santykių nuostatoms.

Kreipimąsi pasirašė:

teisės filosofas, profesorius Saulius Arlauskas
LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Antanas Buračas
kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, M. Romerio universiteto profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
teologė, teisės magistrė Laura Janulevičiūtė
menininkas, skulptorius Vladas Kančiauskas
kultūros antropologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė
sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Gediminas Merkys
Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro Profesorė, mokslų daktarė Birutė Obelenienė
medicinos mokslų daktaras, profesorius Alvydas Pauliukevičius
rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Vytautas Rubavičius
filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus
psichiatras, Šeimos ir santuokos studijų programos Tarptautiniame teologijos institute (Trumau, Austrija) vadovas Gintautas Vaitoška

Kreipimuisi pritaria šios nevyriausybinės organizacijos:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys
Lietuvos tėvų forumas – Audrius Murauskas
Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga – Tomas Markevičius
Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija – Virginija Jurgilevičienė
Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija – Alvita Armanavičienė
Lietuvos graikų visuomeninių organizacijų asociacija – Gerogios Macukatov
Asociacija Vakarų Lietuvos tėvų forumas – Kristina Paulikė
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija – Tomas Šalkauskas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
14 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Letas Palmaitis

Pirma reikia suprasti, kad pati „teisių” sąvoka yra tik vienas iš populiarių demokratijos melų, kuris darosi juokingai akivaizdus, kai prieinama prie gėjų, gyvūnų ir panašių „teisių” tuo pat metu vykdant tautų genocidus.

...

Te nebando kesintis i musu vaikus,MUSU TURTA.Daugiau nieko brangesnio neturime.Duokit tevams tinkamai uzdirbti,kad galetu vaikai bent sociai pavalgyti.Pasirasiusieji stebekite,kovokite,kad lietuva neturetu savo BARNEVERNET.Norvegijoje zmones uzdirba iki 15 tukst.lt.pas mus iki 1000.Dekokite,kad zmones dar isgyvena,duokit uzdirbti ir pijoku perpus sumazes.Ar supranta bent vienas prisidedantis prie vaiku grobimo,ka reiskia prarasti vaika???Tegul negalvoja,kad tokie amziais bus valdzioje ir spres zmoniu likimus.Kad ir koks turtingas bebusi,vistiek busi mires palaidotas su vienu kostiumu ir viena pora batu,daugiau nieko nepasiimsi.Tiesiog nesitiki,kad musiskiai daleis toki istatyma,kaip norvegijoje.BUKIME BUDRUS.

Danutė

Jeigu neįmanoma susikalbėti su Norvegijos tarnybom, reikia mūsų prezidentei nuvažiuoti pas Gabrielių į Norvegiją jį aplankyti, paimti už rankos ir parsivežti Lietuvos pilietį į Lietuvą. Aš manau, kad prezidentės Norvegijos policija nesulaikytų, nes neturi teisės.

Jonas

Niekaip nesuprantu,prie ko čia ir kuom nusikalto tas mažas vaikas,Lietuvos pylietis,kad jį kaži kas gali šitaip bausti.Jis pats apsiginti dar negali ,o mūsų konstitucija jo neapgina ,nes pasirodo mūsų išrinktieji neigalūs savo piliečio išvaduoti iš nelaisvės.

 >> Letui Palmaičiui

Straipsnyje, kur kalbama apie Marijos Povilonienės siūlomą įstatymą autonazijai, panaikinant Hipokrato priesaiką ir paverčiant gydytojus budeliais, komentatorius Goga įdomiai rašo. Rašo, kad kaip tik gyvūnų teisėmis Vokietijoje pirmieji susirūpino hitlerininkai, uždraudę atlikinėti bandymus su gyvūnėliais, o vėliau tą laisvai darydavo su žmonėmis. . Apie demokratiją ten taip pat neblogai pakalbėta. Juk išmintingiausiam visų laikų vyrui – Sokratui autonazija buvo padaryta būtent auksčiausio demokratijos išsivystymo laikotarpiu Graikijoj. Vėlgi visiems šiems NWO – Naujos Pasaulio Tvarkos visuomenės destruktūrizavimo pokyčiams vadovauja Žmogaus Teisių ET, o spaudimą daro per socialistų, Darbo ir socdemų partijas, kurios visos arba tik nariai priklauso SOCIALIST INTERNACIONAL (jai priklauso seimo narės Povilonienė, Šaulienė, Vėsaitė) neotrockistinė kominterno pakraipa, kurios centras yra Graikijoj, o vadovas Graikiją nualines ekspremjeras Popandreu. Galite susirasti… Skaityti daugiau »

ruta

Mieli mano , brangus tautieciai , dar bandantys apeliuoti i Lietuvos Seima , Vyriausybe , Prezedentura , K dvasias …,niekas musu neisgirs , nenores girdeti , ignoruos . Morale , padorumas , sazine , etika , galiausiai zmogiskumas ,atsakomybe , tai Dievo ir seimos duota samprata .Juos neiteiksi su medaliu , algos priedu , aukstom pareigom . Na , gi, mateme tas padugnes , kurioms duota teise ir pareiga ginti ir vaikus ir kitus visuomenes atstovus ir ka , ar apgyne , ar buvo nesaliski ir teisingi ? Ar gali suprasti maraliniai degeneratai normalaus zmogaus siekius , ne , jie tik matys pavoju savo sotciam gyvenimui is normaliu pilieciu puses .Matosi , kad daugumoje valstybes instituciju tupi paprasciausios marionetes ,… Skaityti daugiau »

 kas žinot?

ar tas Gabrielius Bumbulis su tėvais jau buvo priėmę Norvegijos pilietybę?

hmm..

Sąraše yra Gediminas Merkys, kurį labai gerbiu.
O ir kiti neblogi žmonės. Jei jų dauguma ir „Lietuvos sąraše” kandidatuoja. tai šis straipsnis, tarkim, nulėmė mano apsisprendimą už ką balsuoti.

ula

Visi nurimo dėl lietuviško BARNEVERNET elgesio Garliavoje,pamiršo kreiptis kad ir pas patį velnią, kuris pareikalautų atsakyti,kas tris metus prižiūri prievarta iš namų išluptą mergaitę,ar išgimdytoja tinkamai su ja elgiasi,ar mergaitė neskriaudžiama,kiek dar ją laikys kalėjime kaukėtų aplinkoje?Kas ją mato, su ja bendrauja, jos išklauso?Kondratjevas?Žiobienė?Černiauskas?Lavastė?Norvegų BARNEVERNET ima pavyzdį iš lietuviškojo:pagrobė vaiką,paslėpė,apkaltino jį auginusius artimuosius ir galai į vandenį…. Pirmiausia susitvarkykime Lietuvoje savo šiukšlyną, o po to rinkime šiukšles kitur…Gaila Deimantės, gaila Gabrieliaus, gaila lesbijietėms atiduoto berniuko, gaila visų vaikų šaukiančių”Žmonės jus,ar ne žmonės…”

hmm.. ulai

Kedytę pagrobė Zuoko – Meliano (VRM) – Pakso (Požėla) komandos atstovai. Už tokius ir nebalsuosiu.
Teisinius sprendimus priėmė Darbo partijos atstovai, A.Paulausko chunta. Anstolės. Už tokius nebalsuosiu.
Vaiko teisių specialistė Šalaševičiųtė (socdemai) ir Žiobienė – nebalsuosiu.
Konservai žioplinėjo, Masiulio liberaluose D. Puras – nebalsuosiu.
Viskas aišku, lieka „sąrašas”. Kitos alternatyvos nematau.

rupūs miltai!!!

Tai ką? NORVEGIJOS BARNEVERNET PRIVATI ĮSTAIGA? UŽSIIMANTI VAIKŲ BIZNIU? BARNEVERNET veikla antiek užslaptinta, kad apie ją, kaip ir apie šį skandalą nei Švedijos, nei Norvegijos spaudoj nė mur mur. Tai – NENORMALU. Tai kas slapta nėra teisinga. Tik nusikaltimai gali būti slepiami. Dabar aišku, Breivikas nebuvo beprotis. Sprogęs prieš vienvaldžią socialistų partiją, jis desperatiškai bandė atkreiti dėmesį į problemas. Netinkamu būdu. Bet tikslo nepasiekė. Jo tėvas, iš kurio buvo atimtos teisės, parašė knygą: „Mano kaltė?” Vargana žvejų valstybė, praturtėjusi iš naftos, neišvystė savo žmonių sąmonės laisvai mąstyti. Tą sąmonės tuštumą užvaldė blogio jėgos. Jos šeimininkauja, o patys norvegai net nežino, kas iš tikrųjų daros. Ir mūsų padlaižiai tam pataikauja? Mėgdžioja? O gal tai BENDRAS BIZNIS? Į kurį įtraukti ir ambasadoriai?… Skaityti daugiau »

rupūs miltai!!!

šio skandalo pagrindu reiktų Lietuvos ekonominiams emigrantams leisti turėti žaliąją kortą, kuri leistų ginti jų teises, net ir priėmus kitą pilietybę. Manau, kad šiame sąraše yra pakankamai protingų žmonių, kad ir prof. G.Merkys, kurie žinotų kaip tai padaryti.

manau, kad ginsime kaip ir iki siol,

kaip ir siuo atveju-paburnojimais viesojoje erdveje. Iskilus Lietuvos pilieciai paskelbs isvadas, kurios, kaip liudija Garliavos patirtis, bus bevertes ir niekaip netrukdys zlugdyti(zudyti?) vaikus. Gabrieliaus atvejis parode, kad Lietuvos valdzios institucijos net nebando apsimetineti kad jiems rupi pilieciu teises. Pries kelis metu Barnevernet pagrobe du mazamecius Indijos piliecius. Netrukus isikiso Indijos UR ministras, po eiles notu ir diplomatiniu skandalu vaikai grazinti i Indija. 2011 metais pagrobti du Cekijos mazameciai pilieciai. Iki siol vyksta kova del ju grazinimo, prie kurios prisidejo kone visos Cekijos politines institucijos.Pradedant parlamente sudaryta darbo grupe, baigiant astriais prezidento pasisakymais. Norvegai ima nerimauti del blogejancios salies reputacijos. Pazeidziant visas teises normas svedai atiduoda Lietuvos pilieti i Barnevernet rankas. Norvegijos aktyvistai forumuose kelia audra, atseit tuoj kils dar vienas… Skaityti daugiau »

to kas žinot?

Nei vaikas Gabrielius, nei jo motina Gražina – nepriėmę Norvegijos pilietybės, yra teisėti Lietuvos piliečiai. Todėl, mano galva, logiška, kad Lietuvos piliečiai būtų sugrąžinti į Lietuvą, ir tik čia, Lietuvoje, galima būtų spręsti, ar gali motina toliau auginti sūnų, ar tas teises perleisti močiūtei, jeigu motina nors kaip prasikalto. Tačiau net Norvegijos ta baisi įstaiga nenurodė nei vieno motinos blogo poelgio, tik paminėjo, kad šiam vaikui reikia išskirtinės globos, suprask, kad apraminti psichotropiniais vaistais ypač energingą vaiką. Situacija tiesiog katastrofiška.

14
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top