Kaip kovoti su politikų, valdininkų korupcija ir ją nugalėti? Kur turi būti nubrėžta riba?
Variantai:
– griežtai laikantis įstatymų, kurie neprieštarauja mūsų Konstitucijai, nes tik įstatymai yra aukščiau visų korupcininkų ir valdžių, nes jei kovotojas nesilaikys įstatymų, jis pats taps korupcininku;
– suteikti teisėsaugos pareigūnams ypatingas teises kovai su korupcija: fiziškai sekti visus valdininkus, politikus, klausytis jų pokalbių telefonu, stebėti jų veiklą internete, darbe, namuose, kištis į jų gyvenimus ir nurodinėti jiems, Kaip ir Kokius sprendimus jie turi priiminėti;
– suteikti teisėsaugos pareigūnams ypatingas teises, kurias ką tik aprašiau, o taip pat ir teisę mėtyti korupcininkus iš malūnsparnio arba bausti juos taip, kaip buvo proletariato diktatūros laikais, tiesiog gatvėje, jų darbo kabinete, valstybės įstaigos koridoriuose ar tiesiog tualete.
Mano giliu įsitikinimu, neteisinga kova su korupcija (ypatingų galių suteikimas teisėsaugai pažeidžiant įstatymus, pagrindines žmogaus teises) gimdo naujus korupcininkus kovotojų ir jų valdytojų gretose.
Galiausiai tarpusavyje pradeda kovoti korupcininkai. Bet jie kovoja ne prieš korupciją, o dėl vietos prie „lovio“: įtakos sprendimų priėmimo, finansinių srautų kontrolės, įtakos teisėsaugai, žiniasklaidai, teismams.
Korupciją galima nugalėti tik griežtai, nešališkai ir be dvigubų standartų vadovaujantis teisingais įstatymais. Kartais, ne kartais, o dažnai, įstatymai būna korupciniai, sąmoningai „nupiešti“, kad būtų galima vogti. Taigi vadovautis reikėtų tik teisingais įstatymais, o tokie įstatymai yra tie, kurie neprieštarauja mūsų Konstitucijai.
Išvada – korupcijos nugalėti neįmanoma, nes kur rasi tiek daug žmonių, kurie kurtų skaidrius, aiškius ir suprantamus bei prieš korupciją nukreiptus įstatymus ir jais vadovautųsi ir kurie sąžiningai kovotų prieš korupciją. Kur rasi tiek daug žmonių? Niekur. Tokių žmonių paprasčiausiai nėra.
Tokia yra tikrovė ir tai reikia priimti kaip aksiomą.