Alfa.lt
Prabudau labai anksti ryte, senatvė, pagalvojau ir nusijuokiau: juk dar nesenas, dar galiu judėti, vadinasi, privalau dirbti, kažką daryti, nes pinigų tai reikia – maistui, vaistams ir mokesčiams, sumokėti už šilumą, vandenį, dujas ir elektrą. Priešingu atveju galiu likti be stogo virš galvos. Tokie laikai atėjo – „Mokėk arba Emigruok.“
Mintis yra laisva. Laisva mintis mūsų šalyje yra mūsų laisvės pagrindas. Kiekvienas gali laisvai ir apie viską mąstyti, gali ginčytis ir diskutuoti, kas tik jam šauna į galvą. Tačiau mąstyti privalo tyliai, giliai širdyje ir tik sau. Griežtai draudžiama savo mintis reikšti garsiai ir, neduok Dieve, viešai. Tai bus baisus laisvos šalies įstatymo pažeidimas. Tai sujauks ramų žmonių gyvenimą. Taigi, giliai, giliai viduje mąsčiau ir džiaugiausi bei dėkojau Prezidentei už suteiktą tokią didelę laisvę. Mislijau, kol dantis valiausi, kol duše prausiausi, kol marškinius lyginausi.
Staiga už lango išgirdau atsklindančius garsus. Pradžioje jie vos girdimi, vėliau vis garsėjo ir garsėjo. Jie buvo labai skambūs bei skardūs. Tačiau nekėlė tokios baimės ir nepasitenkinimo taip, kaip buvo anksčiau. Vis dėlto įprotis yra įprotis. Kaip sakant, šuo ir kariamas pripranta. Tokia tvarka nustatyta. Ji jau beveik pusę metų galioja. Po miestus ir miestelius, po bažnytkaimius ir kaimelius važinėjo didelės mašinos – na tokios kaip radijo stotis M-1 turi. Jos važinėjo dieną ir naktį, rytą ir vakarą ir per didelius garsiakalbius skelbė: „Būkite atsparūs. Būkite atsparūs. Rusai puola. Privalote pasirinkti: jūs su mumis ar prieš mus.“
Dėkui Dievuliui, pravažiavo ta prakeikta mašina. Nors įpranti prie jos, bet vis vien… Apsirengiau, pasidariau pusryčius, įjungiau televizorių. LRT televizijos laidos vedėjas bauginančiu balsu skaitė žinias – Valstybės išdavikai A.Skardžius komisijos aršiausi nariai eilinį kartą kreipėsi į Respublikos Prezidentę prašydami išleisti juos anksčiau laiko iš sunkiųjų darbų kolonijos. Prašymai atmesti. Ateina sunkūs laikai. Įtampa šalyje didėja. Rusijos grėsmė su kiekviena diena grėsmėja. Prezidentei reikalingi lojalūs piliečiai, o ne tokie, kurie padėjo svetimai valstybei griauti ir diskredituoti nepriklausomos Lietuvos energetinius projektus. Jei ne Respublikos Prezidentės aktyvūs veiksmai ir neapsakomas bei neaprašomas ryžtas, tai Lietuva seniai būtų užgrobta ir užvaldyta.
Pranešėjas, džiaugsmingai pakėlęs balsą ir jį suploninęs, skaitė žinias toliau: Lietuvos darbo liaudis, valstiečiai, smulkieji ūkininkai bei dalis susipratusių inteligentų be perstojimo siunčia laiškus Prezidentei: „Mūsų darbo kolektyvas reikalauja, kad nedelsiant būtų pakeista Konstitucijos nuostata, kuri draudžia Prezidentei balotiruotis dar vienai kadencijai. Būtina atšaukti šią nuostatą ir mūsų Prezidentei leisti valdyti, ginti mus ir mūsų šalį tiek, kiek ji panorės. Mes, išreikšdami viso kolektyvo norą, prašome Prezidentės dalyvauti rinkimuose.“ Žinių pranešėjas susirūpinusiu veidu pranešė, kad visoje Lietuvoje darbo kolektyvai organizuoja susirinkimus, vienbalsiai priima sprendimus ir kreipiasi į Prezidentę prašydami jos balotiruotis dar kartą. Nepalikti mūsų likimo valioje.
Žmona, ką tik pramerkusi akis ir išpėdinusi iš miegamojo visa perbalusi ir išsigandusi, paklausė: o kas bus, jei mus apleis, jei ji atsisakys, jei mes liksime neapginti ir neapsaugoti? Ji paraudo, tvirtai suspaudė kumščius, ašaros pasirodė akyse ir garsiai, perrėkdama ir taip garsiai kalbantį žinių pranešėją, pasakė: „Mes rusams nepasiduosime. Mes vieningai eisime į Daukanto aikštę ir prašysime, kad Prezidentė būtų dar dešimt, dar šimtą metų mūsų prezidente. Jokia Konstitucija mūsų nesustabdys.“
Žinių pranešėjas toliau džiaugsmingai pranešinėjo. Įvyko rinkimai į savivaldybių tarybas. Visose savivaldybėse triuškinančią pergalę pasiekė partija „Vieningoji Lietuva“. Rinkimuose dalyvavo 99,9 proc. piliečių. Kai kuriose savivaldybėse balsavo apie 130 proc. piliečių. Didelė masė jaunų žmonių – konjaunuolių, dėl jauno amžiaus neturinčių teisės balsuoti, išreiškė pasipiktinimą, kad jų balsai nėra užskaitomi, kad jie yra užmiršti, įsiverždavo į balsavimo vietas ir prabalsuodavo savo valia. Nenorėdama nuvilti jaunų žmonių ir jų siekių, Prezidentė nurodė įskaityti ir jų balsus.
Pranešėjas ryžtingu balsu tęsė. Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri sugebėjo galutinai nugalėti stambiąją korupciją. Šis reiškinys Lietuvos valstybėje yra išgyvendintas visiems laikams. Pranešėjo veidas akimirksniu pasikeitė, pasidarė rimtas, ir jis grėsmingu balsu pranešė, kad dėl smulkiosios korupcijos Lietuva vis dar užima paskutinę vietą Europos Sąjungoje. Dėl jos kalti visi piliečiai ir tie, kurie gimsta, ir tie, kurie sensta, ir tie, kurie miršta, ir net tie, kurie jau yra mirę ar dar negimę. Smulkioji korupcija kaip vėžys apėmė visus Lietuvos piliečius. Jie yra patys kalti, kad duoda kyšius. Jie privalo būti atsparūs korupcijai. Prezidentė kartu su kitomis atsakingomis valstybės įstaigomis ėmėsi ryžtingų veiksmų pažaboti šią smulkiąją, kiekvieno žmogaus širdyje gyvenančią korupciją. Už kelis šimtus milijonų litų valstybės įmonė „Lietuvos energija“ pasamdė kelias konsultacines ir teisines įmones, kurios parengs studijas, atliks analizes, padarys mokymus, paruoš planus ir pateiks rekomendacijas, kaip kovoti su žmogaus viduje sėdinčiu parazitu.
Surinkau pusryčių likučius, paėmiau nešvarius indus, tuščią kavos puodelį ir viską nunešiau į virtuvę. Padėjau į kriauklę ir pradėjau plauti. Plaudamas indus žiūrėjau į sieną ir skaičiau ant jos pranešimus, kurie yra privalomi visiems ir kurie privalo kaboti vietoj, kuri iš visų kampų geriausiai yra matoma. Kas savaitę vyksta patikrinimas, o ir šiaip saugumo „geniukų“ pilna visur. Skaičiau, skaičiau ir išsigandau, kad vienas pranešimas ( nedidelis lapelis) buvo perplėštas. Dalis jo nukritusi, o kita neperskaitoma. Mečiau indus, greitai nubėgau į darbo kambarį, atsidariau stalčių, išėmiau naują lapelį su nauju užrašu „Jaunimo nedarbo problema yra išspręsta“. Papildomai, norėdamas nuraminti savo baimę dėl dingusio vieno užrašo, paėmiau dar du pranešimus. „Lietuva tapo finansinės drausmės ir ekonominės krizės įveikimo pavyzdžiu visai Europai“ bei „Dėka ryžtingų Prezidentės veiksmų Lietuva iš Europos Sąjungos papildomai gaus 10 mlrd. litų paramos“. Visus lapelius priklijavau ant sienos virtuvėje, kad ir žmona matytų bei perskaitytų. Nusiraminęs baigiau plauti indus. Apsirengiau ir išėjau į darbą.
Sėdau į automobilį, užvedžiau, įjungiau radiją ir išvairavau į darbą. Per radiją sklido žymių Lietuvos politologų rytinė diskusija. Svarstė pagrindinį klausimą, ar dabar, ar po Prezidentės perrinkimo, nes jos pergale ir teise dalyvauti rinkimuose niekas neabejojo, politinę partiją „Vieningoji Lietuva“ pagal konsultantų konsultacijas pertvarkyti į nepolitinę partiją ir padaryti ją valstybės aparato dalimi. Vienas iš dalyvių teigė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas kuo greičiau, nes Rusija apšaudo Lietuvą informacinėmis atakomis, nes Rusijos grėsmė didėja kiekvieną dieną. „Vieningosios Lietuvos“ partijos, jau tapusios vienintelės partijos Lietuvoje, vadovas iš Akmenės, nes senesni partijų vadovai, nors jie ir priešinosi ir verkšleno, ir maldavo, buvo iškilmingai palydėti į užtarnautą poilsį, ragino kuo greičiau suvalstybinti partiją, nes, matai, Prezidentei labai nepatinka politinės partijos ir jų parsidavėliai nariai, kurie geba daryti tik viena – atstovauti vietiniams energetiniams oligarchams, kurie yra blogesni net už patį „Gazprom“.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
