Locked N’ Loaded | Veidaknygė
Sveiki, pateikiame svarbiausius kovo 10 – 16 d. akcentus 
Mūšių dinamika.
Visą savaitę Ukrainos pajėgos dronais sėkmingai smūgiavo agresoriaus gynybos gilumoje esančioms degalų gamykloms. Per savaitę priskaičiavome bent 7 tokius smūgius įvairiose rusijos srityse 300 – 900 km gilumoje. Nepanašu, kad bent šiame etape agresorius turi priešnuodžių šioms operacijoms.
Atakuodamas Ukrainos civilinę ir karinę infrastruktūrą, agresorius toliau didžiąja dalimi rėmėsi dronais. Tiesa, jų nuostoliai kiek sumenko (239 vs 191), tačiau bendras smūgių intensyvumas liko panašus. Agresorius ir toliau raketų smūgius ribota apimtimi (nuostoliai 4 vs 5) naudojo artimoje Ukrainos pajėgų gynybos gilumoje (Odesa, Pokrovkas, Slovjanskas, Charkivas). Atskirai paminėtini jau dvi savaites besitęsiantys agresoriaus bandymai eliminuoti ukrainiečių aukštos vertės taikinius – Patriot paleidėjai, HIMARS, sraigtasparniai Mi8.
Agresorius toliau kontaktinėje linijoje intensyvina smūgius KAB’ais. Kaip praneša Ukrainos karybos ekspertas A. Kovalenko, per vasarį buvo fiksuoti rekordiniai skaičiai – 1500 smūgių KAB’ais. Tačiau per pusę kovo mėn. jau 1200. Iki tol per mėnesį rusai pagamindavo apie 1500 KAB’ų, tad dabar šių koreguojamų aviacinių bombų panaudojimas ima viršyti iki tol buvusią gamybos dinamiką. Neatmestina, kad agresorius padidino gamybos mastą. Tačiau taip pat tikėtina, kad naudojimas galėjo išaugti ir dėl naujo karšto taško, t.y. Kursko ir Belhorodo srityse vykstančių operacijų bei okupantų bandymų smūgiuoti KAB’ais linijoje Sumai – Charkivas. Bet kokiu atveju, didėja poreikis ukrainiečiams ne tik užnugaryje, bet ir kontaktinėje linijoje turėti gerai išvystytą modernią oro gynybą.
Aptarkime agresoriaus nuostolių dinamiką kituose parametruose:
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai kiek sumenko, bet liko panašiame aukštame lygmenyje (7260 vs 6680). Vertinant savaitės dinamiką nuostoliai šioje grafoje augo, jei neskaičiuosime išimties iš šios taisyklės t.y. ketvirtadienį ženkliai nukritę agresoriaus nuostoliai.
Agresoriaus šarvuotos technikos netektys sumenko beveik trečdaliu. (302 vs 206). Vertinant savaitės dinamiką nuostoliai šioje grafoje bangavo ir savo žemumas pasiekė ketvirtadienį, o po to išaugo.
Rusų artilerijos nuostoliai taip pat gerokai sumenko (290 vs 170). Žvelgiant į savaitės dinamiką rusų netiesioginės ugnies sistemų nuostoliai bangavo.
Agresoriaus oro gynybos sistemų netektys kiek sumenko, tačiau išliko labai aukštame lygmenyje (13 vs 11). Žvelgiant į savaitės nuostolių dinamiką ir šioje grafoje nuostolių dinamika buvo gana stabili, išskyrus ketvirtadienį.
Logistinio transporto srityje agresoriaus netektys taip pat sumenko (420 vs 321). Vertinant savaitės dinamiką, agresoriaus nuostoliai šioje grafoje bangavo.
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Vertinimas.
Vertinimas dėl Ukrainos smūgių agresoriaus gynybos gilumoje lieka nepakitęs. Panašu, Ukraina suintensyvino dronų gamybą bei ėmė šią ginklų rūšį intensyviau naudoti operacijų metu. Galima daryti atsargią prielaidą, kad ukrainiečių operacijos nutaikytos trimis vektoriais:
Šiaurinė kryptis (pasienio regionai, Sankt-Peterburgas, Maskva ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą politiniam agresoriaus centrui bei naikinti karinę infrastruktūrą;
Rytinė kryptis (Rostov prie Dono ir kt.). Tikslas – didinti spaudimą agresoriaus karinei vadavietei, naikinti karinę infrastruktūrą bei logistiką;
Pietinė kryptis (Krymas) – naikinti agresoriaus logistiką bei karinę infrastruktūrą, eliminuoti rusijos Juodosios jūros laivyną, didinti reputacinę žalą agresoriui.
Mūšiai rusijos – Ukrainos pasienyje (Kursko ir Belhorodo sr.) turi didelį atgarsį viešoje erdvėje, tačiau karine prasme turi mažai potencialo pasiekti konkrečių karinių tikslų. Labai tikėtina, tai daugiau bandymas sukelti reputacinę žalą agresoriui „rinkimų“ fone. Ar Ukrainos pajėgoms nėra karine prasme svarbesių ruožų, kur reikalingos pajėgos ir resursai – klausimas atviras. Savo ruožtu agresorius šiuos įvykius bandė pakreipti sau naudinga linkme – išpūtė atakos mastą ir taip bandė mobilizuoti gyventojus ateiti į „rinkimus“ („kas jei ne putinas mus išgelbės agresijos akivaizdoje?“).
Bendri agresoriaus nuostoliai beveik visuose parametruose sumenko. To priežastys galėtų būti šios:
Viena vertus, galima daryti prielaidą, kad po ankstesnėmis savaitėmis patirtų nuostolių agresorius vykdė pergrupavimą ir dėl to ukrainiečiams buvo sunkiau rasti taikinius (šarvuota technika, artilerija, logistinis transportas). Taip pat neatmestina, kad po kelių intensyvių savaičių, Ukrainos pajėgoms vėl ėmė trūkti šaudmenų.
Kita vertus, agresoriaus gyvosios jėgos oro gynybos nuostoliai išliko panašiame lygmenyje. Mažai tikėtina, kad agresorius pergrupuotų tris elementus (šarvuota technika, artilerija, logistika), o du (gyvoji jėga, oro gynyba) paliktų veikti pagal tuos pačius principus.
Tai verčia galvoti, kad po ankstesnių savaičių patirtų nuostolių, agresoriaus šarvuotos technikos, artilerijos ir logistinio transporto pajėgumai sumenko ir jie nebuvo atstatyti. Dėl to Ukrainos pajėgoms ženkliai sumenko taikinių, dėl ko sumenko rusų nuostoliai.
Tuo pačiu agresoriaus nuostolių dugnas ketvirtadienį, bei intensyvios ir sėkmingos jo atakos tomis dienomis verčia manyti, kad šaudmenų trūkumas ukrainiečių pajėgose taip pat gali įtakoti sumažėjusius agresoriaus nuostolius.
Jau dvi savaites nefiksuojame agresoriaus aviacijos nuostolių, o KAB‘ų naudojimas sistemiškai auga. Tikėtina, prie to prisideda suintensyvėję agresoriaus bandymai medžioti aukštos vertės taikinius artimoje Ukrainos pajėgų gynybos gilumoje. Galimai tai privertė ukrainiečius peržiūrėti savo veiksmus, tame tarpe ir modernių oro gynybos sistemų naudojimą, kas lėmė drastiškai sumažėjusius rusų aviacijos nuostolius.
Geopolitinis frontas:
NATO generalinis sekretorius J.Stoltenberg pareiškė, kad Ukrainai netrūksta narsos, jai trūksta šaudmenų. Jo teigimu Aljanso šalys kartu gali patenkinti šiuos poreikius, tiesiog reikia daugiau pastangų. Akivaizdu viena – ankstesnis koalicijų modelis, t.y. suneštinis balius nebegeba patenkinti Ukrainos poreikių. Reikalingi sprendimai keičiant pačią karinės pagalbos prieigą. Apie tai esame minėję ne kartą.
Prancūzijos prezidento E.Makrono išsakytas teiginys apie diskusijas dėl NATO pajėgų siuntimo į Ukrainą toliau gyvena savo gyvenimą. Sąjungininkų valstybių lyderiams pateikiant įvairias nuomones, Pentagonas pareiškė, kad toks žingsnis būtų individualus atskirų valstybių sprendimas. Tiesa, pati Ukraina sako kol kas nesvarstanti tokios galimybės. Tačiau galimybių langas kaip spaudimo rusijai priemonė yra pravertas.