Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Pateikiame svarbiausius kovo 3–9 d. akcentus.
Mūšių dinamika.
Ši savaitė ir vėl buvo derlinga, smūgiuojant agresoriaus gynybos gilumoje. Ukrainos pajėgos surengė vieną didžiausių atakų su dronais, buvo smūgiuojama kariniams objektams Volgograd, Rostov prie Dono ir Taganrog miestuose. Be to, jūriniais dronais buvo nuskandintas dar vienas rusų patrulinis laivas, saugojęs Krymo tiltą. Taip pat smūgiuota ir šiam okupantų strateginiam objektui. Kaip minėjome, tai gali būti tam tikras ukrainiečių pasiruošimas, rengiantis rimtesnėms atakoms prieš Krymo tiltą. Negana visko išvardinto, buvo smūgiuota ir kariniams objektams esantiems Sankt Peterburg bei Cherepovec. Fiksuojama tendencija, kad ukrainiečiai vis dažniau atakuoja su dronų spiečiais, o šie smūgiai tampa ne trikdomojo pobūdžio, o duoda konkretų karinį efektą.
Atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą, agresorius gerokai suintensyvino smūgius dronais. Tai atsispindi nuostolių dinamikoje lyginant su praeita savaite (162 vs 239). Rusai nuo antradienio, kasdien Shahed‘ais vykdė didelio masto atakas. Nors didžioji dalis jų buvo numušta, tačiau visgi civilių aukų neišvengta, taip pat varginta ir Ukrainos pajėgų oro gynyba. Nors rusų raketų nuostoliai dar labiau sumenko (8 vs 4), tačiau tai nerodo, kad jos nebedaro įtakos situacijai kare. Kaip esame minėję, rusai pakeitė taktiką ir vietoje brangiai kainuojančių masinių raketų smūgių, šiuo metu raketomis siekia sunaikinti konkrečius taikinius, o dronai pridengia tokius savo veiksmus (apkrauna ukrainiečių oro gynybą). Tokia taktika duoda rezultatų – rusams pavyko sunaikinti pirmąją M142 HIMARS bei tikėtina, pirmąją Patriot priešraketinės gynybos sistemą. Labai tikėtina, ukrainiečiai reaguos į šias nesėkmes, keisdami savo standartines veiklos procedūras.
https://googleads.g.doubleclick.net/pagead/ads?gdpr=1&gdpr_consent=CP5WeUAP5WeUAEsACBENAmEoAP_gAEPgABaYINJD7D7FbSFCwHpzaLsAMAhHRsCAQoQAAASBAmABQAKQIAQCgkAQFASgBAACAAAAICZBIQAECAAACUAAQAAAAAAEAAAAAAAIIAAAgAEAAAAIAAACAAAAEAAIAAAAEAAAmAgAAIIACAAAhAAAAAAAAAAAAAAAAgAAAAAAAAAAAAAAAAAAAQOhQD2F2K2kKFkPCmQWYAQBCijYEAhQAAAAkCBIAAgAUgQAgFIIAgAIFAAAAAAAAAQEgCQAAQABAAAIACgAAAAAAIAAAAAAAQQAAAAAIAAAAAAAAEAAAAAAAQAAAAIAABEhCAAQQAEAAAAAAAQAAAAAAAAAAABAAA&addtl_consent=2~2072.70.89.93.108.122.149.196.2253.2299.259.2357.311.313.323.2373.338.358.2415.415.449.2506.2526.486.494.495.2568.2571.2575.540.574.2624.609.2677.864.981.1029.1048.1051.1095.1097.1126.1201.1205.1211.1276.1301.1344.1365.1415.1423.1449.1451.1570.1577.1598.1651.1716.1735.1753.1765.1870.1878.1889.1958~dv.&client=ca-pub-6066767780246700&output=html&h=250&slotname=8465072138&adk=1980705318&adf=217345249&pi=t.ma~as.8465072138&w=300&lmt=1710100413&format=300×250&url=https%3A%2F%2Fwww.pozicija.org%2Fkaras-ukrainoje-septyni-simtai-keturiasdesimt-sestoji-kovo-10-diena%2F&wgl=1&uach=WyJtYWNPUyIsIjE0LjIuMSIsIng4NiIsIiIsIjEwNy4wLjUwNDUuMzYiLG51bGwsMCxudWxsLCI2NCIsW1siTm90IEEoQnJhbmQiLCI5OS4wLjAuMCJdLFsiT3BlcmEiLCIxMDcuMC41MDQ1LjM2Il0sWyJDaHJvbWl1bSIsIjEyMS4wLjYxNjcuMTg2Il1dLDBd&dt=1710100413820&bpp=2&bdt=1587&idt=150&shv=r20240306&mjsv=m202403040101&ptt=9&saldr=aa&abxe=1&cookie=ID%3Dcb0fb700e0c7ab69-2254b20569e4009b%3AT%3D1695832499%3ART%3D1710087458%3AS%3DALNI_Mbv84oDxzle9fmaptpn-WizG6bGlA&gpic=UID%3D00000c8750c9d6c1%3AT%3D1695832499%3ART%3D1710087458%3AS%3DALNI_Mb-mrdAJP1Vr5PEDe49MAOa5BqjGA&eo_id_str=ID%3D3604cb04e9c8ed86%3AT%3D1706641326%3ART%3D1710087458%3AS%3DAA-AfjYqNujduktrGc_gSeKcHjHi&correlator=5655557384755&frm=20&pv=2&ga_vid=1136273345.1695832496&ga_sid=1710100414&ga_hid=363664817&ga_fc=1&u_tz=120&u_his=1&u_h=1120&u_w=1792&u_ah=1095&u_aw=1792&u_cd=24&u_sd=2&dmc=8&adx=567&ady=1865&biw=1320&bih=1006&scr_x=0&scr_y=0&eid=44759875%2C44759926%2C44759842%2C44795922%2C31081640%2C95324161%2C95325785%2C95326935&oid=2&pvsid=3754630779185980&tmod=1012317013&uas=0&nvt=1&fc=896&brdim=3%2C25%2C3%2C25%2C1792%2C25%2C1395%2C1093%2C1335%2C1006&vis=1&rsz=%7C%7CeEbr%7C&abl=CS&pfx=0&fu=0&bc=31&bz=1.04&psd=W251bGwsbnVsbCxudWxsLDNd&ifi=1&uci=a!1&btvi=1&fsb=1&dtd=172
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai šiek tiek išaugo (6980 vs 7260). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje nuo antros savaitės pusės kiek nukrito, tačiau išliko stabiliai aukšti.
Okupantų šarvuotos technikos netektys taip pat nežymiai išaugo ir toliau likdamos aukštame lygmenyje (296 vs 302). Vertinant savaitės dinamiką, nuostoliai šioje grafoje piką pasiekė savaitės viduryje, o po to ši dinamika bangavo.
Tuo tarpu agresoriaus artilerijos nuostoliai gerokai išaugo, taip grįždami į prieš dvi savaites buvusias aukštumas (211 vs 290). Žvelgiant į savaitės dinamiką, rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai buvo stabiliai aukšti beveik visą savaitę (išskyrus pirmadienį ir ketvirtadienį).
Rusų oro gynybos sistemų netektys taip pat išaugo (10 vs 13). Vertinant bendrai visą savaitę, matome, kad ir šioje grafoje nuostolių dinamika išliko banguojanti.
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys ir toliau auga, pasiekė seniai matytas aukštumas (321 vs 420). Apžvelgiant savaitės dinamiką, agresoriaus nuostoliai šioje grafoje sistemiškai augo.
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas.
Panašu, Ukraina paspartino dronų gamybą bei ėmė šią ginklų rūšį intensyviau naudoti operacijų metu. Galima daryti prielaidą, kad ukrainiečių dronų operacijos natūraliai yra nutaikytos trimis kryptimis:
Šiaurė (pasienio regionai, Sankt Peterburg, Maskva ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą politiniam agresoriaus centrui bei naikinti karinę ir karinės pramonės infrastruktūrą;
Rytai (Rostov prie Dono, Volgograd ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą agresoriaus pagrindinei karinei vadavietei, naikinti karinę infrastruktūrą bei logistiką;
Pietūs (Krymas) – naikinti agresoriaus logistiką bei karinę infrastruktūrą, eliminuoti rusijos Juodosios jūros laivyną, didinti reputacinę žalą agresoriui.
Per šią savaitę bendri agresoriaus nuostoliai augo beveik visur. Žvelgiant per visus parametrus galima teigti, jog rusų netekčių dinamika buvo nežymiai banguojanti, tačiau sumažėjimai nebuvo kritiškai žemi, ir neįtakojo labai aukštų netekčių. Tikėtina, kad tai susiję su intensyviau pradėtu organizuoti Ukrainos pajėgų aprūpinimu ir pajėgų rotacija.
Efektyvesnį ir intensyvesnį ukrainiečių darbą naikinant agresoriaus manevrinius vienetus fiksavome jau prieš tris savaites. Pradžioje tai galima buvo sieti su labai intensyviomis agresoriaus atakomis Avdiivka ir Bakhmut sektoriuose bei atsinaujinusiu okupantų puolimu Robotyne pleište. Tačiau:
Jau kuris laikas Bakhmut sektoriuje agresoriaus operacijų intensyvumas nėra didelis;
Avdiivka sektoriuje ukrainiečiams pavyko stabilizuoti padėtį šiauriniame flange, jie pereidinėja į kontratakas, nors pietiniame flange situacija ir toliau išlieka labai sudėtinga;
Robotyne pleište ir Kremina sektoriuje mūšiai vis dažniau įgauna pozicinį pobūdį;
Svatove sektoriuje susidūrimai sumenko iki minimumo.
Tad lyginant su padėtimi prieš dvi savaites galima teigti, jog bendras agresoriaus operacijų intensyvumas yra sumenkęs. Tačiau kaip matome, jo manevrinių vienetų nuostoliai ir toliau auga. Galima daryti prielaidą, kad ukrainiečiai geba ne tik atmušinėti rusų atakas, bet patys ieškoti taikinių bei juos naikinti ugnimi ir manevru.
Sistemiškai augantys rusų nuostoliai artimoje gynybos gilumoje rodo, kad Ukrainos pajėgos atrado resursų ne tik snukiadaužiams kontaktinėje linijoje, bet ir nuosekliam darbui prieš rusų artileriją, oro gynybos sistemas bei logistinį transportą. Šiose kategorijose rusų nuostoliai augo, o automobilių grafoje pasiekė seniai regėtas aukštumas.
Šią savaitę nefiksuoti rusų aviacijos nuostoliai galimai yra susiję su:
Sėkmingomis rusų operacijomis naikinant Ukrainos pajėgų oro gynybą tuose ruožuose, kur prieš tai fiksuoti didžiausi rusų orlaivių nuostoliai (Donetsk kryptis);
Atsargesniais rusų aviacijos veiksmais remiant savo manevrinius vienetus kontaktinėje linijoje.
Nors agresorius turi ryžto, resursų, vienetų esančių rezerve bei išlaiko iniciatyvą arba bent jau neleidžia jos susigrąžinti ukrainiečiams, bet yra ir kas nuteikia optimistiškai. Efektyvesnio ir intensyvesnio Ukrainos gynėjų darbo kontaktinėje linijoje bei artimajame užnugaryje tendencijos rodo Ukrainos pajėgų gebėjimą didinti (arba išlaikyti aukštus) rusų nuostolius. Galima nedrąsiai pagalvoti apie tai, kad ukrainiečiai eina link to, kad numuštų bendrą rusų puolimo potencialą. Tačiau situacija labai trapi, viskas gali pasikeisti, jei rusams pavyks suintensyvinti savo veiksmus karščiausiuose ruožuose (Avdiivka, Bakhmut), bei sukurti naujus įtampos židinius (Syversk, Kupjansk).
Geopolitiniame fronte ir toliau neliūdna:
JAV prezidento J. Biden metinį pranešimą galima vadinti istoriniu. Štai turbūt esminė jo citata: „My message to President Putin is simple. We will not walk away. We will not bow down. I will not bow down“. Politinės kovos su D. Trump ir respublikonais kontekste, prezidentas Ukrainos klausimą iškėlė labai aukštai. Tačiau „ant žemės“ JAV veiksmai ir toliau stringa – prieš beveik dvi savaites viešumoje pasirodęs Pentagono noras skirti bent 4 mlrd. JAV dolerių kol kas dar ne tapo kūnu.
Matydamos galios ir sprendimų vakuumą, paramą Ukrainai intensyvina kitos valstybės:
Prancūzijos prezidento E. Macron išsakytas teiginys apie diskusijas dėl NATO pajėgų siuntimo į Ukrainą toliau gyvena savo gyvenimą. Žinoma, valstybių vadovai (įskaitant JAV) pažymi, kad savo pajėgų į Ukrainą nesiųs, tačiau ši pasėta sėkla yra politinio diskurso dalis. Kuo jau dabar yra gerai šios diskusijos, kad diplomatiniuose užkulisiuose bei tarp rusų žvalgybos pareigūnų, tai kelia papildomą nerimą.
Čekijos prezidentas P. Pavel pranešė, jog jo suburta artilerijos šaudmenų koalicija duos pirmą rezultatą – keli šimtai tūkstančių šaudmenų iš 800 000 sviedinių turėtų pasiekti Ukrainą (o gal jau ir pasiekė?).
Prie Latvijos vadovaujamos dronų koalicijos jungiasi Kanada.
Buvęs Ukrainos kariuomenės vadas V. Zaluzhny paskirtas naujuoju Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. Tokiu būdu įtampa tarp V. Zelenskyi administracijos ir V. Zaluzhnyi atslūgo. Svarbu pažymėti, kad nuo pat praeitų metų vasaros Ukrainos ambasada JK neturėjo pastovaus ambasadoriaus. Iki tol šias pareigas ėjęs V. Prystaiko buvo nušalintas dėl kritikos Ukrainos valdžios institucijoms. Tikima, kad gerą reputaciją Europoje turinčio V. Zaluzhnyi paskyrimas paskatins dar artimesnį karinį Ukrainos bendradarbiavimą su JK, kuri jau dabar yra trečia pagal tiekiamos ginkluotės kiekį Ukrainai.
Po Suomijos, pagaliau ir Švedija prisijungė prie Aljanso šeimos, o Baltijos jūra tapo NATO ežeru. Šioje naujoje realybėje kaip niekad svarbios yra NATO pratybos „Steadfast Defender 2024“. Jų metu NATO valstybių vienetai treniruosis NATO 5-ojo straipsnio praktinį įgyvendinimą Aljanso narės užpuolimo atveju. Tai yra dar vienas rusijos geopolitinis pralaimėjimas ir tiesioginė jos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmė.