Veidaknygė
Politinis „elytas“ siekia „runkeliams“ suformuoti nuomonę, kad Seime yra dvi Seimo narių grupės. Viena grupė yra reformatoriai, o kita –
stagnatoriai. Gudrus planas. Viskas aišku, suprantama ir paprasta: reformatorius arba stagnatorius.
Tačiau… pažiūrėkime truputį giliau ir pasiaiškinkime, kas iš tikrųjų vyksta.
Reformatoriai yra tie, kurie buldozeriu stumia reformą. Jie deda visas pastangas, kad reforma būtų pradėta. Atrodo, kad nieko blogo čia nėra. Reikia tik džiaugtis, kad pagaliau kažkas juda. Tačiau esmė yra kitur. Save vadinantys reformatoriais buldozeriu stumia ne bet kokias reformas, o tas reformas, kurios tenkina kokių nors grupių interesus. Lobistai parengė reformos matmenis, įteikė jas Seimo nariams ir dabar reformą iš visų jėgų stumia.
Jūs pabandykite iš reformatoriaus atimti tą reformą, kurią jis stumia. Pasakykite, kad mes esame už reformą, bet ne bet kokią, o už efektyvią. Mums reikia ją sukurti, įvertinti, o jūsų pateikta reforma yra nepriimtina, nes ji daugiau griauna, o ne kuria. Pamatysite, kas darysis. Kaltins jus. Grasins jums. O jei jūs nepasiduosite, tai jie – „reformatoriai“ – praras interesą reformoms.
Ką noriu pasakyti? Ne pačios reformos dabartinius „reformatorius“ domina, juos domina konkreti, t.y. jų pačių parengta ir stumiama reforma, ir tik ji, nes kita reforma yra netinkama.
Stagnatoriai yra ne stagnatoriai, o politikai, kurie nori prieš imdamiesi daryti kokią nors reformą išdiskutuoti ją. Kokios priežastys sukėlė norą daryti reformą? Ar tikrai ji yra reikalinga? Kokias problemas reforma išspręs? Kokią naudą ji duos? Kokia turėtų būti reforma: kardinali, keičiant struktūrą, viską perdarant ar minimali, efektyvinant darbuotojų darbą? Ir dar visa aibė klausimų.
Išvada:
a) dabartiniai mūsų „reformatoriai“, stumdami konkrečią reformą, galimai atstovauja kažkieno interesams ir nori padaryti taip, kad po reformos didžiausią naudą gautų būtent šių asmenų grupė. Kitu atveju yra nesuprantamas jų reikalavimas reformuoti taip, kaip jie nurodys, o ne kitaip. Jei būtų kitaip reformuojama, tai pati reforma yra nereikalinga ir neįdomi.
b) dabartiniai mūsų „stagnatoriai“, reikalaudami diskusijos ir prieš reformuojant gerai pagalvoti, ir tik tada parengti konkrečios reformos matmenis ir jai pritarti, yra demokratai, atstovaujantys žmonių interesams ir norintys rasti kompromisą tarp visų suinteresuotų pusių.
Taigi, gerbiami skaitytojai, neapsirikite vertindami politikus ir valdininkus išgirdę žodžius: stagnatorius, reformatorius. Vertinkite atvirkščiai ir tuomet tikrai pataikysite. Ši taisyklė galioja ne visoms reformoms, o tik toms, kurios yra stumiamos buldozeriu – neišdiskutuotos ir parengtos velniai žino kur ir kieno, ir stumiamos tik pagal vieną scenarijų.