Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip, kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus. Atminkite, kad pasiekus trečią stadiją – viskas, kelio atgal nebėra.
Pirma stadija. Paimkime jaunuolį, ką tik baigusį aukštus mokslus ir įgijusį magistro laipsnį, nes mūsų tarpe skaidrų galima rasti tik jaunuolį. Jaunuolis įsidarbina kokioje nors kontroliuojančioje valstybės įstaigoje. Tai galėtų būti mokesčių inspekcija, priešgaisrinės apsaugos inspekcija, muitinė, pasienio tarnyba ar kelių policininkas. Svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su kontrole ir galimybe nubausti žmogų vietoj ir iškart.
Jaunuolis pradžioje dirba taip, kaip priklauso dirbti valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Jis sąžiningai vykdo savo pareigas, rodo iniciatyvą. Jis svajoja apie karjerą, apie aukštus postus. Jis yra pilnas gerų ir sąžiningų idėjų. Jis tiki valdžia, tiki spauda, tiki valstybe ir yra pasirengęs dėl jos padaryti viską.
Vieną dieną patikrinimo metu jis aptinka pažeidimą, informuoja apie jį pažeidėją ir pradeda pildyti protokolą. Pažeidėjas blaškosi, sukasi aplink jaunuolį ir pyst į jo striukės šoninę kišenę įdeda dvidešimt eurų. Jaunuolis jų neišima. Jis pasimuisto, paraudonuoja, padaro trumpą pauzę ir pasako pažeidėjui: „Įspėju tave, jei kitą kartą pagausiu, tai stipriai nubausiu. Dabar važiuok greičiau iš čia“.
Vairuotojas išvažiuoja be savo dvidešimties eurų.
Kas pasidaro su jaunuoliu po šio incidento. Pirma, jį apima didelė baimė. Jis nemiega naktimis. Kiekvienas garsas, telefono ar durų skambutis jam sukelia paniką. Jis galvoja, kad jis įkliuvo, kad visi apie jo paimtą kyšį sužinos, kad atvažiuos policija ir jį suims, ir pasodins į kalėjimą. Antra, jį iš vidaus graužia sąžinė. Pasirodo, kad žmogus turi sąžinę, ir pradžioje, kaip šiuo atveju, ji yra didelė. Kiekvienas iš jūsų esate pajutę savo sąžinę ir jos graužatį. Sąžinė graužia jaunuolį ypatingai naktimis, kai jis lieka vienas pats su savimi ir savo mintimis. Jis galvoja: kaip aš toliau gyvensiu. Juk aš nusikaltimą padariau. Kaip aš žiūrėsiu į kolegų, tėvų, draugų akis. Juk aš esu kyšininkas.
Tačiau laikas gydo šią ligą. Praeina kelios dienos ir jaunuolis apsiramina. Niekas jo nesuima ir nenubaudžia. Baimė praeina. Pasirodo, kad sąžinė prisiderina prie aplinkybių. Ji gali būti didelė, labai didelė arba gali būti mažytė, vos pastebima, kur nors į kampą įsprausta. Jaunuolio sąžinė prisitaikė prie naujos padėties, nusiramino ir daugiau jaunuolio nebegraužė iš vidaus. Jaunuolis pradėjo ramiai ir ilgai miegoti.
Antra stadija. Vyrukas pradėjo nuolat gauti papildomų pajamų. Jam pažeidėjas deda į kišenę ir jis ramiai miega. Vyrukas pridėjo šias neoficialias pajamas prie gaunamų oficialių pajamų. Jis pradėjo skaičiuoti, ką gali įsigyti už gaunamus pinigus. Atlyginimo gaunu 1000 eurų, prie jų pridedu dar 400 eurų kyšių. Gaunu pusantro tūkstančio eurų. Vadinasi, galiu nusipirkti išsimokėtinai automobilį. Pajamos, gautos už kyšius, padengs paskolos įmokas.
Kaip sugalvojo, taip ir padarė. Vyrukas patenkintas dirba ir gyvena toliau.
Vieną dieną netikėtai pažeidėjas neįdėjo jam į kišenę pinigų, o pasakė: „Rašyk tą savo protokolą. Aš tau kyšio nemokėsiu“. Kas pasidarė su vyruku? Pradžioje jis pasimetė. Vėliau jį apėmė didelis pyktis. „Matai, koks šiknius! Mokėti nenori.“ Iškilo didelė grėsmė vyruko pajamoms. Kaip jis dabar išsipirks automobilį? Jis ir vėl nemiega naktimis. Akys į lubas įbestos, smegenys sukasi, sukasi ir po kelių dienų jos atranda sprendimą – „reikia ne laukti, kol tau įdės, reikia juos, šiknius, priversti duot“. Jis sugalvoja įvairių būdų, kaip pažeidėją priversti duoti kyšį. Žmonės, kai jie netingi ir priverčia smegenis dirbti viena konkrečia kryptimi, yra labai išradingi ir kūrybingi. Taigi vyrukas randa kelis būdus, kaip priversti pažeidėjus mokėti kyšius.
Trečia korupcinio išsigimimo stadija yra tuomet, kai vyras pradeda mąstyti korupcinėmis schemomis. Jis jas kuria, į jų įgyvendinimą įtraukia kitus savo bendradarbius, viršininkus ir trečius asmenis. Pavyzdžiui, vyras dirba muitinėje. Jis žino ir mato, kad vyksta cigarečių kontrabanda. Ji yra itin pelninga. Jis greitai sugalvoja korupcinę schemą ir ją pasiūlo kontrabandininkams. „Per mano pamainą važiuokite drąsiai ir vežkite kuo daugiau, kad kuo daugiau galėtume uždirbti, nes man dar reikia viršininkams daug duoti.“ Jis įtikina kontrabandininkus. Jie patikėję, pabando vieną kartą pravežti – pasiseka. Pabando dar kartelį, ir vėl viskas yra gerai. Atsiranda pasitikėjimas vieni kitais. Ir užsikuria darbas. Vyras, sukūręs schemą, įkalbėjęs kontrabandininkus dirbti kartu ir jau paėmęs iš jų už kelis reisus kelias dešimtis tūkstančių, eina pas savo viršininką į namus ir deda jam ant stalo dešimt tūkstančių eurų ir sako: „Jei mane dengsi, tai tiek gausi per savaitę.“ O kas gi prieštarautų?
Schema pradeda veikti. Trečią stadiją pasiekusių vyrukų galima atrasti viešuosiuose pirkimuose. Dokumentai sutvarkyti idealiai ir schema veikia efektyviai.
Kadaise skaičiau Evangeliją, kurioje buvo parašyta ši mintis: „ Jei tavo ranka tiesiasi į svetimą daiktą, nukirsk ją, mažesnė nuodėmė bus.“ Arba: „Jei tavo akis gundančiai pažiūrėjo į svetimą moterį, išrauk akį, mažesnė nuodėmė bus.“ Maniau: kokias čia nesąmones Evangelija rašo. Tačiau dar giliau ir ilgiau pagalvojęs, o tiksliau – pragyvenęs ilgesnį gyvenimą ir įgavęs daugiau gyvenimiškosios patirties, supratau, kad tai yra tikrų tikriausia teisybė, o ne nesąmonė. Neleisk blogoms, nusikalstamoms mintims tavęs užvaldyti, nes jei atidarysi joms duris, tai jos įeis ir tu jų daugiau niekada neišvarysi – jos vadovaus tau ir tavo veiksmams.