Kaip mes sustabdėme skalūnininkus Niujorko valstijoje

Sandra Steingraber | ecowatch.com | 2015 m. sausio 22 d.

Tūkstančiai antiskalūnų aktyvistų vakar [sausio 21-ąją – vert. past.] susirinko prie gubernatoriaus Andrew M. Cuomo rezidencijos valstijos sostinėje Albany, Niujorko valstija, kad visi kartu pasidžiaugtų pasiekta pergale – visoje valstijoje įstatymu uždrausta taikyti hidraulinio skaldymo technologiją išgaunant dujas. Ir padėkotų gubernatoriui už sprendimą bei aptartų tolimesnę kovą prieš bet kokius skalūnų infrastruktūros projektus ateityje, o taip pat palaikytų atsinaujinančių energijos šaltinių išgavimo būdus.

Pateikiame kalbą, kurią ta proga pasakė viena iš šio judėjimo iniciatorių Sandra Steingraber.

Draugai mano, mes esame „neišdraskyti“.

Čia tiktų Šekspyro idioma („and thereby hangs a tale“) reiškianti: ilga priešistorė.

Tai išties ilga istorija ir joje mes visi randame savo vietą. Esame ir pagrindiniai veikėjai, ir bendraautoriai. Mes visi kūrėme ir šlifavome šią istoriją – užsispyrę ir neidami ir kompromisus – viskas buvo svarbu siekiant galutinio rezultato.

Kiekvienas protesto žygis. Kiekviena demonstracija. Kiekvienas užteršto vandens stiklainis iš Dimock vietovės gręžinių. Kiekvienas viešas komentaras. Kiekvienas vietinių žmonių pasipriešinimas. Kiekvienas laiškas į spaudą. Kiekvienas laiškas gubernatoriui. Kiekvienas koncertas. Kiekvienas ekspertų liudijimas kiekviename posėdyje. Visa tai buvo labai svarbu. Kiekvienas telefono skambutis. Kiekvienas straipsnis spaudoje. Kiekviena spaudos konferencija. Kiekvienas parašas ant peticijų. Kiekvienas plakatas ir t.t.

Ir kiekvienas žadintuvo skambutis 3:30 nakties, kad suspėtume pasiimti autobusan kiekvieną, vykstantį į Albany (Niujorko valstijos sostinę – vert. past.) protestuoti. Ir taip visus pastaruosius penkerius metus. Visa tai buvo svarbu. Visa tai padėjo laimėti.

Būtent tai ir yra Tiesos jėga.

Ir kaip malonu dabar yra susirinkti visiems vienoje vietoje bei pasidžiaugti mūsų pergale prieš skalūnininkų armiją. Štai kodėl mes susirinkome čia šiandieną.

Todėl kad kiekvienas iš mūsų, nepaisant mūsų skirtingų požiūrių kai kuriais klausimais, padarė savo šioje epinėje kovoje.

Taigi, nuo ko viskas prasidėjo.

Viskas prasidėjo nuo mokslo. Tai jis sustabdė skalūnininkus Niujorko valstijoje 2008-aisiais, kai pirmą kartą buvo paskelbtas moratoriumas skalūnų gavybai valstijoje.

Mokslines žinios apie šios technologijos rizikas ir žalą buvo paviršutiniškos. Supratimas apie hidraulinį ardymą buvo tartum klampi nežinomybės ir abejingumo kūdra; ir tik kelios abejonių bangelės tolimuose jos pakraščiuose tartum raibuliavo perspėjimus apie kylančius pavojus.

Metams bėgant šios bangelės vis stiprėjo ir stiprėjo.

2012 metais, kai buvo paskelbta GEIS (poveikio aplinkai tyrimo) ataskaita, jau buvo pasiremta 60 tai problemai skirtų tyrimų rezultatais.

Ir čia staiga suveikė matematinės progresijos dėsnis.

Dar po dvejų metų, kai Niujorko valstijos Sveikatos departamentas paskelbė savo galutines išvadas dėl hidraulinio skaldymo pavojų žmonių sveikatai, jie jau rėmėsi 400 tam skirtų tyrimų rezultatais. Ir visų šitų studijų bendra išvada buvo ta, jog vadinamasis „fracking’as“ nuodija orą (ypatingai benzenas) ir užteršia vandenį. Tyrimai rodė, jog senesni gręžiniai išsisandarina. Cemento sandarinimai ne visada pasiekia tikslą ir nesukuria patikimos vamzdžių izoliacijos.

Tyrimai atskleidė, kad ir gręžiant, ir naudojant gręžinių išsiskiria didžiuliai kiekiai nekontroliuojamų metano dujų, kurios labai neigiamai veikia mūsų klimatą. Tyrimai taip pat atskleidė galimą pavojų žmonių sveikatai, ypač nėščiosioms ir kūdikiams.

Ir tada tie raibuliai kūdros gale akimirksniu virto galingu pavojų skelbiančiu švyturiu.

Šios Niujorko valstijos Sveikatos departamento išvados, jog hidraulinio skaldymo technologijos nėra saugios ir nėra jokių galimybių teisinio reguliavimo priemonėmis tai pakeisti, buvo sustiprintos kitų trijų mokslinių šaltinių tyrimų duomenimis:

Tai atskleidė ir mano vadovaujamos grupės „Concerned Health professionals of New York“ („Susirūpinę Niujorko valstijos sveikatos apsaugos profesionalai“) tyrimas, ir statistinę analizę atlikę „Physicians, Scientists and Engineers for Health Energy“ („Gydytojai, mokslininkai ir inžinieriai sveikai energetikai“), ir išsamią studiją paskelbusi Kanados Kvebeko valstijos ekspertų grupė.

Keturios nesusijusios tarpusavyje viešosios sveikatos ekspertų grupės atliko savo tyrimus ir priėjo prie vienodos išvados: hidraulinis ardymas yra tiesiogiai susijęs su jau žinoma ir dar iki galo nežinoma rizika bei pavojais žmonių sveikatai ir aplinkai, nuo kurios priklauso mūsų visų sveikata.

Tačiau būkime sąžiningi. Mokslas vienas pats nebūtų sustabdęs skalūnininkų. Mokslas sulaukė didelės apsiskaičiusių ir informuotų pilietinių judėjimų paramos, kurie paskleidė šias mokslo išvadas plačiajai visuomenei, darė spaudimą Gamtos aplinkos departamentui ir renkamiems valdžios atstovams, įskaitant – ir patį gubernatorių.

Tai žmonių nuopelnas – mokslo žinioms jie suteikė jėgos. Taigi jūs visi padarėte šį darbą keliais būdais.

Pirma, jūs pakvietėte mokslininkus atvykti į jūsų bendruomenes, jūsų bažnyčias, jūsų mokyklas ir miesto rotušes ar Rotary klubus. Ir mes, profesoriai ir mokslų daktarai, pastaruosius dvejus metus daugybę penktadienių vakarų ir sekmadienio popiečių praleidome keliaudami po valstijos mietelius ir aiškindami paprastiems žmonėms bei vietinės valdžios atstovams savo tyrimų rezultatus. Kiekviena bažnyčia ir savivaldybė pavirto švietimo forumais. Keliaujančiais lektoriais tapo mokslininkai ir sveikatos profesionalai, tokie kaip Tony Ingraffea, Bob Howarth, Adam Law, Bill Podulka, Larysa Dyrszka, Kathy Nolan, Mary Menapace, Sheila Buskin ir Yury Gorby bei daugybė kitų.

Antra, mes platinome mokslinę medžiagą žmonėms pasitelkdami žmones. Ar prisimenate akciją „30 days of Fracking regs“ Facebook’e? Keli iš mūsų išbarstėme moksliškai pagrįstus argumentus – it trupinius ant takelio. Ir jūs sekėte tuo takeliu. Tokiu būdu mes sugebėjome pasiųsti mūsų valdžiai sostinėje 204 000 laiškų su gerai paruoštais klausimais ir argumentais. Tai nuskambėjo labai garsiai.

Mokslas kaip toks yra tik daug juodų skaičiukų balto popieriaus lape. Kaip muzikos natos sąsiuvinyje. Iki to momento, kol kas nors jo neatsivers ir neuždainuos ten parašytos melodijos.

O jūs atsivertėte ir uždainavote. Jūs informavote savo draugus ir kaimynus apie tai, ką sužinojote iš mokslininkų, ir taip dar labiau padidinote susidomėjusių ratą. Bet net ir didysis gerai apsišvietusių ir susirūpinusių piliečių choras nebuvo pajėgus sustabdyti skalūnų invazijos. Trūko trečio elemento: gubernatoriaus, norinčio išgirsti mokslininkų argumentus ir pasiruošusio pasipriešinti naftos ir dujų industrijai tuo metu, kai kiti politiniai lyderiai atrodė linkę kapituliuoti ir susitaikyti su pralaimėjimu. Tam reikėjo gubernatoriaus su vizija, jog Niujorko ekonomika neturi remtis naujausia nesveika idėja, jog reikia išdraskyti kuo daugiau žemės ir visa tai po to sudeginti liepsnose.

Gubernatoriau Cuomo, aš niekad nebuvau su Jumis susitikusi, bet per pastaruosius penkerius metus jūs buvote antras svarbiausias vyras po mano sutuoktinio, kuriam aš skyriau daugiausiai dėmesio.

Ačiū Jums. Ačiū kad padėjote pasukti visą šią istoriją netikėta linkme. Ačiū, kad pasirodėte esąs stiprus lyderis. Ir, o Dieve, koks laimingas posūkis mums visiems. Ačiū jums.

[…]

Apie autorę: Sandra Steingraber yra amerikiečių biologė ir ekologinio judėjimo aktyvistė, knygų aplinkos apsaugos ir darnios plėtros klausimais autorė.

Daugiau nuorodų: straipsnyje minimas JAV mokslininkų tyrimo išvadas skaitykite ČIA, o Kanados mokslininkų studiją – ČIA.

ecowatch.com

Iš anglų kalbos vertė Raimundas Nutautas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top