Egidijus Papečkys | Veidaknygė
Facebook toliau smūgiuoja Ukrainą palaikantiems žmonėms – šiandien blokuota analitinės Locked & Loaded komandos paskyra. Tenka vengti bent kiek aštresnių pasisakymų, nes nesinorėtų nutraukti kasdienių įrašų šiame tinkle.
O fronte visai neblogos naujienos – prie Kupiansko rusai ir toliau mėgina pulti, vyksta mūšiai, atskiros pozicijos eina iš rankų į rankas, bet iš esmės padėtis čia jau kelios dienos stabilizuota. Ukrainiečiai šiose apylinkėse turi sutelkę rezervų, jeigu rusai mėgintų sustiprinti puolimą.
Prie Bachmuto rusams visai striuka Andriivkos ir Kleščiivkos kaimų apylinkėse. Visgi tai tik vietinis taktinis pasiekimas, išplėtoti jį į didesnį laimėjimą kol kas nepavyks.
Zaporižės srityje ukrainiečiai toliau didina ir plečia puolimą. Ir toliau puldinėjama naudojantis mažų grupių taktika, vis didinant intensyvumą. Kol kas didesnis prasiveržimas atrodo mažai tikėtinas, dar teks „paminkštinti“ rusų gynybą, kaip buvo anksčiau prie Chersono.
Rusai kalba apie padidėjusį ukrainiečių aktyvumą rengiantis antvandeninių dronų atakoms prieš agresoriaus laivus. Kremliaus propaganda toliau didina įtampą, kalbėdama apie neva galimas ukrainiečių „provokacijas“ prieš civilius laivus Juodojoje jūroje. Visi supranta, kad krovininius laivus gali atakuoti tik rusai, o paskui mėginti suversti kaltę ukrainiečiams. Visgi manyčiau, kad Kremliui neužteks drąsoms tokiems išpuoliams prieš civilius laivus, tai yra spaudimo dalis tikintis sudaryti naują palankesnį susitarimą dėl grūdų koridoriaus.
Lukašenka po vizito į Rusiją ir susitikimo su Putinu neįprastai tylus – mykia apie ekonomiką, bet negali pasigirti parsivežęs kokį nors naudingą susitarimą. Panašu, kad nepavyko išsimušti palankesnių sąlygų ir dėl naudojimosi Rusijos uostais. Taip, Klaipėda prarado baltarusiškus krovinius, bet Baltarusijos nuostoliai dėl to dar labiau juntami.
Taigi, Baltarusijoje visiška tyla. Rimsta ir ką tik karaliavęs dėmesys „vagneriams“. Artimiausiu metu Lukašenkos režimas dar šią temą pabandys pakurstyti, bet tokio dėmesio jau nebesulauks. Bandys priminti ir branduolinį ginklą Baltarusijoje, bet ši tema irgi jau nebebus tokia aktuali. Ypač dabar, kai Lietuvoje sukilę tiek daug audrų stiklinėje – jau dėl ko dėl ko, bet dėl paminklų mes galime ginčytis kaip ispanai dėl futbolo.
Rusai giriasi apšaudę raketomis du Ukrainos karinius aerodromus ir juos išvedę iš rikiuotės. Būčiau linkęs nesutikti, nes padaryti rimtesnių pažeidimų pakilimo takui labai sunku, o keliomis raketomis tą padaryti visiškai neįmanoma. Didžioji dalis pažeidimų gali būti žaibiškai sutvarkyta parankinėmis priemonėmis.
Tokiomis atakomis Rusijos karinė vadovybė rodo nervingumą dėl apšaudymo britiškomis raketomis „Storm Shadow“. Ukraniečių paleistos raketos gelia skaudžiai. Atsakysiu į anksčiau komentare užduotą klausimą – amerikietiškos raketos ATACMS, iššaunamos iš HIMARS paleidėjų, dar praplės atakuojamų taikinių ratą ir padidins apšaudymo intensyvumą. Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad šie apšaudymai rusams taps tokia rakštimi.
Rusijos visuomenėje buvo kilęs lūkestis, kad po NATO summito ukrainiečių puolimas ims ir baigsis. Summitas baigėsi, o puolimas vis stiprėja. Gerai yra tai, kad šis puolimas labai sekina besiginančias priešo pajėgas. Tai labai trukdys vėliau, po operacinės pauzės rusams pamėginti pereiti į puolimą.
Nes karas tuoj nesibaigs, abi pusės dar ne kartą mėgins pereiti į puolimą ir perimti iniciatyvą fronte.
Slava Ukraini!