Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas | Veidaknygė
Politinis strateginis lygmuo
Teigiama, kad Ukraina susitarė su JAV, kuriose vietose prieš Rusijos pajėgas gali naudoti Vakarų tiekiamus ginklus. Į jas įeina Krymas ir kitos Ukrainai priklausančios, bet Rusijos okupuotos teritorijos.
Kariškių žargonu, duota žalia šviesa Ukrainos artilerijos ir aviacijos smūgiams okupantų užgrobtos teritorijos gilumoje.
Rusijos karo nusikaltimų ir teroro ministras Šoigu pareiškė, kad Rusijai „nėra jokio reikalo” Ukrainoje panaudoti branduolinius ginklus. O žiniasklaidos ir kitas spekuliacijas (Medvedevo grasinimus?) pavadino „absoliučiu melu”. Rusijos branduolinių ginklų paskirtis esą atgrasymas nuo branduolinės atakos, tačiau kadangi Ukraina neturi branduolinio ginklo, jo naudojimas netikslingas. Dar Hagos tribunolo klientas Šoigu sakė, kad Ukrainos karines operacijas suplanavo Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija, o NATO „kelis kartus” padidino savo karių dislokavimą Rytų ir Vidurio Europoje.
Taip. Ir tų operacijų ateity bus dar daugiau, ir jos bus žymiai skausmingesnės. O ką? Manėte, nebaudžiami siautėsite ir sėsite mirtį bei prievartą?
Šoigu lūpomis kalba visos Putino nusikaltėlių gaujos baimė. Padugnės pamatė, kad jų grasinimų branduoliniu karu ir ginklų panaudojimu niekas nebebijo. Ukraina drąsiai smogė okupantams Krymo pusiasalyje ir grasinimai išgaravo. Putinas bijo. Paniškai bijo. Karo pradžioje lakstė slėptis į bunkerį. Į viešumą bei užsienį savo snapą iškišo tik praėjus dvejiems mėnesiams po invazijos. Ir dabar jie bijo. Bijo prarasti Krymą, bijo būti sumušti. Bijo, jog atidarius branduolinių užtaisų šachtas, NATO reaguos žaibiškai ir visi jų žiurkių urvai ir bunkeriai bus sunaikinti, nelaukiant jokių „atgrasymų“.
„Karą reikia stabdyti karu“ – jei NATO ar JAV būtų įsikišę karo pradžioje ir kuriame nors taške smogę driskiams ore ar sausumoje, karas jau būtų baigtas, o Putinas sėdėtų teisiamųjų suole. Ir dabar tai padaryti nevėlu, tačiau tam reikia ryžto galvose. O tokių galvų Vakaruose nedaug. Putinas tą žino.
Po karinių bazių atakų Kryme, okupantai skubiai perkelia lėktuvus iš Krymo į aerodromus Rusijoje. Jau užfiksuoti mažiausiai 24 lėktuvų ir 14 sraigtasparnių skrydžiai. Taip pat perkeliami orlaiviai iš kitų priešakinių aerodromų į nuolatinius aerodromus Rusijos teritorijoje.
Laikraštis „The Washington Post” paskelbė straipsnį apie Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą. Esą Bideno administracija Kremliaus planus žinojo jau 2021 m. rudenį ir mėgino įtikinti Volodymyrą Zelenskį ir jo sąjungininkus ruoštis invazijai. Ši grėsmė buvo aptarta Baltuosiuose rūmuose.
Ukrainoje, Lietuvoje ir kitur pilasi kaltinimai Zelenskiui ir jo komandai, kad nepasiruošusi karui, Ukraina patyrė didžiulių nuostolių, o to buvo galima išvengti. Greičiausiai, ši žinutė yra parengta Kremliuje ir platinama agentų ir nelabai susigaudančių situacijoje dėka.
Atsukus laiko juostą į laikotarpį tarp 2021-ųjų rudens ir 2022-ųjų vasario 24 d. pamatysime isterišką Volodymyro Zelenskio puolimą. Prieš pat karą buvo itin aktyviai eskaluojama tema, kad Zelenskis sudarė asmeninių priešų sąrašą, kuriame ir politikai, ir garsūs visuomenės veikėjai, žurnalistai, TV laidų vedėjai, su kuriais buvo įsakyta susidoroti. Kilo didelė antizelenskinė banga, atrodė, kad Ukrainos prezidento dienos suskaičiuotos.
Atvirai pasakius, mes anuomet manėme, kad Maskvai nereikia pulti Kyjivo, nes rokiruotė Ukrainos sostinėje Rusijos spec. tarnyboms pavyks be šūvio. Tačiau glušiai Kremliuje pradėjo karą ir taip Zelenskio priešai tapo draugais.
Bandymas ir vėl kelti erzelį prieš Ukrainos prezidentą ir jo komandą, karo metu yra ne kas kita, kaip kenkimas valstybės nacionaliniams interesams bei saugumui.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad derybos su Putinu yra „svarbios, taip pat ir dėl ateities”. Pasak kanclerio, tiesioginis bendravimas su Putinu yra labai svarbus „krizės metu“.
Vokietijos kancleris taip pat sėkmingai galėtų kasdien skambinti Putinui, prašyti jo, galbūt, net maldauti, nebekariauti, nuvykus į Maskvą atsiklaupti ant kelių. Būtent taip Putinas ir vertina tokius Scholzo pasisakymus.
Rusija tikisi, kad šiemet jos eksportuojamų gamtinių dujų kainos išaugs 140 proc., tai yra iki 730 JAV dolerių už 1 000 kubinių metrų. Ši kaina 39 proc. didesnė, palyginti su ankstesne Kremliaus prognoze 2022 m. Vis dėlto prognozuojama, kad dujų kaina iki metų pabaigos sumažės iki 471,8 JAV dolerio už 1000 kubinių metrų, o 2023 m., bus 383,9 JAV dolerio.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad aukštas Kremliaus pareigūnas susitiko su Palestinos savivaldos saugumo pajėgų vadovu ir aptarė galimą karinį ir žvalgybinį bendradarbiavimą.
Panašu, jog Kremliaus blaškymasis po Afrikos, Azijos, Vidurio Azijos, Artimųjų Rytų valstybes ir ne valstybes, rodo neviltį bandant surasti sąjungininkus.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad „būtina skubiai leisti JT atominės energetikos priežiūros institucijai patikrinti Zaporožės atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė“.
Pareiškimas rimtas, tačiau politinio-karinio aljanso vadovas galėtų ir turėtų perspėti Maskvą, kad jei driskiai nedelsiant neišsinešdins iš elektrinės lauk, NATO svarstys taikdarių įvedimą Zaporižės AE, nes dėl agresoriaus begalvių veiksmų kyla branduolinės katastrofos pavojus visam regionui. Todėl kito pasirinkimo tiesiog nelieka.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas ragina „išmontuoti“ tiltą, jungiantį Kremliaus kontroliuojamą Krymą su Rusijos žemynine dalimi, nes tiltas yra neteisėtas. Kas galėtų paneigti, kad geriausias ir patikimiausias „išmontavimas“ būtų raketomis?
Iš Ukrainos Juodosios jūros uostų turi išplaukti penki laivai, į kuriuos bus pakrauta daugiau kaip 70 000 tonų žemės ūkio produktų. Tai bus didžiausias konvojus pagal JT sudarytą susitarimą.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Orda keičia savo logistinių grandinių ir karinių dalinių dislokavimo strategiją dėl patirtų nuostolių Kryme. Tai Maskvą itin skaudžiai žeminantis, tačiau būtinas, veiksmas.
Nuo 2014-ųjų Krymas buvo pagrindinis Rusijos pietų forpostas. Iš čia buvo ir yra vykdomos karinės operacijos Sirijoje, permetami kariniai daliniai į Afriką, kitas šalis. Krymas ilgą laiką buvo ir populiariausias Rusijos ir sovietinio elito kurortas, kuriame mėgo poilsiauti SS lyderis Michailas Gorbačiovas, tokiu pat kurortu Krymas Putino vizijose turėjo tapti ir dabar. Tačiau nei vienas iš Kremliaus teroristų lyderių šiandien tikriausiai nenorėtų net kojos kelti į Krymo pusiasalį, baiminantis gėdos, kurią patirtų po sprogimo išlėkus į dausas.
Ne tik Krymas dabar Kremliaus galvos skausmas. Visos užgrobtos teritorijos nėra saugios. Visi okupantų kariniai objektai sėkmingai „demilitarizuojami ir denacifikuojami“ Ukrainos kariuomenės pagalba.
Greičiausiai, tai viena iš priežasčių, kodėl nutilo kalbos ir apie referendumus dėl okupuotų sričių prijungimo prie Rusijos, nes tokiu atveju tektų su Ukraina kovoti jau sąlyginėje Rusijos teritorijoje.
Taktinis lygmuo
Šį rytą Rusijos teroristai smogė Charkivui: du žmonės žuvo ir aštuoniolika sužeista. Raketų smūgiai pataikė į gyvenamuosius pastatus, sugriautas bendrabutis.
Per raketos „Iskander” smūgio į Charkivo Saltivkos rajoną žuvo 7 žmonės, 16 sužeista.
Donbase tęsiasi kovos.
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusija vis dar sutelkusi dėmesį į Donbaso užėmimą, tačiau po nesėkmingų puolimų rusų kariai buvo priversti trauktis.
Priešas pasitraukė Nikolajevkos-Vymkos kryptimi ir Bachmuto-Avdijivkos kryptimi.
Novopavlovsko ir Zaporižės kryptimis Rusijos ginkluotosios pajėgos perėjo į gynybą.
Pasitraukę į pirmines pozicijas, driskiai vėl atidengė artilerijos ugnį ir pliekia iš tankų bei daugkartinių raketų paleidimo įrenginių Kramatorsko, Slovjansko, Bachmuto, Avdijivkos, Piski ir kitomis kryptimis.
Karščiausi fronto taškai nesikeičia – Avdijivka, Marjinka, Piski, Bachmutas.
Ukrainos kariuomenė teigia sunaikinusi apie 10 Rusijos neonacių dalinio „Rusič” kovotojų. „Rusič“ – tai ypatingu žiaurumu pasižymintys sadistai, dalyvavę “Wagner” karinėse operacijose Sirijoje, „išgarsėję“ itin žiauriu ukrainiečių belaisvių kankinimu, o vėliau – nužudymu.
Rusijos Juodosios jūros laivyne, įsikūrusiame aneksuotame Kryme, paskirtas naujas vadas Viktoras Sokolovas.
Vokietijos vidaus žvalgyba įspėja, jog artimiausiu metu Rusija aktyvins žvalgybinę veiklą bei didins propagandos srautus.
Foto: JAV Ukrainai tyliai perdavė AGM-88 HARM raketas. Šaltinis: unian.net