Mano nuomone, jėgos naudojimo prieš parlamentarą incidentas gali tapti precedentu, o vėliau taip išsiplėsti ir sutvirtėti, kad parlamentarai be STT, VSD ar policijos pritarimo bijos savarankiškai priimti sprendimus. Valstybei vadovaus represinės struktūros arba tie, kurie valdys šias struktūras.
Kas yra parlamentaro neliečiamybė?
Tai yra garantas parlamentarui laisvai įgyvendinti savo funkcijas. Nė viena kita valstybės institucija neturi teisės kištis į parlamentaro veiklą ir nurodinėti jam, ką jis turi daryti, o ko negali. Apsauga nuo neteisėtos konkurentų, priešų ir oponentų įtakos. Visuomenė išrinko parlamentarą, suteikė jam teises atstovauti jiems ir suteikė jam apsaugą nuo įtakos.
Tarkim, Seime vyksta diskusijos ir greitai vyks balsavimas dėl narkotikų legalizavimo. Dviejų priešingų stovyklų lobistai vaikšto po parlamento rūmo koridorius, gaudo Seimo narius ir įtikinėja juos balsuoti už jų poziciją. Parlamentaras išklauso juos, jų argumentus. Tačiau balsuoja sava valia. Jis vadovaujasi visuomenės interesais.
Jei jį jo apsisprendimo metu pradeda spausti STT ar VMI, ar policija nepagrįstai kaltindami jį neva padarytais nusikaltimais, kad agituoja ne už tuos už kuriuos balsuoti reikia, daro spaudimą kitiems parlamentarams, tai yra neteisėta STT, VMI ar policijos pareigūnų veikla. Parlamentarą nuo tokių neteisėtų valdžios institucijų gina neliečiamybė.
Patraukti baudžiamojon atsakomybėn parlamentarą, kuris galimai padarė nusikaltimą, būtina, tačiau tik po to, kai jo neliečiamybę panaikins kitų parlamentarų dauguma. Taip parlamentaras yra apsaugojamas nuo nesąžiningos ir neteisėtos politinės kovos, kai į ją yra įtraukiamos teisėsaugos struktūros.
Dėl jėgos naudojimo prieš asmenį, kuris turi neliečiamybės statusą.
Galima naudoti jėgą šiais atvejais:
1) jei akivaizdžiai matyti, kad asmuo daro nusikaltimą (smurtauja, naikina svetimą turtą, slepia nusikaltimo įkalčius ir kt.);
2) jei matyti, kad asmuo siekia susižaloti ar nusižudyti (pavyzdžiui, kratos metu bėga prie lango ir nori iššokti iš dešimto aukšto arba daužo galvą į sieną ir t.t.).
Visais kitais atvejais jėgos naudojimas yra neteisėtas.
Dėl LR Seimo nario Puidoko – ar Seimo narys padarė nusikaltimą ar ne, daryti išvadas yra per anksti, nes neturime visos informacijos. Kai jos neturi, tai ne išvadas darai, o manipuliuoji informacija. Taigi nuo vertinimo susilaikysiu.
Dėl jėgos panaudojimo prieš jį – reikėtų atsakyti į šiuos klausimus kiekvienam iš mūsų ir patys galėsime atsakyti į klausimą:
– ar STT pareigūnai elgėsi teisėtai?
– ar teisėjas leido STT pareigūnams atlikti asmens, parlamento nario, kratą?
– ar teisėjas leido STT pareigūnams apriboti parlamentaro teises?
– ar teisėjas turi teisę apriboti parlamentaro teises?
– ar parlamentaras darė nusikaltimą kratos metu?
– ar parlamentarui yra pareikšti įtarimai dėl galimo nusikaltimo padarymo?
Mano nuomone, šis incidentas gali tapti precedentu, o vėliau taip išsiplėsti ir sutvirtėti, kad parlamentarai be jėgos struktūrų pritarimo bijos savarankiškai priimti sprendimus ir balsuoti. Valstybę valdys represinės struktūros arba tie kurie valdys jas.
Baimės apimtas žmogus yra nelaisvas žmogus ir jis negali laisva valia priimti sprendimų.