Alfa.lt
Viešojoje erdvėje vis dar pasitaiko nepasitenkinimo bei nepasitikėjimo atsitiktine karo prievolininkų atranka į privalomąją pradinę karo tarnybą. Dažniausia pateikiami keturi argumentai:
1 – reiktų šaukti tik savanorius;
2 – jei turi būti šaukiami, tai visi;
3 – jei turi būti šaukiami, tai pirmiausia bedarbiai;
4 – atsitiktinė atranka yra neskaidri.
Pirmiausia norėčiau priminti, kad šalies gynyba yra kiekvieno šalies piliečio teisė ir pareiga, įteisinta LR Konstitucijoje. Sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės struktūros ir komplektavimo, įskaitant piliečių šaukimą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, priima politinė vadovybė (Seimas ir Prezidentas). Detalią šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarką yra patvirtinęs krašto apsaugos ministras.
Manantiesiems, kad į privalomąją tarnybą reikėtų šaukti tik savanorius, atsakau: jei savanoriškai ateinančiųjų tarnauti į Lietuvos kariuomenę būtų užtektinai, jei kariniuose vienetuose netrūktų profesinės karo tarnybos karių, iš viso nebūtų prireikę atnaujinti šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą tvarkos. Būtų tinkama ir egzistavusi rezervo rengimo sistema, tik galbūt būtume ją labiau išplėtoję. Be to, nuo 2011 m. Karo prievolės įstatyme numatyta, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Tik nesurinkus nustatyto skaičiaus savanoriškai atvykusiųjų atlikti karo tarnybos, toliau šaukiama privaloma tvarka.
Žinoma, galima sakyti, kad reikėjo daugiau investuoti į reklamą, į kariuomenės įvaizdžio ir tarnybos sąlygų gerinimą, bet, manau, visi suvokiate, kad per ekonominę krizę, lyginant su kitomis sritimis, dėl daugiausia nukentėjusio krašto apsaugos sistemos finansavimo tokie dalykai nukelti gana toli į prioritetų sąrašo pabaigą. Tuo laikotarpiu vos sugebėjome išlaikyti turimą personalą, infrastruktūrą, ginkluotę bei techniką, ką jau kalbėti apie „kažko“ plėtrą ar gerinimą.
Manantiesiems, kad turi būti šaukiami visi, norėčiau pasakyti, kad šiuo metu Lietuvos #kariuomenė tiesiog nėra pajėgi priimti tarnauti visų tinkamų tarnybai karo prievolininkų. Šauktinių ribiniai skaičiai (kasmet 3000–3500) buvo nustatyti preliminariai įvertinus dabartines mūsų galimybes pašaukti, atrinkti, priimti, apginkluoti, pamaitinti ir aprūpinti. Realybė parodė, kad ir šiuo metu nustatytas šauktinių skaičius mums yra šioks toks iššūkis: teko perskirstyti turimus finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, iš naujo įvertinti infrastruktūros panaudojimo galimybes, prašyti padidinti civilių darbuotojų pareigybių skaičių ir kt.
Kai kurie privalomosios tarnybos skeptikai vyrai nepraleidžia progos užsiminti, kad jei jau privalomai šaukiami jie, vienoda tvarka turėtų būti šaukiamos ir moterys. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad skirtingus moterų ir vyrų karo prievolės atlikimo atvejus numato Karo prievolės įstatymas ir tai neprieštarauja Moterų ir vyrų lygių teisių įstatymo nuostatoms. Beje, vienintelė Europos valstybė, kurioje į pradinę karo tarnybą privalomai šaukiamos ir moterys, yra Norvegija, tačiau ir šioje šalyje tokia tvarka įsigaliojo tik nuo šių metų.
Nemažai esama įsitikinusiųjų, kad šaukiama turėtų būti ne atsitiktine tvarka, kaip dabar, o pagal tai, pvz., ar karo prievolininkas turi darbą, yra teistas, turi šeimą ir pan. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad atrankos į tarnybą metu toks karo prievolininkų skirstymas būtų ne kas kita, kaip Lygių galimybių įstatymo pažeidimas. Egzistuojanti tvarka užtikrina, kad visi LR piliečiai, nepaisant jų socialinio statuso ar padėties, turėtų lygias galimybes būti pašaukti atlikti savo pilietinę pareigą.
Baigiant – apie karo prievolininkų atrankos procedūros skaidrumą. Atsitiktinės atrankos į privalomąją pradinę karo tarnybą metodas buvo pasirinktas todėl, kad šalyje nėra organizuojamas visuotinis šaukimas, o taikomas mišrus kariuomenės personalo komplektavimo modelis. Tokį atrankos metodą naudoja ir kitos šalys, taikančios mišrų kariuomenės modelį, pvz., Danija, Estija.
Atsitiktinės karo prievolininkų atrankos metodas Lietuvoje nebuvo pasirinktas staiga ir neapgalvotai. Tokia tvarka buvo įteisinta dar 2011 metais atnaujintame Karo prievolės įstatyme. Galimybė taikyti automatizuotą atsitiktinę karo prievolininkų atranką atsirado krašto apsaugos sistemoje įdiegus elektroninį LR karo prievolininkų registrą, kuris leido efektyviau tvarkyti karinę įskaitą.
Iki to laiko karo prievolininkų atranką į privalomąją tarnybą savarankiškai vykdė 60 savivaldybių atrankos komisijos. Reikia pripažinti, kad tokia sistema nebuvo skaidri, nustatyta korupcijos faktų, tokią sistemą buvo kur kas sunkiau kontroliuoti. Automatizuota atranka, kokią naudojame šiuo metu, mano manymu, leidžia mums būti kuo skaidresniems, objektyvesniems ir nešališkiems.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
