Liepos 24 d. Klaipėdoje Vydūno draugija sukvietė klaipėdiečius pasitarti, kaip bus minimas Vydūno jubiliejus – 150 garsaus lietuvninko gimimo metinės. Kaip žinome, ta proga 2018-ieji bus paskelbti Vydūno metais.
Susitikime dalyvavo svečių. Vienas jų – Miroslavas Danys, buvęs Detmoldo studentų bendrabučio valdytojas, kunigas, dabar pensininkas, gyvenantis toje Čekijos dalyje, kuri yra Lenkijos, Vokietijos ir Slovakijos pasienyje.
Tuoj po Atgimimo buvo nuspręsta parsivežti Vydūno palaikus iš Vokietijos Detmoldo miesto į Lietuvą. Pagalbos dėl Vydūno dokumentų buvo kreiptasi į tuo metu Detmolde kunigu dirbusį Miroslavą Danį – tada kunigas pirmą kartą ir išgirdo apie karo pabėgėlį Vydūną. Nuo to laiko Vydūnas jam tapo artimas.
Kai Vydūno draugija kreipėsi prašydama padėti įamžinti didžiojo lietuvninko atminimą Detmolde, prašymas taip pat pateko kunigui M. Daniui į rankas. Kaip pats Miroslavas Danys teigia, ieškant vietos, kur pastatyti biustą ir atidengti paminklinę lentą, jį „lydėjo Vydūno Apvaizda“. Namas, kuriame lietuvninkas praleido paskutinius septynerius savo gyvenimo metus, buvo privatus, nejudrioje gatvelėje. Miroslavas Danys, peržiūrėdamas Vydūno rankraščius, rado vieną iš pirmųjų atvirukų, siųstų iš Detmoldo su nurodytu atgaliniu adresu Wiesenstrasse gatvė Nr. 5. Paaiškėjo, kad tuo adresu įsikūręs studentų bendrabutis – Miroslavo Danio darbovietė. Šitame name buvo net niša, kuri, atrodė, laukė savo gyventojo sugrįžimo.
Per 4 mėnesius buvo išlietas bronzinis Vydūno biustas ir 2013 metų gegužės 10-ąją, minint iškilaus lietuvininko 145-ąsias gimimo metines, biustas ir atminimo lenta buvo atidengta Detmolde – judrioje Wiesenstrasse gatvėje, kurioje įsikūrusi ir didžiulė ekologinio maisto parduotuvė, pritraukianti daug pirkėjų. Praeidami pro šalį gyventojai ne tik mato biustą, bet ir perskaito informaciją apie garsųjį lietuvninką. Taip Vydūnas tapo vienu labiausiai žinomu šio senovinio miestelio gyventoju.
Vydūno biustas ir paminklinė lenta Detmolde buvo atidengta per Europos kultūros ir vienybės dienų paminėjimą. Vydūno kūrybinis palikimas skirtas šiandienai – Europos ir pasaulio tautų taikiam sutarimui. Kitas Miroslavo Danio rūpestis – pavadinti vieną iš Detmoldo senamiestyje naujai formuojamų gatvių Vydūno vardu.
Ir mūsų, klaipėdiečių, laukia dideli darbai. Visų pirma, miesto centre 2018 metais pastatyti Vydūnui paminklą. Miesto valdžia kategoriškai atsisakė centrinę miesto Atgimimo aikštę paskirti įžymiajam lietuvninkui, skelbusiam, kad tauta turi tobulėti per dvasinę kultūrą, dorovę, grožį. Ji sutiko Vydūno paminklui skirti mažesnę aikštę, esančią miesto centre prie Juozo Karoso muzikos mokyklos.
Tokiu miesto valdžios sprendimu pasipiktino dalis klaipėdiečių – neskirdama paminklui centrinės aikštės miesto valdžia, jų teigimu, rodo, kad Vydūno vaidmens lietuvių tautos Atgimimui ji nevertina, nepripažįsta ir jo literatūrinio-filosofinio palikimo. Suteikdama paminklui vietą vos kelių metrų skverelyje, miesto valdžia paliudijo, jog jai svetimos Vydūno skleistos santarvės ir dorovinio atgimimo idėjos, tokios svarbios šiandieninei Europai.
Kokia ateitis laukia Atgimimo aikštės, jei joje neranda vietos atgimimo idėja?
Tokiai gal ir aštriai nuskambėjusiai klaipėdiečių nuomonei nepritarė svečias iš Vilniaus Tomas Stanikas. Jo manymu, Klaipėdos miesto valdžios pasiūlymui dėl vietos paminklui vis dėlto reikėtų pritarti, nes … laikas spaudžia, t.y. artėja Vydūno jubiliejus, o beieškant tinkamos vietos jau ir taip tuščiai praleisti dveji metai.
Garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys pateikė nemažai pasiūlymų dėl svečio Miroslavo Danio svaresnio indėlio minint Vydūno 150 metų gimimo jubiliejų, dėl monetos su Vydūno atvaizdu ir kt.
Klaipėdiečiams šis susitikimas buvo svarbus, dar kartą paliudijęs, kad vis dar yra žmonių, kurių meilė ir pagarba iškiliam lietuvninkui Vydūnui neblėsta.
Nuotraukos – autorės.