Oksana Laurutytė | „Šiauliai plius“
Dar antradienį Šiaulių savivaldybės tinklalapio e-demokratijos rubrika „E-apklausos“ buvo tuščia. Trečiadienį, situacija pradėjus domėtis „Šiauliai plius“, valdininkai sukruto padėtį taisyti, ir viena gyventojų apklausa atsirado.
Prieš metus Šiaulių miesto savivaldybės administracija pasirašė 2 mln. Lt vertės elektroninės demokratijos projekto mieste ir regione diegimo sutartį, tačiau e-demokratija mieste neveikia. Apsilankęs savivaldybės interneto svetainės e-demokratijos nuorodoje „Apklausos“ galėjai išvysti: „apklausa išjungta“. Atrodo, kad demokratijos mieste nė su žiburiu nerasi, mat valdžia gyventojų nuomonės neklausia, ir ji net neįdomi. Vilniaus savivaldybė, pavyzdžiui, gyventojų teiraujasi ir apie autobusų maršrutus, nerūkymo zonas, vaikų registravimą darželyje. Šiauliečiams, norint pareikšti savo nuomonę, tenka lakstyti valdininkams patogiu, o gyventojams nuostolingu darbo metu. Tiesa, savaitraščiui „Šiauliai plius“ pradėjus domėtis problema, miesto valdininkai suskubo neveiklumą taisyti – vieną apklausą paskelbė.
Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia
Vasario pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos salėje virė aistros. Gyventojai priešinosi planams prie pat Šiaulių bulvaro tarp kelių mokyklų įkurti Pusiaukelės namus, kuriuose bausmę baigtų atlikti 20 lengvus ir netyčinius nusikaltimus atlikusių asmenų.
Ne tik dėl pačių Pusiaukelės namų piktinosi šiauliečiai. Miesto valdžia išgirdo priekaištų, kodėl susitikimas su gyventojais surengtas dieną. Valdininkams laikas yra patogus, tačiau ne visi miestiečiai, kuriems rūpėjo problema, galėjo ateiti. Žmonės juk dirba, saugo darbo vietas, tad valdininkų paskirtas laikas dirbantiems žmonėms sukėlė problemų.
Miesto valdžia gyventojų nuomonės dėl Pusiaukelės namų galėjo sulaukti ir internetu. Jei būtų norėjusi, e-demokratijos puslapyje būtų paskelbusi apklausą, tačiau to nepadarė. Neįdomu ar tyčia? Juk jei pradėsi klausti žmonių nuomonės, tai ir dėl nerūkymo zonų, mikroautobusų panaikinimo, maršrutų formavimo būtų tekę teirautis. O tada kelių valdininkų sutartas sprendimas gali ir sužlugti. Nepasitarus su gyventojais priimti sprendimus, atrodo, Šiaulių miesto valdžios vizitinė kortelė.
E-demokratijos projektas Šiauliuose buvo įgyvendintas kartu su kitomis apskrities savivaldybėmis: Akmenės, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo ir Šiaulių rajono. Su dviem įmonėmis buvo pasirašytos projekto interneto svetainių sukūrimo paslaugos ir projekto kompiuterinės technikos ir konferencijų bei programinės įrangos pirkimo sutartys.
Prieš metus valdžia gyrėsi, kad įgyvendinus projektą bus paremtos savivaldybių darbo procesų viešinimo elektroninėje terpėje įgyvendinimo paslaugos: 7 savivaldybėse sukurtos internetinės svetainės įdiegiant e-informavimo, e-prenumeratos, e-forumo, e-skundų, e-iniciatyvų, e-apklausų, e-prašymų modulius. Sukurtos 7 savivaldybių tarybų posėdžių transliavimo ir priimtų sprendimų pateikimo interneto svetainėse sistemos.
Bendras projekto biudžetas – per 2 mln. Lt, iš jų ES struktūrinių fondų finansavimas – 1,7 mln. Lt, valstybės biudžeto lėšos – 305,5 tūkst. Lt.
Gyventojams e-demokratijos projektas naudingas tuo, kad jie gauna galimybę neišeidami iš namų ar darbo dalyvauti apklausose ir diskusijose, reikšti nuomonę, skųstis. Deja, jokios naudos miesto gyventojams kol kas nėra. Sistema neveiksni ir primena arklį, kuris teoriškai yra arklys, o praktiškai – nepasikelia.
Vitalis Lebedis, Šiaulių savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas, „Šiauliai plius“ pakomentavo, kad pasiteiraus informatikų, kodėl e-demokratija kol kas tik teorinė. Tačiau juk administracija turi pateikti informatikams užduotį, ko būtina paklausti visuomenės. Tada jie klausimą ir patalpins sistemoje.
V. Lebedis į tokią pastabą nieko neatsakė, tačiau ėmėsi veiksmų. Trečiadienį svetainės e-apklausos rubrikoje atsirado vienas klausimas: „Ar rinktumėtės kelionę atnaujintu geležinkelio maršrutu Šiauliai-Ryga-Šiauliai?“
Kitos apskrities savivaldybės – aktyvios
E-demokratijos sistema neveiksni ne tik Šiaulių mieste, bet ir rajone. Šiaulių rajono gyventojai, prisijungę prie sistemos, gali naudotis e-demokratijos galimybėmis – sukurti peticiją, pareikšti skundą, tačiau nei peticijų, nei skundų svetainėje nematyti, taip pat nėra jokių rajono gyventojų apklausų. Gal rajono valdžia nieko neveikia, kad neturi ko gyventojų paklausti?
Kituose regiono miestuose situacija geresnė. Joniškyje e-demokratijos galimybės jau išnaudojamos. Gyventojų klausiama, kaip jie vertina administracijos darbuotojų asmenų aptarnavimą ir jų prašymų nagrinėjimą, gyventojų nuomonės laukiama ir dėl strateginio 2014–2020 m. Joniškio r. plėtros plano. Forume prašoma įvertinti naująją savivaldybės interneto svetainę bei nurodoma, kad jei norima pateikti skundą, reikia prisiregistruoti prie sistemos.
Kelmės r. savivaldybei taip pat gyventojų nuomonė įdomi. Per e-demokratijos sistemą jų klausiama, ar mieste reikalingos rūkymo zonos, ir teiraujamasi, kur jos galėtų būti. Gyventojai testuojant sistemą kviečiami dalyvauti e-forume, matyti, kad diskusijos internete sulaukė apie 150 lankytojų.
Demokratiški ir radviliškiečiai. E-apklausose patalpinta išsami anketa, kaip gyventojai vertina Radviliškio kultūros ir poilsio parką. Pasiteiravus apklausos lankytojo amžiaus, domimasi, kokių paslaugų trūksta, kas džiugina, kas keistina. Radviliškio gyventojams pasiūlytos ir penkios diskusijos. Kalbamasi apie teritorijų planavimą, nevyriausybines organizacijas, investicijas, kultūrą, švietimą.
Gyventojų nuomonė įdomi ir Akmenės r. savivaldybei. Rajono gyventojų e-demokratijos sistemoje teiraujamasi dėl nerūkymo zonų, naktinės prekybos alkoholiu ribojimo. E-forume laukiama gyventojų idėjų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti Akmenės rajone.
E-demokratija – vienareikšmiškai naudinga
Sostinės savivaldybės interneto svetainėje gyventojų nuomonės pačiais įvairiausiais klausimais teiraujamasi nuolat. Pavyzdžiui, Vilniaus valdžiai įdomu, ar gyventojai tariasi su savo daugiabučio kaimynais, kad šildymo sezonas būtų įjungtas anksčiau, arba, domimasi, ar miestiečiai mano, kad V. Kudirkos aikštę reikėtų paskelbti nerūkymo zona. Savivaldybė miesto gyventojų klausia, ar jie pritaria, kad pamokos vyresnių klasių moksleiviams mokykloje prasidėtų ne 8 val., bet 9 val., ar jie dalyvaus daugiabučių fasadų elementų avarinės būklės likvidavimo programoje ir ar sėkmingai užregistravo savo vaiką į darželį 2014 metams.
Veikia ir e-peticijų rubrika. Jos dėka vilniečiai prašo miesto autobusuose įrengti keleiviams su regos negalia būtiną garsinį informavimą apie autobuso maršruto numerį, siūlo autobusų maršrutų pakeitimus, prašo kai kuriuos iš jų grąžinti, skundžiasi dėl dvokiančių balų mieste.
Klaipėdos savivaldybė prie e-demokratijos sistemos siūlo prisijungti per Elektroninius valdžios vartus. Nurodoma, kad tik prisijungę gyventojai galės pareikšti nuomonę apie priimamus teisės aktų projektus, dalyvauti apklausose ir diskutuoti su politikais. Klaipėdos apskrities savivaldybių merai, prieš diegiant sistemą, net pasirašė Elektroninės demokratijos deklaraciją, kaip pasižadėjimą visapusiškai remti ir skatinti elektroninės demokratijos paslaugų diegimą, aktyviai dalyvauti formuojant pilietinę visuomeną e-komunikavimo priemonėmis.
Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas sako, kad e-demokratijos sistema vienareikšmiškai naudinga. Visuomenei politikų ir valdininkų veikla turi būti matoma. Tokia yra demokratijos kaina. „Pastebėjome, kad žurnalistai net nebeina į Tarybos posėdžius, stebi juos internetu“, – sakė pašnekovas.
Pasak S. Gentvilo, Klaipėdos savivaldybė pirmoji šalyje e-demokratijos sistemoje surengė visuotinę apklausą. Gyventojams buvo pateikta dešimt klausimų, nuo suskystintų dujų terminalo statybos iki automobilių eismo ribojimo miesto centre. Buvo sulaukta 1,5 tūkst. balsavimų, tad šiemet apklausą ketinama atnaujinti. „Norėtųsi, kad apklausose dalyvautų daugiau žmonių, nes balsavimas laikomas pavykusiu, kai jame dalyvauja 10 proc. rinkėjų. Tikimės ateityje sulaukti daugiau aktyvumo“, – sakė S. Gentvilas.
El. paslaugų poveikis bus vertinamas
Simonas Razgus, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėjas, sako, kad komitetas yra nustatęs tam tikrus rodiklius visiems e-demokratijos projektams, kurie yra įgyvendinami pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą.
„Po dvejų metų bus skaičiuojamas sukurtų el. paslaugų poveikis, projekto vykdytojas turės pasiekti, kad net 70 proc. jo sukurtų el. paslaugų naudotojų teigiamai vertintų sukurtas paslaugas“, – sako S. Ruzgus.
Struktūrinių fondų skyriaus vedėjas informaciją persiuntė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (CPVA), kuri išsamiai ir detaliai patikrins, ar tai, kas projekto įgyvendinimo metu buvo sukurta, veikia ir yra pilnai išnaudojama. „Kol kas CPVA taip pat plačiau negali pakomentuoti, nes tuo metu, kai jie atlikinėjo patikrą, viskas, kas buvo sukurta projekto apimtyje, veikė. Šiuo metu jiems visų pirma reikėtų atlikti pakartotinius patikrinimus“, – teigė pašnekovas.