Kas ir kodėl klausosi Lietuvos piliečių? Kas ir kaip tai kontroliuoja?

Kaip jau skelbėme, Generalinė prokuratūra prisipažino, kad atlikdama ikiteisminį tyrimą, kuriame Respublikos prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė įtariama per vadinamąją skiepų istoriją 2013 metų rudenį nutekinusi žiniasklaidai slaptą Valstybės saugumo departamento pažymą, Specialiųjų tyrimų tarnyba klausėsi ir įrašinėjo 17-os naujienų agentūros BNS darbuotojų telefonų pokalbius.

Lyg ir nieko nauja – tų, kurie prisimena ankstesnius piliečių pasiklausymo ir sekimo skandalus, nebestebina nei pats operacijos mastas, nei tai, kokia lengva ranka Vilniaus teismo apylinkės teisėja Lidija Valentukonytė pasirašė tokią sankciją – paaiškėjo, jog tokį sprendimą ji priėmė per vieną dieną, nors kiekvieną atvejį ji turėjusi išnagrinėti atskirai ir dėl kiekvieno iš jų ji turėjusi surašyti atskirą sprendimą. Nestebina ir tai, kad metų metais nedaroma ir jokių išvadų.

Kol BNS nuspręs, kreiptis jiems į teismą, kad šis nustatytų, ar toks teisėjos sprendimas buvo teisėtas ir adekvatus, ar ne, Tiesos.lt siūlo prisiminti ankstesnius Lietuvos piliečių pasiklausymo skandalus.

* * *

Gali įsižiebti naujas VSD skandalas

Tomas Čyvas | balsas.lt | 2008 m. lapkričio 26 d.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdoma žurnalistų stebėsena ir mėginimai spausti nepatinkančius politikos apžvalgininkus gali būti verta naujo specialaus parlamentinio tyrimo. Tokios galimybės neatmetė naujasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Arvydas Anušauskas.

Konservatorius A. Anušauskas portalui „Balsas.lt“ trečiadienį patvirtino, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas yra kitą savaitę kviečiamas pasiaiškinti komitetui. Skandalas kilo po trečiadienio publikacijos „Lietuvos žiniose“. Apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius teigė, jog VSD pareigūnai jam mėgino daryti spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės.

Pastaruoju metu daugelis šalies politikos apžvalgininkų nustebo sužinoję, jog VSD stebi jų bendravimą su šalies politikais ir dalija perspėjimus „neprasidėti su vanagais“, kurie esą savo straipsniais kenkia valstybei. Prieš porą savaičių konservatorių lyderių iniciatyva Vilniaus kavinėje „Pas Rudolfą“ kandidatas į premjerus Andrius Kubilius ir partijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė kalbėjosi su kviestais apžvalgininkais ir žurnalistais, tarp kurių buvo minėtas K. Girnius, portalo „Alfa.lt“ vadovas Virgis Valentinavičius, „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis, agentūros BNS politikos naujienų redaktorė Jūratė Damulytė, „Lietuvos žinių“ redaktorius Valdas Vasiliauskas, apžvalgininkas Vladimiras Laučius, šių eilučių autorius ir dar būrys žinomų žiniasklaidos atstovų.

Jokios valstybės paslaptys viešinamos, nutekinamos ar aptariamos susitikime nebuvo. Konservatorių vadovybė dalijosi informacija ir klausėsi žurnalistų pamąstymų bei patarimų Vyriausybės formavimo ir kitais aktualiais klausimais.

Jau po poros dienų iš šaltinių konservatorių frakcijoje tapo žinoma, jog VSD vadovas Povilas Malakauskas ir jo pavaduotojas Dainius Dabašinskas skirtingais kanalais perspėjo partijos vadovybę, jog dalis susitikime dalyvavusių žiniasklaidos atstovų kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Be to, K.Girnius teigia prieš kelis mėnesius sulaukęs VSD pareigūnu prisistačiusio asmens skambučio ir vizito į namus. Nors VSD atstovas perspėjo, kad K. Girniumi domisi užsienio žvalgybos, apžvalgininkas mano, kad jo kritiški straipsniai užkliuvo pačiam VSD.

Nagrinės ir komisija

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas, Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininką Aleksandrą Sacharuką, reikalaudamas nedelsiant sušaukti šios komisijos posėdį.

Į komisijos posėdį, pasak V. Mazuronio, turėtų būti kviečiamas ir apie tai viešai prabilęs politologas, ir Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas. „Jeigu tai, ką viešai kalba politologas, yra tiesa, tai reiškia viena – Valstybės saugumo departamentas kišasi į politiką ir po parlamentinio VSD tyrimo niekas iš esmės nepasikeitė“, – sakė politikas.

Galbūt bus ir tyrimas

Seimo NSGK vadovas A. Anušauskas sakė, jog VSD vadovas į komitetą kviečiamas tam, kad pateiktų daugiau informacijos, nes kol kas žinąs tik tiek, kiek paskelbta spaudoje. Jis neatmetė galimybės, kad dėl šio incidento gali būti pradėtas parlamentinis tyrimas.

Komiteto narys Saulius Pečeliūnas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad problemos departamente nėra išspręstos dar nuo vadinamojo VSD skandalo laikų. „Buvo tyrimas, Seimas (koks jis bebūtų) patvirtino išvadas. Iš to, ką nurodyta taisyti, padaryta labai mažai“, – sakė politikas. S. Pečeliūnas sakė, kad jei tokio pobūdžio veikla yra sisteminga, tai tinkamiausias pasakymas ją įvertinti būtų „ne visai švanku“.

Konservatorių vicepirmininkė Rasa Juknevičienė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog jai tokie dalykai jau pakankamai atsibodę. „Jau pradedame įprasti, kad kalbėtis telefonu negalima, pokalbiai staiga tampa žinomi kam reikia ir kam nereikia ir pan. Situacija yra labai prasta“, – sakė ji.

VSD nekomentuoja

VSD vadovas nepatvirtino bei nepaneigė neoficialių žinių, jog departamentas galimai klausosi kai kurių žurnalistų pokalbių. P. Malakauskas taip pat teigė su politikais oficialiai ir neoficialiai susitinkąs beveik kiekvieną dieną, tačiau šių susitikimų turinį BNS taip pat atsisakė komentuoti.

VSD vadovas BNS teigė, jog įtarimų dėl galimai neteisėtai daryto poveikio turįs apžvalgininkas gali kreiptis į VSD kontroliuojančias institucijas – pirmiausia prezidentą, taip pat į prokuratūrą, teismą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).

„Tikrai nieko nekomentuosiu. Galima pasakyti tai, kad yra tam tikros procedūros, pagal kurias mes dirbame. Čia gali pats žmogus komentuoti, ir tikrai jokių problemų mes nematome, jei jis komentuoja. Tai yra to žmogaus apsisprendimas komentuoti ar nekomentuoti savo susitikimus su valstybinėmis institucijomis“, – sakė P. Malakauskas.

VSD vadovas tikino negalįs komentuoti VSD susitikimų su piliečiais, kurie kreipiasi į departamentą.

Atkreipus dėmesį, jog šiuo atveju į VSD kreipėsi ne pats pilietis, o atvirkščiai – VSD pareigūnai, P. Malakauskas kartojo nieko negalįs komentuoti. „Jis (K. Girnius – BNS) gali taip komentuoti, jei jis mano, kad taip yra. Jis gali ne tik komentuoti, jis gali kreiptis į prokuratūrą ir kitas institucijas. Jei žmogus mano, kad yra kažkokių problemų dėl valstybės institucijos veiklos ar tam tikrų veiksmų, jis turi teisę ir labai daug galimybių, kaip tas problemas spręsti“, – sakė P. Malakauskas.

Paklaustas, į ką konkrečiai šiuo atveju gali kreiptis įtarimų dėl galimo persekiojimo turįs apžvalgininkas, VSD vadovas teigė, jog pirmiausia galima kreiptis į jį patį.

„Padarykime prielaidą, kad kažkokia teisėsaugos institucija yra ir, tarkime, aš manau, kad ta institucija kažką negerai padarė, ne pagal procedūras, ne pagal įstatymus. Tai pradėt reikia nuo tos institucijos vadovo, jeigu netenkina atsakymas, jei manoma, kad yra nusikalstamos veikos požymių, galima kreiptis į prokuratūrą, į tos institucijos kontroliuojančias institucijas, sakykim, mūsų atveju tai yra prezidentas. Yra labai daug mechanizmų, kaip tai daryti“, – aiškino VSD vadovas.

Jis patikino, kad visus veiksmus VSD atlieka laikydamasis įstatymų reikalavimų.

„Visi veiksmai, kuriuos mes atliekame, kiek aš esu departamente, yra atliekami griežtai prisilaikant įstatymų ir procedūrų“, – sakė P. Malakauskas.

Klausiamas, ar lankėsi pastaruoju metu pas konservatorių lyderį, kandidatą į premjero postą Andrių Kubilių, siekdamas perspėti apie esą kenksmingai rašančius žurnalistus, P. Malakauskas taip pat vengė komentarų.

„Aš susitikinėju su politikais beveik kiekvieną dieną, arba su sprendimų priėmėjais. Susitikinėjau, susitikinėju ir susitikinėsiu. Tai yra mano darbas, o komentuoti tuos susitikimus gali tik tie, su kuriais aš susitinku. Tai yra jų apsisprendimas komentuoti ar nekomentuoti mano oficialaus ar neoficialaus vizito faktą ir turinį. Tai yra mano pozicija ir taip turi elgtis VSD. Bet jei politikai mano esant tikslinga komentuoti, jie apsisprendžia ir tai daro“, – teigė P. Malakauskas.

Žinomas apžvalgininkas, TSPMI dėstytojas K.Girnius teigia sulaukęs VSD pareigūnų perspėjimų, kuriuos pats apžvalgininkas vertina kaip jam darytą spaudimą dėl viešai reiškiamos kritiškos nuomonės.

TSPMI docento nuomone, žinios apie galimą žurnalistų, kitų asmenų sekimą turi būti kruopščiai ištirtos: „Seimui seniai laikas ištirti ir nustatyti, kokiu mastu VSD stebi Lietuvos gyventojus, kokiu pagrindu ir kam rodoma tokia „operatyvinė“ medžiaga ir kokiais tikslais, kokiomis aplinkybėmis teismai pritaria tokiam stebėjimui.“

Pokalbyje su itin aukštu VSD pareigūnu, kurio pavardės apžvalgininkas nenurodo, K. Girnius teigia sulaukęs paaiškinimų, esą prezidentas ir Konstitucinis Teismas pernelyg dažnai kritikuojami valstybės pamatai.

……..

Parlamentinis VSD veiklos tyrimas jau vyko po to, kai prieš dvejus metus Baltarusijoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo aukštų pareigūnų korupcinius ryšius prieš tai tyręs ir į vadovybės nemalonę patekęs VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas.

Parlamento patvirtintose išvadose konstatuota, kad departamento vadovybė iš esmės žlugdė institucijos veiklą, o paskelbta medžiagos dalis byloja, jog šalies žvalgyba, ko gero, aptarnavo Rusijos dujų tarpininkės UAB „Dujotekana“ interesus. Dalį medžiagos – dvylika informacinių-analitinių pažymų, kaip neva „operatyvinę“ informaciją, VSD slepia ligi šiol.

balsas.lt

* * *

Klausymosi mastas niekam nežinomas

Stasys Gudavičius | kauno.diena.lt | 2011 m. gegužės 27 d.

Valdžia dorai nemoka susiskaičiuoti, kiek per metus Lietuvoje klausomasi nusikaltimais įtariamų asmenų telefoninių pokalbių.

Pasirašė naujas pataisas

Vakar pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas, kurios, be kita ko, numato kitokią nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarką.

Valstybės vadovė pasirašė gegužės 12 d. Seimo priimtas Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas. Jomis, pasak prezidentūros, apibrėžiama „aiškesnė ir skaidresnė nusikaltimais įtariamų asmenų persekiojimo tvarka, numatomi papildomi žmogaus teisių saugikliai“.

Prieš pasirašydama pataisas D.Grybauskaitė susitiko su žmogaus teisių specialistais ir teisininkais. Pastarosiomis dienomis reikšta nemažai abejonių, ar nebus atvertos galimybės nekontroliuojamai persekioti žmones.

Kaip rašoma prezidentūros pranešime, per šį susitikimą valstybės vadovė įsitikino, kad „įstatymas nenumato jokių galimybių klausytis įtariamųjų pokalbių be teismo leidimo“. Esą bus atvirkščiai – pataisomis „įtvirtinama griežtesnė ir skaidresnė telefoninių pokalbių klausymosi sankcionavimo tvarka, nes nuo šiol leidimus klausytis telefoninių pokalbių ir sekti finansines operacijas sankcionuos ne prokuratūros ir teismų vadovai, o specialiai įgalioti pareigūnai, leidimas bus siejamas ne su telefono numeriu, o su persekiojamu asmeniu ir – svarbiausia – apribojama maksimali operatyvinės informacijos rinkimo trukmė – leidimas klausytis telefoninių pokalbių galios 12 mėnesių ir negalės būti pratęsiamas“.

D.Grybauskaitės nuomone, griežtesnė operatyvinio persekiojimo tvarka užtikrins galimybes greičiau surinkti įrodymus ir neleis vilkinti ikiteisminio tyrimo.

Pasibaisėjo statistika

Žmogaus teisių specialistai pasibaisėjo šiomis dienomis paaiškėjusia statistika, kiek per metus Lietuvoje gali būti klausomasi asmenų pokalbių telefonu. Valdžios atstovai tikina, kad skaičiuojama neteisingai ir pasiklausomųjų yra dešimtis kartų mažiau. Kita vertus, pripažįstama, jog nėra bendros metodikos, kaip derėtų skaičiuoti klausymosi apimtį, todėl neskelbiama ir bent kiek tikslesnė statistika apie asmenis, kurių pokalbių klausomasi.

Europos Komisijos paskelbtais duomenimis, 2008 m. Lietuvos teisėsauga net 85 315 kartų kreipėsi į komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimo.

Žmogaus teisių gynėjai ir teisininkai tvirtina, kad tiek žmonių Lietuvoje tais metais galėjo būti sekami. Tai esą kelis kartus daugiau nei kur kas didesnėje Vokietijoje ar kokioje nors kitoje Vakarų Europos valstybėje.

Netinkamai įvertina duomenis

Atsiliepdamas į šiuos nuogąstavimus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pabandė paaiškinti, kad netinkamai įvertinami duomenys apie klausymosi mastą. Mat iki šiol galiojo įstatymo nuostata, pagal kurią specialiosios tarnybos turėjo teismo prašyti leidimo klausytis įtariamųjų pokalbių telefonu kiekvieną kartą, kai šis keisdavo savo numerį, nes leidimas klausytis buvo siejamas su telefono numeriu, o ne su persekiojamu asmeniu.

Naujai priimtas įstatymas šią skaičiavimo problemą, pasak A.Anušausko, išspręs, nes dabar leidimas klausytis pokalbių bus išduodamas dėl konkretaus persekiojamo asmens.

Tvirtinama, kad Lietuvoje per metus klausomasi vos kelių tūkstančių įtariamųjų pokalbių telefonu arba kontroliuojamas jų susirašinėjimas elektroninėje erdvėje. Bet tikslūs skaičiai kol kas nepaskelbti.

Nuolat keičia korteles

Atsakingų institucijų atstovai taip pat aiškina, kad statistika dubliuojama dėl netinkamos skaičiavimo metodikos.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ernestas Vainas tvirtino, kad kai kurie įtariamieji kontrabanda per mėnesį gali pakeisti net keliasdešimt mobiliojo telefono kortelių: „Rimtas nusikalstamas veikas darantys asmenys, kontrabanda, organizuotos grupės, kiekvienas narys, konspiruodamasis per mėnesį gali keisti nuo keliasdešimt kortelių. Kiekvienas toks paklausimas gali būti traktuojama kaip atskiras vienetas.“

Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Algirdas Kunčinas nustebo, kad Europos Komisija skelbia „neaišku iš kur paimtus“ duomenis, nes ši inspekcija apie 2008 m. išvis jokios statistikos europietiškoms institucijoms nebuvo pateikusi.

Komisijai yra parašytas prašymas pasiaiškinti, kuo vadovaujantis skelbiama statistika apie klausymąsi Lietuvoje. Atsakymas dar negautas.

Pasak A.Kunčino, Lietuvos duomenis lyginti su kitų valstybių yra išvis nekorektiška, nes dalis ES šalių tokios informacijos nepateikė. Be to, net Lietuvoje nėra bendros skaičiavimo metodikos.

„Lietuva pateikė informaciją, kiek buvo paklausimų, tačiau visiškai neanalizuota, apie kiek žmonių buvo gauta paklausimų, ir skirtingos valstybės skirtingai traktuoja tuos paklausimus, vieni – kiek žmonių, piliečių buvo domėtasi, o kiti pateikia, kiek buvo paklausimų. Kitas dalykas, kad Lietuvoj labai plačiai paplitusios išankstinio mokėjimo kortelės. Tokiu atveju, jei įtariamojo kortelė yra išankstinio mokėjimo, tai specialiosios tarnybos turi kreiptis bent į keturis operatorius, kad galėtų tiksliai nustatyti, vadinasi, skaičius keturis kartus padidėja“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje šią savaitę sakė A.Kunčinas.

Įpareigojo išsiaiškinti

Tačiau kiek žmonių yra klausomasi, Lietuvos valdžios institucijos nesako. „Norime žinoti tikslų skaičių. Jeigu mes šnekame, kad 85 tūkst. yra fikcinis skaičius, tai mes norime žinoti, jei ne 85 tūkst., tai kiek tuomet“, – žurnalistams sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Simulikas.

Atsakingos institucijos, anot jo, bus įpareigotos atsiųsti išsamius atsakymus į klausimus apie klausymosi mastą.

Be to, parlamentarų numatoma dar viena Operatyvinės veiklos įstatymo pataisa, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami.

Premjeras Andrius Kubilius sukritikavo šalies žinybas, kad šios esą nežino, kiek asmenų yra sekama iš tikro, ar negali susitarti dėl skaičiavimo metodikos. „Turime susitvarkyti, žinoti, kokia situacija, ir jeigu situacija viršija ES vidurkius, normas, kalbu apie klausymosi situaciją, žinodami tikslią statistiką iš tikrųjų turime imtis priemonių ir prisiminti, kad prieš 20 metų siekėme laisvės ir žmogaus teisių, konstitucinės demokratijos ne tam, kad po 20 metų staiga pamatytume, kad gyvename policinėje valstybėje“, – sakė premjeras.

kauno.diena.lt

* * *

Piliečių sekimas vis dar nepažabojamas

Roberta Tracevičiūtė | lzinios.lt | 2012 m. kovo 25 d.
Vakar į Seimą iškviesti teisėjai nepateikė prašytos informacijos apie išduodamas sankcijas pasiklausyti žurnalistų telefoninių pokalbių. Nieko nepešę parlamentarai ketina net keisti teisės aktus.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) duomenimis, krašto teismai per metus išduoda apie keliasdešimt tūkstančių leidimų klausytis telefoninių pokalbių. LŽ ne kartą rašė apie žinomų krašto žurnalistų ir politikos apžvalgininkų įtarimus, kad jų telefoninių pokalbių su tam tikrų teisėjų palaiminimu klausosi Valstybės saugumo departamento pareigūnai. Tai jau kelerius metus bando aiškintis Seimo OVPKK.

Nemažai sankcijų

Vakar į Seimo OVPKK posėdį buvo pakviesti keturi teisėjai – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų pirmininkai Nerijus Meilutis, Arvydas Daugėla, Boleslovas Kalainis bei Valdas Meidus. Tačiau duomenų dėl žurnalistų pasiklausymo sankcionavimo jie parlamentarams nepateikė. „Atsakėme komisijai, kad neturime teisės tokios informacijos teikti. Jei tai padarytume, pažeistume dabar galiojančius teisės aktus“, – aiškino V.Meidus.

Teisėjai tvirtino negalintys atskleisti konkrečių skaičių, kiek išduodama sankcijų pasiklausyti telefoninių pokalbių. „Negalėčiau jums atsakyti konkrečių skaičių, nenoriu meluoti ir apgaudinėti, bet jų yra ne tiek jau mažai. Tačiau teismas bet kokiu atveju labai kruopščiai patikrina kiekvieną prašymą ir priima sprendimą, o po to tenkina arba netenkina“, – tvirtino N.Meilutis.

Kaip LŽ jau ne kartą rašė, dešimtis leidimų klausytis viešų asmenų telefoninių pokalbių išdavęs B.Kalainis žurnalistams teigė nepastebintis, kad išduodant tokias sankcijas būtų piktnaudžiaujama. „Klaidų pasitaiko, bet aš nematau piktnaudžiavimo“, – bandė tvirtinti jis.

Procesas užtruks

Pasak Seimo OVPKK pirmininko Konstanto Ramelio, atsisakydami suteikti prašytus duomenis teismai remiasi Vyriausybės nutarimu. Pagal jį be operatyvinės veiklos subjekto – sankcijos arba leidimo taikyti operatyvines veiklos priemones prašančių institucijų – teikti informacijos negalima.

Nesulaukusi informacijos dėl išduodamų sankcijų sekti iš teismų, Seimo OVPKK nusprendė kreiptis į leidimų tam prašančias institucijas. K.Ramelio teigimu, užklausos bus išsiųstos Valstybės saugumo ir Policijos departamentams, Finansinių nusikaltimų tyrimo ir Specialiųjų tyrimų tarnyboms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kt. „Procesas truputį užtruks. Užsiklausime visus subjektus dėl buvusio sekimo ir po to žiūrėsime, kiek tai atitinka tikrovę“, – aiškino jis.

Neturi galimybės kontroliuoti

Seimo OVPKK taip pat nusprendė rengti teisės aktų pataisas. Pagal jas institucijos komisijai privalėtų pateikti prašomus duomenis dėl operatyvinės veiklos taikymo. „Pagal dabar galiojantį Vyriausybės nutarimą operatyvinės veiklos subjektas turi teisę teikti arba atsisakyti teikti informaciją ne tik komisijai, bet netgi pirmiesiems valstybės asmenims. Tai nenormali padėtis. Jeigu neturi teisės gauti informacijos, neturi galimybės ir kontroliuoti“, – pažymėjo K.Ramelis.

Pataisius Vyriausybės nutarimą, Seimo OVPKK galėtų gauti visą norimą informaciją. „Gautume duomenis, kokiu pagrindu ir kas sekama. Esame užsibrėžę gauti visą informaciją, kuri reikalinga operatyvinių priemonių taikymo pagrįstumui ir teisėtumui tirti. Valstybės valstybėje būti negali, tarnybos negali veikti ir daryti, ką nori. Tam ir yra numatyta parlamentinė kontrolė“, – tvirtino K.Ramelis.

Žmonės skundžiasi

Seimo OVPKK sulaukia piliečių skundų dėl nepagrįsto operatyvinių priemonių taikymo: sekimo, telefoninių pokalbių klausymosi. „Kadangi tokie veiksmai vieno ar kito atžvilgiu būna atliekami, vėliau yra pasekmės. Pavyzdžiui, žmogus, kuris buvo sekamas, negali gauti leidimo įsigyti ginklo savigynai, nes jo atžvilgiu buvo taikytos operatyvinės priemonės. Žmogui iškyla teisėti klausimai, kodėl jis buvo sekamas, ką padarė?“ – aiškino K.Ramelis.

Pasak jo, komisija atsakingoms institucijoms išsiuntė užklausas dėl galimo kelių žurnalistų ir politikos apžvalgininkų, tarp kurių – Tomas Dapkus ir Darius Kuolys, telefoninių pokalbių pasiklausymo. „Lauksime informacijos“, – sakė Seimo OVPKK pirmininkas.

lzinios.lt

* * *

Kurie žurnalistai – VSD akiratyje?

Tomas Dapkus | Alfa.lt | 2012 m. liepos 25 d.


A. Meželis. Alfa.lt nuotr.

Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Konstantas Ramelis sako, kad rudenį planuojamos galutinai priimti Operatyvinės veiklos ir Žvalgybos įstatymų pataisos leis parlamentinę kontrolę turinčiai vykdyti Seimo komisijai išsireikalauti iš slaptųjų tarnybų renkamą informaciją ir taip įvesti efektyvią jų veiklos kontrolę bei pabaigti parlamentinį tyrimą dėl žurnalistų, visuomenės veikėjų ir politikų sekimo.

Pataisos leis pabaigti tyrimą

„Laukiame, kada priimsim įstatymo pataisas, kuriose aiškiai numatyta, kad teismai ir prokuratūros privalo pateikti informaciją. Visą informaciją, išskyrus slaptuosius bendradarbius ir darbo taktiką bei metodiką“, – Alfa.lt sakė Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas.

Seimo komisijos pirmininko K. Ramelio teigimu, „liko tik paskutinioji – priėmimo – stadija, tikimasi įstatymų pataisas būtinai priimti rugsėjo mėnesį“. Seimo nario teigimu, iki šiol „dar teismai nebendradarbiavo, tačiau po pataisų bus priversti bendradarbiauti“.

Parlamentinis tyrimas Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijoje dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdyto ir tebevykdomo žurnalistų, visuomenės veikėjų, žmogaus teisių gynėjų ir politikų sekimo pradėtas dar 2009 metų lapkričio mėnesį. Į Seimo komisiją su pavedimu atlikti tokį tyrimą kreipėsi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

VSD sekė ir seka žurnalistus

Viešumoje ne kartą skelbta, kad Valstybės saugumo departamentas po saugumo pulkininko Vytauto Pociūno nužudymo Baltarusijoje 2006 metų rugpjūčio mėn. ėmė slapta kontroliuoti telefoninius pokalbius bei taikyti kitas slapto sekimo priemones žurnalistų ir kitų asmenų, kurie domėjosi pulkininko žūties ir išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybėmis. Sankcijas slapta kontroliuoti telefoninius pokalbius išduodavo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis tuomečio Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Anatolijaus Mirnyj teikimu.

Tuomečiai Generalinės prokuratūros vadovai parlamentinę kontrolę vykdančiai Seimo komisijai paliudijo, kad VSD veda ir tvarko operatyvinio tyrimo bylą „Vanagai“, kurioje ir sekami žurnalistai. Tačiau Šiaulių apygardos teismo pirmininkas B. Kalainis bei VSD atsisakė Seimo tyrimui suteikti informaciją.


B. Kalainis. R.Stankevičiūtės nuotr. „Lietuvos žinios“

Neteisėtas sekimas, kuris prasidėjo 2006 metų vasarą, VSD ir toliau intensyviai vykdomas. Spaudoje ne kartą kaip pagrindiniai jos organizatoriai ir vykdytojai įvardyti tuometinis VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas ir jį šiame poste pakeitęs bendražygis Romualdas Vaišnoras, VSD Koordinacinės valdybos viršininkas Aidis Meželis ir kiti aukšti saugumo pareigūnai.

SUSIPAŽINKITE: VSD PAŽIBA AIDIS MEŽELIS

[…]

Alfa.lt

* * *

Daugiau apie piliečių sekimo skandalus ir vadinamąją „skiepų“ istoriją skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:

Skandalingai pagarsėjusio teisėjo karjeros garantas – VSD

V. Landsbergis: VSD padedama D. Grybauskaitė pasiskiepijo

Slaptas neįtinkančiųjų sistemai sekimas: gal šie „herojai“ leido klausytis ir jūsų pokalbių?

Nepavykę D.Grybauskaitės skiepai: prezidentės komanda verčia Lietuvos valstybę absurdo teatru

Vitalijus Gailius: Skandalingose prezidentės skiepų ir „Snoro“ banko istorijose dalyvauja tie patys veikėjai

Darius Kuolys: Lietuva verčiama mažąja Rusija

Valstybę kompromituojanti makabriška kriminalinė istorija virto… muilo opera?

Vytautas Rubavičius: belaukiant draugo Poligrafo

Nesėkmingai „pasiskiepijusi“ D.Grybauskaitė atsisako duoti parodymus prokurorams

Teisėjas-„legenda“ Kalainis nebevadovaus Šiaulių apygardai

Kas aukščiau: įstatymas ar prezidentės pasakymas?

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top