Sigita Vaičiuvienė | „Mūsų Raseiniams“
Panašu, kad pagaliau baigsis nuo pernai gruodžio Raseinių savivaldybėje užsitęsusi patinė situacija, kai perversmą įvykdę socialdemokratai subūrė naują daugumą ir iki šiol trikdo rajono gyvenimą, įvairiais būdais bando atriboti žmonių rinktą merą nuo visų tiesioginių funkcijų vykdymo.
Prieš savaitę Seime pradėtas svarstyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, padėsiantis tašką šioje istorijoje. Šį antradienį Seimas jau pritarė įstatymo pataisoms, kurios galutinai sureguliuos tiesiogiai žmonių rinkto mero, Savivaldybės tarybos, administracijos direktoriaus galias ir atsakomybes – visa tai, kas turėjo būti numatyta dar prieš tiesioginius mero rinkimus.
Susitarti per 2 mėnesius
Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo projektą, sureguliuosiantį tai, kas nebuvo numatyta priimant įstatymą dėl tiesioginių mero rinkimų, Seimo nariai Darius Ulickas ir Valentinas Bukauskas jau buvo parengę šių metų kovo mėnesį. Pavasarį Seimas nespėjo jo parengti, tačiau rudens sesijoje reikalai pajudėjo. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo kreipęsis į LR Vyriausybę, kad ši pateiktų minėtojo įstatymo pakeitimo išvadą. Vyriausybės išvada buvo teigiama ir komitetas tam pritarė.
Rugsėjo 20 d. Seime prasidėjo svarstymai. Seimo posėdžio metu įstatymo projektą pristatė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokratė Milda Petrauskienė: „Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas registravo patobulintą Vietos savivaldos įstatymą ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pataisas, kurios užtikrintų, kad mero pavaduotojo arba pavaduotojų ar administracijos direktoriaus įgaliojimams nutrūkus prieš terminą per du mėnesius nuo šių įgaliojimų nutrūkimo dienos turi būti paskirti mero pavaduotojas, pavaduotojai ar savivaldybės administracijos direktorius. Šie patobulinti įstatymo projektai yra parengti siekiant patikslinti galiojančias nuostatas ir užtikrinti, kad sklandžiai funkcionuotų savivaldybės institucinė sistema.“
Trumpai tariant, įstatymo pakeitimo esmė tokia: tarybai ir merui nepavykus per du mėnesius susitarti dėl vicemero ar administracijos direktoriaus paskyrimo, savivaldybėje įvedamas tiesioginis valdymas ir skelbiami nauji savivaldybės tarybos rinkimai.
Ko bijo E. Jonyla?
Tokioms įstatymo pataisoms pritarė net Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Tačiau Seimo nariui socialdemokratui Edmundui Jonylai nepasirodė pakankamai svarūs nei komitetų pritarimai, nei socialdemokrato A. Butkevičiaus vadovaujamos LR Vyriausybės teigiamos išvados dėl šio įstatymo pakeitimo. Nežinia, savo ar Raseinių savivaldybės taryboje sėdinčių bendražygių interesus gindamas, o gal kitų baimių užvaldytas, E. Jonyla puolė prieštarauti: „Manau, kad dabar suprantu, kad labai svarbus įstatymas, tiesioginiai merų rinkimai, bet kažkodėl buvo nenumatyta, kokios bus mero galimybės, jeigu bus kita valdančioji dauguma. Suprantu, kad dabar reikia įteisinti faktiškai merų vienvaldystę, nes nuo jų nuomonės labai priklausys ir daugelio kandidatų į Seimą balsavimo rezultatai. Meras dabar turės aukštesnes galimybes nei Seimo Pirmininkė, nei premjeras, nes jeigu Seime pasikeičia valdančioji dauguma, tai pasikeičia Seimo Pirmininkė, pasikeičia premjeras, na, meras iš esmės yra nepakeičiamas. Susidariusi nauja valdančioji dauguma faktiškai yra neveiksni, nes neturi jokių galimybių. Meras pateikia vieną kandidatūrą, antrą kandidatūrą, valdančioji dauguma nepatvirtina, skelbiami nauji rinkimai. Tai net aukštesni įgaliojimai nei Prezidento. Siūlau nepritarti.“
Užkirs kelią piktnaudžiavimui
Panašu, kad antrą kadenciją Seime sėdintis ir į trečiąją besiveržiantis E. Jonyla dar nelabai gaudosi įstatymuose ir apskritai nesiorientuoja valdymo hierarchijoje. Neapsikentęs tokių E. Jonylos paistalų, tai netrukus įrodė ir viską į savas vietas sustatė nepriklausomas Seimo narys Povilas Urbšys: „Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų jūs nepasiduokite klaidinami, nes dabar ką tik jums paaiškino situaciją dėl Seimo Pirmininkės ir premjero. Čia akivaizdu – du skirtingi dalykai. Kas renka Seimo Pirmininką, premjerą? Seimas. Kas išrenka merą? Merą tiesiogiai išrenka rinkėjai.
Lygiai tas pats, kai, pasikeitus daugumai, nepasikeičia Prezidentas. Lygiai tas pats – pasikeitus tarybos daugumai, nepasikeičia meras, kuris išrinktas tiesiogiai. Jeigu mes išdrįsome eiti tiesioginių mero rinkimų link, nebijokime suteikti jam tiesiogiai išrinkto politiko įgaliojimų. Ta situacija, kuri yra susidariusi Raseiniuose, aš matau, iš tikrųjų yra grėsminga, nes nesvarbu, ką tiesiogiai išrinko meru, o svarbu, kokia yra dauguma, ką ji nuspręs ir kaip ji gali izoliuoti merą. Manau, kad vis dėlto tada tai būtų mūsų sprendimo įteisinti tiesioginius mero rinkimus paniekinimas. Įstatymo pataisomis aiškiai reglamentuota, kad nebūtų galima piktnaudžiauti būtent savo politinėmis galiomis ir bandyti ignoruoti tiesiogiai išrinktą merą, bet kartu ir tiesiogiai išrinktas meras negali piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi, nes dėl to numatoma įvesti tiesioginį valdymą.“
Ryte – taip, vakare – kitaip
Dar kartą primindamas, kad socialdemokratų deleguoto premjero A. Butkevičiaus žodžiais galima pasikliauti ne daugiau nei orų mergaičių prognozėmis, savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Seimo narys Remigijus Ačas: „Nesuprantu nieko, kada šneku su premjeru, premjeras sako: tol, kol aš būsiu premjeru, tokios netvarkos neleisiu. Vyriausybės išvada yra kita. Todėl aš suprantu, kad A. Butkevičius ryte taip šneka, vakare kitaip šneka. Čia jau visa Lietuva tą dalyką žino.“
Diagnozė – Seimo narys
Balsuojant dėl įstatymo pakeitimo projekto dauguma Seimo narių balsavo „už“, tuo parodydami, kad darbą Seime jie supranta kaip pareigą ir atsakomybę prieš visą šalį: Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, apibrėžiantis mero, tarybos, administracijos teises, galias ir pareigas, paruoštas ne Raseiniams, o visoms Lietuvos savivaldybėms, kurios taip pat gali patekti į keblią padėtį, kai nesant tinkamiems įstatymas, nežinia, ką daryti. Vis dėl to balsuodami „prieš“ seimūnai – E. Jonyla ir R. Ačas – tik patvirtino P. Urbšio pastebėjimą, kad, šiuo atveju, „Seimo narys nėra vien tik statusas, bet ir diagnozė“.
Tikrieji perversmo organizatoriai
Stebint Seimo posėdyje šio klausimo svarstymą netikėtai aplankė nušvitimas, kas yra tikrasis gruodį įvykusio Raseinių savivaldybės tarybos perversmo organizatorius. Kodėl vienintelis iš Seimo narių, būtent – E. Jonyla – taip aršiai priešinosi įstatymo pakeitimui? Kodėl jam taip aktualu, kad tiesiogiai rinktų merų galios liktų suvaržytos ir apribotos, o tikroji valdžia būtų susidariusių grupuočių, vadinamųjų koalicijų rankose? Atsakymų toli ieškoti nereikia ir galima suprasti, kad tiek audringai pasisakydamas, tiek balsuodamas „prieš“ Seimo narys galvojo ne apie įstatymo naudą visoms savivaldybėms. Panašu, kad asmeniniai reikalai ir bendražygio vietininko Raseiniuose Antano Kilčiausko bei jo gėlių darželio gerovė seimūnui pasirodė svarbesnė už viešąjį interesą. Juk ne veltui viena žydinti socialdemokratė prieš savivaldos rinkimus spirgėjo: „Kad tik laimėtume, o tada tai pagyvensim 4 metus!“. Įsijautę į viešpataujančių vaidmenį, pasistatę labai brangų socialdemokratą laikinąjį direktorių, ramiai tvarkosi savo reikaliukus, savo nuožiūra skirsto biudžeto lėšas, savo rankose turi UAB „Raseinių vandenys“ kontrolę, o gyventojams trečdaliu padidinamos vandens kainos…
Nenuostabu, kad socialdemokratams taip iš peties „besidarbuojant“ rajono labui, juos išties turėtų kaustyti baimė, kad rajone įsivyraus tvarka ir žmonių rinktas meras įgaus realių galių, kad galimi priešlaikiniai rinkimai…
Ar ne per brangus toks Seimo narys?
Panaši nuomonė susidaro ir paskaičius buvusio E. Jonylos darbdavio, žinomo rajono verslininko Jordano Kenstavičiaus interviu:
„Apie Edmundą Jonylą galiu pasakyti tik tiek, kad žinau šį žmogų seniai, jis kažkada dirbo mūsų įmonėje vadovaujamą darbą, tačiau už aplaidų pareigų vykdymą su juo atsisveikinome. Vėliau jis sėkmingai tapo Seimo nariu ir dirba iki šiol. Jei nesugebi susitvarkyti su eilinio vadovo pareigomis, nemanau, kad gali sėkmingai atstovauti rajono interesams aukščiausiame lygyje. Dėl E. Jonylos proteguojamo ir kuruojamo Raseinių vandenų direktoriaus Vaclovo Simonavičiaus kompetencijos ir atsakomybės stokos šio seimūno „darbų“ pasekmes jaučia visi raseiniškiai. Jis, neįvertinęs galimų pasekmių visiems Raseinių rajono gyventojams, neteisėtai sustabdė su UAB „Norvelita“ geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, dėl to vandens kaina raseiniškiams išaugo apie 30 procentų. Sutarties nutraukimo pasekmės labai aiškios: žymioji byla, prasidėjusi prieš 4-rius metus, kaip tik rinkimų į Seimą išvakarėse, baigėsi net nepasiekusi teismo, mes investavome ir pasistatėme savo nepriklausomus biologinius nuotekų valymo įrenginius, Raseinių vandenys neteko didžiausio pajamų šaltinio, Raseinių gyventojai moka beveik 30 procentų brangiau už geriamą vandenį ir nuotekas… O ar kas nors prisiėmė atsakomybę už pasekmes, už neatsakingą paraginimą veikti tik siekiant asmeninių tikslų? Ar ne per brangus mūsų kišenei toks Seimo narys?“
Kad dirbo, tai dirbo…
Ką jau bekalbėti apie socialdemokratų išleistą rinkiminį laikraštuką „Diena nuo Balčių iki Vainikių“, kuriame E. Jonyla be jokių skrupulų giriasi aibe nuveiktų darbų: jis ir kultūros baruose plušęs – bažnyčių, kultūros namų remontu rūpinęsis, ir švietimo įstaigas iš pelenų pradėjęs kelti, ir žemės ūkio aruoduose daug nuveikęs, ir socialiniais reikalais spėjęs padirbėti…
Tačiau abejonių šių neva E. Jonylos nuveiktų darbų tikrumu kelia tai, kad visoms išvardintų sričių ministerijoms vadovauja Darbo partijos deleguoti ministrai, ir, kaip visi žino, visais reikalais per šias ministerijas rūpinosi Seimo narys Darius Ulickas. O gal E. Jonyla mano, kad užtenka nusiųsti paklausimą, raštą į atitinkamą instituciją, ir to gana – jau galima užsidėti pliusiuką, kad kažką nuveikei?
P.S. Jei Seimo narys E. Jonyla LR Vietos savivaldos įstatymo pakoregavimo klausimu turėtų „šviežesnių“ pamąstymų, mielai juos išspausdintume prieš Seimo rinkimus specialiai paruoštame laikraščio numeryje.
Iš „Mūsų Raseiniams“