Alfa.lt
Likus mažiau nei mėnesiui iki prezidento rinkimų, Lietuvos televizijoje prasidėjo oficialūs visų kandidatų į šalies vadovo postą debatai. Šįkart dėmesio centre – diskusijos dėl valstybės ekonomikos krypčių. Laidoje dalyvauja antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Į diskusiją atvyko ir kiti šalies vadovo rinkimų dalyviai – socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis, Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas, Ignalinos meras Bronis Ropė, neseniai konservatorius palikęs parlamentaras Naglis Puteikis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatas Valdemaras Tomaševskis.
Kaip gerinti mokesčių surinkimą?
Diskusiją pradėti teko A. Zuokui. Jis, sprendžiant mokesčių surinkimo problemas, siūlė pasiremti Vilniaus miesto patirtimi.
„Labai svarbu pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės patirtimi. Konkursų metų neperkame paslaugų iš tų įmonių, kurios moka minimalų atlyginimą“, – kalbėjo A. Zuokas, teigęs, kad taip galima išvengti atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimo praktikos.
„Šiandien darbo jėgos mokesčiai apmokestinami per daug. Reikėtų taikyti lengvatas jaunimui. Antra aplinkybė – kaip mokesčiai naudojami. Kai yra švaistomi pinigai, kai jie neefektyviai naudojami, kai žmonės mato nusikaltimus su viešaisiais finansais, tada atsiranda nenoras mokėti mokesčius“, – jam replikavo A. Paulauskas.
„Reikia kovoti su korupcija. Tai – viena iš priežasčių, kodėl mes turime šešėlį, kodėl turime viešuosiuose pirkimuose daug nusižengimų. Tuomet pinigai išsiskaido ir nueina ne į biudžetą, o į atskirų grupuočių kišenes“, – aiškino prezidentė D. Grybauskaitė.
Iškėlė idėją steigti valstybinį komercinį banką
Į antrąjį klausimą, kaip pritraukti užsienio valstybių investicijas, turėjo atsakyti LLRA lyderis V. Tomaševskis. Jo atsakymas – rūpinimas dėl investicijų turi būti patikėtas savivaldai.
„Turime decentralizuoti valdžią. Turime suteikti daugiau galių vietinei savivaldai, savivaldybėms ir seniūnijoms. Jos žino, kur turi ateiti investicija, kad visi derinimo procesai netruktų begalybę“, – sakė politikas.
Panašų kelią siūlė ir Ignalinos vadovas B. Ropė.
Tuo tarpu Darbo partijos kandidatas A. Paulauskas netikėtai savo kritiką nukreipė į kai kurias Lietuvoje investuojančias užsienio kompanijas.
„Neturėtume suteikti lengvatų tokioms informacinių technologijų kompanijoms, kurios veikiau užsiiminėja pigiais viešųjų ryšių triukais nei verslu“, – teigė A. Paulauskas.
Į šį teiginį laidos vedėjas replikavo, kad kalbama veikiausiai apie banką „Barclays“, kuri esą ketina dar labiau plėsti veiklą Lietuvoje.
„Ar jūs jų advokatas?“, – laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio klausė „darbietis“.
„Labai gerai, kad tūkstančiai Lietuvos darbuotojų neišvažiavo, o dirba „Barclays“. Ruošiame daug specialistų, kurie po to išvažiuoja į užsienį“, – A. Paulauskui atkirto N. Puteikis.
A. Paulauskui taip pat užkliuvo tai, kad Lietuvoje esą sunku pasiskolinti.
„Turime finansų sistemą uzurpavusius skandinavų bankus. Jie mažai finansuoja vidutinį arba smulkų verslą. Mano idėja – valstybinis komercinis bankas, kuris galėtų konkuruoti ir kuriame smulkūs ir vidutiniai verslininkai gautų paskolas“, – siūlė kandidatas į prezidentus.
Tuo tarpu šalies vadovė D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad tai – demokratinėse šalyse nepasiteisinusi praktika, kadangi juo mėgsta naudotis politikai.
„Nė viena demokratinė rinkos ekonomikos šalis neturi tokių bankų, nes tai baigiasi politikų tiesioginiais nurodymais. O po to visi žmonės turi apmokėti šitas skolas“, – sakė prezidentė.
Grybauskaitė: labai gerai, kad prokuratūra – nekontroliuojama
Aptariant kovą su šešėline ekonomika, kandidatai matė skirtingus kelius. A. Paulauskas siūlė formuluoti aiškius tikslus teisėsaugai, tuo tarpu A. Zuokas manė, kad pareigūnus reikia skatinti. Beje, Vilniaus meras kirto Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Jas esą geriau sujungti.
„Kartais šių institucijų konkurencija naudinga kontrabandos vykdytojams, o ne atvirkščiai“, – komentavo A. Zuokas.
Netradicinį siūlymą pateikė N. Puteikis. Jo manymu, šešėlinės ekonomikos klestėjimas sietinas su pernelyg dideliu atotrūkiu tarp valdininkų ir paprastų pareigūnų algų.
„Siūlau pririšti prezidento ir policininko bei bibliotekininko algas. Pavyzdžiui, prezidento alga – 6 policininko ir bibliotekininko algų vidurkiai“, – dėstė buvęs konservatorius.
Prezidentė D. Grybauskaitė norėjo žvelgti ne tik į pasekmes, bet ir į šešėlio priežastis. Ji prisipažino iš pradžių irgi maniusi, kad daug problemų galima išspręsti keičiant vadovus.
„Teisėsauga jau vejasi pasekmes, o priežastys platesnės – teisinė, mokestinė sistema, reguliacinė aplinka. Turime daug problemų su pasekmėmis. Labai gerai, kad prokuratūra yra nekontroliuojama. Vien tik vadovų kaita nieko nepakeis. Aš ir iš pradžių maniau, kad kaita viską pakeis, tačiau tai yra daug giliau“, – kalbėjo šalies vadovė.
Persigalvojo dėl atominės elektrinės
Paprašyta pakomentuoti Lietuvos ekonominio konkurencingumo perspektyvas prezidentė D. Grybauskaitė tvirtino, kad šiuo metu tam trukdo energetinė priklausomybė nuo Rusijos.
„Visa ES grimzta į nekonkurencingą aplinką. Tai priklausymas nuo vieno tiekėjo. Ir ateityje, jeigu taip išliks, turėsime daug problemų. Būtent energetika yra pagrindinė problema, kad Lietuvos ekonomika galėtų būti konkurencinga“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė vylėsi, kad jau nuo 2015 m. galima tikėtis žemesnių elektros kainų dėl tiesiamo elektros kabelio iš Švedijos. Teigiamas turėtų būti ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo poveikis. Po kelerių metų tikimasi dujų kainų kritimo dėl skalūninių dujų gavybos JAV revoliucijos.
Z. Balčytis pridėjo, kad Lietuvai reikėtų tiesti ir dujų vamzdį į Lenkiją. Jis esą užtikrintų atbulinį dujų tiekimą, jei kiltų problemų dėl santykių su Rusija. Negana to, politikas ryžtingai pasisakė už naujos atominės elektrinės statybą, nors anksčiau socialdemokratai į tai žvelgė skeptiškai.
„Iki 2030 m. visos energijos rūšys brangs. Ir dauguma jų bus brangesnės nei atominė energetika. […] Dėsiu visas pastangas, kad atominė elektrinė būtų mūsų regiono strateginiu projektu“, – aiškino Z. Balčytis.
Į šiuos teiginius replikavo N. Puteikis. Esą konservatoriai ir socialdemokratai vykdė galimai neskaidrius energetikos projektus, o po to skundžiasi pakilusiomis energetinių išteklių kainomis.
„Po to abi partijos kamputyje verkia – kaip čia atsitiko, kad Rusija kainas pakėlė“, – dėstė N. Puteikis.
„Nemokame sutarti su savo kaimynais ir nevykdome naujų rinkų paieškų. B. Obama (JAV prezidentas – Alfa.lt) Kongrese kalbėjo, kad reikia vykti į bet kurią šalį, kur galima rasti rinkų savo prekėms. Mes skirstome politiką į Rytus ir Vakarus. Į vienus galima važiuoti, į kitus – ne. Į vienus vieni važiuoja, į kitus – kiti“, – pridūrė A. Paulauskas.
Kas už progresinius mokesčius? Kita debatų klausimas – progresiniai mokesčiai. Pirmasis kalbėjęs B. Ropė teigė, kad Lietuvoje egzistuojanti mokesčių sistema nesprendžia esminių problemų.
„Progresiniai mokesčiai iš dalies yra, bet tai neužtikrina atskirties mažinimo, ir mažas pajamas gaunančių žmonių pragyvenimo. Dauguma gauna 1000–1500 Lt, tai stebuklų nepadarysime. Turime galvoti, kad daug uždirbantys žmonės turi daugiau prisidėti prie visuomenės gerbūvio, nes visiems reikalingos nemokamos viešosios paslaugos. […] Visos šalys nustačiusios didelį progresyvumą. Progresyvumas būtinas, jei norime, kad neišvažiuotų žmonės, negavę didesnių atlyginimų“, – sakė Ignalinos meras.
Tuo tarpu socialdemokratų kandidatas į prezidentus Z. Balčytis pasiūlė solidarumo mokestį.
„Jei per metus gaunate daugiau nei 100 tūkst. Lt, tai ta viršijanti riba turi būti papildomai apmokestinta“, – aiškino politikas.
Progresinių mokesčių idėjai įvairiomis formomis pritarė ir kiti kandidatai. Su tuo nesutiko prezidentė D. Grybauskaitė. Jos nuomone, Lietuvoje progresinių mokesčių nebūtų kam mokėti.
„Pas mus mažas vidurinis sluoksnis. Vakaruose jis – didelis, ir jie moka. Lietuvoje mažas – nei biudžeto surinksime, nei bus kam mokėti. 65–70 proc. gyventojų nepatektų į progresinių mokesčių mokėtojus. Gal tai atrodytų socialiai teisingiau, bet ekonominio ar biudžetinio efekto mažiau“, – svarstė prezidentė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
