Dar mamai būnant kalėjime Čikagoje pas mane buvo atskridę LRT žurnalistai (ne dėl manęs vieno). Jie susirado mane per feisbuką ir nors iš pradžių atsisakiau su jais bendrauti dėl gana akivaizdaus LRT šališkumo, ir ne tik šališkumo, o ir gana lengvai patikrinamos melagingos informacijos skleidimo. Tačiau pakalbėjom, kad gal aš juos per greitai įvertinau, o jie prižadėjo, kad jų laida tikrai pateiks informaciją nešališkai. Susitarėm susitikti.
Neminėsiu aš tų žurnalistų vardų ar jų laidos pavadinimo – jie pasirodė tikrai malonūs ir tikrai elgėsi profesonaliai.
Mes kartu praleidom visą dieną, kalbėjom tiek apie mamos tuometinę situaciją, tiek apie mūsų gyvenimą JAV, apžiūrėjome ir miestelį, kuriame gyvenome. Gana juokinga, nes mums tik susitikus jie užsiminė, kad nežino kaip yra su LRT žiniomis, bet jų laida turi pilną nepriklausomybę ir niekas jiems niekados nekontroliuoja jų turinio.
Jiems grįžus į Lietuvą (pora savaičių prieš mamos parvežimą) dar pora kartų kalbėjome. Tačiau tą dieną, kuomet turėjo pasirodyti ši laida, ji taip ir nepasirodė. Na, tai atrodė šiek tiek keista, bet tuo metu ne tai rūpėjo. Po to dar kalbėjom vieną kartą labai trumpai ir laidos autoriai sakė, kad laida vis dar ruošiama ir turėtų būti kitą savaitę. Tačiau kitą savaitę ji taip ir nepasirodė.
Kalbant nuoširdžiai, prasidėjus mamos ekstradicijai aš šiek tiek ir pamiršau apie tą laidą. Tačiau mamos ekstradicijos metu teko bendrauti su dešimtimis Lietuvos žurnalistų iš skirtingų televizijos kanalų ir portalų. Teko bendrauti ir su laidos, apie kurią kalbėjau, autorių bendradarbiais, kurie mums kalbant pasakė: „Tai girdėjau [laidos pavadinimas] su tavimi laidą filmavo, bet Garbačiauskaitė neleido rodyti“…