Siūlome prisiminti metų senumo, tačiau vis dar aktualų Kastyčio Braziulio komentarą.
Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje.
Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus nusikaltimus. Tik mirtis gali sustabdyti tautą nuo degradavimo, nuo visiško moralinio nuosmukio. Mirties reikalauja žymūs žmonės, prie jų pulkais prisideda nežymūs. Ugningos raudonosios beždžionės metai prasidėjo. Keršto jausmas apėmė beveik visus.
Jei dauguma Lietuvos žmonių sutinka su mirties bausmės įvedimu, tai tiesiog yra privalu tęsti diskusiją apie dalykus, kurie yra neatsiejami nuo mirties bausmės.
Pavyzdžiui, kaip žudysime nenaudėlius? Karsime, šaudysime, nuodysime ar kirsime galvas. Reikėtų detaliai aptarti kiekvieną žudymo būdą. Gal reikėtų pasirinkti kuo žiauresnį ir ilgesnį, kad kuo daugiau skausmo sukeltų nusikaltėliui? Tegu žino visuomenės atmata, kaip kentėjo jo aukos. Tegu pats pajaučia skausmus ir kančias.
Reikėtų taip pat aptarti, ar egzekucijas darysime viešai ar ne. Manau, kad viešos mirties bausmės vykdymui labai tiktų Katedros aikštė. Daug žmonių galėtų susirinkti ir pažiūrėti. Televizijos turėtų vietos, kur kameras pastatyti. Televizijų laidų žurnalistai galėtų vietoje imti interviu iš aukos, jo artimųjų, giminių ir iš nukentėjusiųjų, klausti kiekvieno nuomonės. Pagaliau teisingumas triumfuoja!
Jeigu mirties vykdymą darysime ne viešą, tai tuomet reikia nuspręsti, kas privalo dalyvauti žudymo procese. Juk turi būrys žmonių – įvairios srities specialistų ir visuomenės atstovų – patvirtinti, kad nenaudėlis yra tikrai nužudytas, kad jis tikrai mirė didelėse kančiose. Juk žinote, kad Lietuvoje korupcija klesti. Jei mirties bausmę įvykdysi niekam nematant, tai sudarysi sąlygas įvairioms sąmokslo teorijoms gimti, skandalams kilti. Visuomenė sukils, pradės valdžia nepasitikėti. Tai yra negerai. Egzekucijoje turi dalyvauti žiniasklaidos atstovai, kurie išsamiai aprašytų mirties eigą, nenaudėlio kančias, kad kiekvienas perskaitytų, o gal net neakivaizdžiai pajustų skausmą – jei ne fizinį, tai dvasinį. Kiti privalo žinoti, kas jų laukia!
Pavyzdžiui, reikia nuspręsti, už kokius nusikaltimus žudysime. Kiek žmonių turi nužudyti žmogus, kad vėliau jis pats būtų valstybės nužudytas? Vieną, du ar keturis? O gal reikia atsižvelgti į tai, kaip jis juos žudė? Gal užtenka vienos aukos, jei ji, mūsų manymu, nužudyta žiauriai ir ilgai kankinosi?
O kaip elgtis su valstybės išdavikais? Juk jie yra ne mažesni nusikaltėliai už žudikus. Reikia rimtai pagalvoti apie juos. Jie tikrai yra nusipelnę mirti.
O kaip elgtis su prievartautojais, ypatingai, mažų vaikų visokiais tvirkintojais? Žiauresnio nusikaltimo net nežinau. Jis prilygsta žmogaus nužudymui. Žudai ne kūną, bet sielą ir ją nužudai visiems laikams. Žmogus vaikšto su atvira ir niekada neužgyjančia žaizda savo širdyje. Tas, kuris tą žaizdą atvėrė, turi užsitarnauti mirties bausmės.
O kaip elgtis su vagimis, kurie vagia iš valstybės milijonus? Juk jie vagia iš žmonių. Žmonės sunkiai gyvena, neišgyvena iš savo mažų pensijų. Pinigų vaistams neturi, ką jau kalbėti apie skanesnį duonos kąsnį. Žmonės kenčia dėl vagių.
O kaip elgtis su girtuokliu, kuris automobiliu traiško žmones? Juk jis yra pavojingas nusikaltėlis. Juk jis negalvoja apie kitų žmonių saugumą. Juk jis, galima sakyti, sąmoningai gėrė, prisigėrė, sėdo už automobilio vairo ir traiškė žmones. Jis vertas mirties bausmės.
O kaip elgtis su aršiais valdžios kritikais? Kodėl juokiatės? Kodėl iš karto atmetate šį pasiūlymą? Jis yra normalus. Pažiūrėkite – Saudo Arabijoje po Naujųjų metų mirties bausmė įvykdyta 47 žmonėms. Kai kuriuos nužudė už tai, kad jie drįso kritikuoti valdžią. Juk sprendimą, už kokį nusikaltimą žudyti, priims parlamento dauguma, o ji gali būti nenuspėjama. Seimo nariai dažnai būna pikti ir emocijų apimti, kartais net tarpusavy talžosi, ką ten kalbėti apie jiems svetimus žmones.
Oi, dar daug klausimų reikia apkalbėti. Daug problemų reikia išspręsti.
Kiekvienas turime atsakyti į klausimą: kodėl aš noriu mirties bausmės?
Jeigu noriu įvesti mirties bausmę dėl to, kad ji atgrasintų kitus žmones nuo pavojingų nusikaltimų, tai istorija jau yra įrodžiusi, kad mirties bausmės žmonių neatgrasina nuo nusikaltimų. Netgi yra pavyzdžių, kai žmogus, ką tik pažiūrėjęs mirties bausmės egzekuciją, iš karto eina daryti to paties nusikaltimo, už kurį buvo nubaustas nusikaltėlis.
Vaikų žudikas iš Kėdainių net nežino, kad egzistuoja Baudžiamasis kodeksas, nežino, kokie veiksmai yra nusikalstami, ir nežino, kokios bausmės yra numatytos už nusikaltimų padarymus. Nejaugi galvojate, kad jis, apimtas pykčio, emocijų ir nesuvokdamas tikrovės, atsistoja, griebia vaikus ir neša juos prie šulnio, kai staiga, kaip žaibas iš giedro dangaus, šauna jam į galvą mintis, kad jei jis juos sumes į šulnį, tai jie gali mirti, o jam bus skirta mirties bausmė ir vidurkely jis sustoja, neša vaikus atgal į trobą, išgeria dar vieną čerką ir nulūžta patenkintas – ne dėl to, kad vaikų nenužudė, o dėl to, kad pats išvengė mirties?
Tai yra iš fantastikos srities. Jam nešaus jokia mintis ir joks žaibas iš giedro dangaus jo kiaurai nepervers. Darydamas nusikaltimą jis elgiasi ne kaip žmogus, o kaip žvėris, kurio vienintelis tuometinis tikslas yra panaikinti jį erzinantį dirgiklį.
Jeigu nori įvesti mirties bausmę dėl to, kad nori keršto, nori, kad nusikaltėlis kentėtų labiau, nei kentėjo jo aukos, tai geriausiai būtų įvesti mirties bausmę, kurios metu nenaudėlis ilgai kęstų skausmą. Reikėtų jį kankinti kelias valandas, o gal net paras. Tuomet visi pajustume pasitenkinimą ir galbūt ramybę viduje. Kuo didesnes kančias nusikaltėlis kentės, tuo lengviau bus mums, nes mes norime keršto, kuris yra viena iš didžiausių žmogaus nuodėmių.
Emocijų apimti žmonės gali pridaryti daug blogų dalykų, tačiau sprendžiant rimtus reikalus visada reikia vadovautis šaltu protu. Mirties bausmė neišspręs girtuokliavimo problemų. Mirties bausmė neatgrasins nusikaltėlių nuo nusikaltimų. Mirties bausmė neišgydys psichiškai nesveikų žmonių. Manau, kad Lietuvoje yra sukurtos visos priemonės kovai su blogybėmis, tačiau tos priemonės nėra Tinkamai ir iki Galo Taikomos Praktikoje. Juk kaip galima paaiškinti TAI: „Visi žinojo, kad jis agresyvus, muša žmoną, prageria šeimos pinigus. Kentėjo visa šeima. Nelaimės laukėme kiekvieną dieną“?