„Financial Times“
Akivaizdus NATO atsakas – sustiprinti karinį dalyvavimą Rytuose ir taip duoti ženklą Maskvai, kad bet kokia ataka čia iš tikrųjų būtų laikoma ataka prieš visą Aljansą. Nuolatinis ar bent kurį laiką trunkantis JAV pajėgų buvimas regione suteiktų esminį pagrindą B. Obamos trumpalaikei garantijai.
Tačiau kai kurie NATO nariai jau išreiškė prieštaravimų. Atsižvelgdama į energetinius ryšius su Rusija, Italija išreiškė nerimą, kad nuolatinis NATO kariuomenės dislokavimas gali būti traktuojamas kaip provokacija ir prieštarauti pagrindiniam NATO ir Rusijos Tarybos aktui. Turkija ir kitos Viduržemio jūros regiono valstybės savo poziciją argumentavo, kad į Rytus perdislokuojamos pajėgos neturėtų būti perkeliamos iš pietinio NATO flango. Viršūnių susitikimas virsta sunkiai įveikiamu uždaviniu.
Užtektų trupučio politinio ryžto ir tai taptų įmanoma. Nors nuolatinis NATO karių dislokavimas (regione – vert. past.) būtų geriausia išeitis, kompromisas galėtų būti pasiektas įsteigiant Aljanso vadavietes vienoje ar daugiau Rytų valstybių ir įtampos laikotarpiu, užuot įkurdinus pastovias karines pajėgas, įkurti priešakines tiekimo bazes. Jose vyktų NATO pajėgų reguliari rotacija – taip būtų perduota Maskvai tvirta atgrasanti žinia ir nesulaužytas nuolatinių bazių įkūrimo tabu […].
Tačiau skubiausias uždavinys – parodyti, kad Aljansas turi politinę valią ir išteklių garantuoti Europos sienas. NATO lyderiai turi atminti: saugumas prasideda namuose.
Šaltinis: atlanticcouncil.org
Iš anglų kalbos vertė Medardas Taurinskas