Alfa.lt
Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė ir mėginimai išplatinti žinutę apie seksualinį nusikaltimą, kurį neva įvykdęs Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų karys.
Tačiau Lietuva ne vienintelė susiduria su priešiškos propagandos ir dezinformacijos problemomis. Kaip vyriausybės kovoja su tuo kovoja? Ką galima padaryti?
Nieko nedaryti. Pasitaiko, kad vyriausybės nekreipia dėmesio į informacines atakas, nes yra įsitikinusios, kad jos nepakenks nei joms, nei visuomenei. Pareigūnai tiki, kad žmonės yra išsilavinę ir protingi, o taip pat turi didelę patirtį atpažinti melą nuo tiesos. Manoma, kad žmonės yra sąmoningi ir pajėgūs priimti teisingus sprendimus, todėl propaganda ir dezinformacinės atakos jų sprendimų nepaveiks.
Šis metodas nėra efektyvus. Vyriausybės, užmerkiančios akis informacinių atakų akivaizdoje, daro didelę klaidą. Dauguma žmonių yra labai pažeidžiami; jais lengva manipuliuoti. Asmenys dažnai būna nepatenkinti savo esama padėtimi ir dėl jos kaltina kitus žmones, vyriausybę, parlamentą ar visą valdžią, o ne save pačius. Tokia yra žmogiška prigimtis. Tereikia nepatenkintuosius pakurstyti, sukelti dar daugiau neigiamų emocijų, pykčio, ir jie pradės veikti taip, kaip palanku propagandos iniciatoriams.
Jei informacinis karas nebūtų efektyvus, valstybės nekurtų atskirų karinių ir civilinių informacinio karo padalinių. Daugelis supranta, kad, jei sugebi užkariauti priešo valstybės gyventojų galvas ir jų mąstymą pakreipti sau naudinga linkme, tos šalies fiziškai pulti nebereikia – ji jau yra užimta ir tau pavaldi.
Uždrausti, nerodyti, išjungti, neleisti rašyti, rengti laidų. Žodžiu, vykdyti cenzūrą. Dalis vyriausybių yra įsitikinusios, kad uždraudusios žurnalistams rengti propagandines laidas, rašyti straipsnius, kurti dokumentinius ir meninius filmus, viską sutvarkys. Žmonės esą nebegaus melagingos informacijos ir nebebus jos veikiami.
Ši priemonė nėra efektyvi jau vien todėl, kad šiais laikais žmogus informaciją gali gauti iš daugybės šaltinių, kurių visų valstybė nepajėgia sukontroliuoti. Jei uždrausi rodyti kokį nors televizijos kanalą, žmogus jį žiūrės internete arba nusipirkęs palydovinę lėkštę žiūrės tą ir kitus panašius kanalus. Jei uždrausi redaktoriui paskelbti propagandinį straipsnį, jis jį paskelbs socialiniuose tinkluose, ir žmonės su juo vis tiek galės susipažinti. Uždraustas vaisius yra saldesnis ir sukelia žmonėms didesnį norą jo paragauti.
Skleisti atsakomąją propagandą. Yra vyriausybių, kurios su užsienio šalių propaganda kovoja savo skleidžiama propaganda. Jos yra įsitikinusios, kad joms geriau pavyks įtikinti žmones savo tiesomis. Šios vyriausybės bando aiškinti žmonėms, koks baisus ir blogas yra tas kitas propagandos skleidėjas, kad jis siekia pakenkti žmonėms. Tokiu atveju visos informacinės priemonės yra nutaikytos į žmogų, kuriam vieni aiškina vienas, o kiti – kitas tiesas. Abi pusės veikia vienodai, ir abi tikisi laimėti.
Šis kovos su informacinėmis atakomis būdas gali būti ne tik neefektyvus, bet ir kenksmingas. Vidutinis žmogus nuo didelio informacijos kiekio yra pavargęs, o gal ir pervargęs. Jis skaito tik tai, kas patraukia jo dėmesį, arba tai, kas jam atrodo naudinga. Pavyzdžiui, apie elektros ar maisto produktų kainų pakilimą ar nuosmukį. Norint jo dėmesį pritraukti kitu būdu, reikalinga sukurti beprecedentį įvykį. Kiekvieną kartą tas įvykis turi būti vis baisesnis, labiau šokiruojantis, nes žmonės pripranta prie neigiamos informacijos ir jos daugiau nepriima ir neskaito. Kai žmogų vienu metu puola keli propagandistai, pranašumą išlaiko agresyvesnė ir destruktyviau nusiteikusi pusė – taigi agresorius.
Sekti Suomijos pavyzdžiu. Pastaruoju metu būtent ši šalis yra pristatoma kaip pavyzdys kovoje prieš Rusijos informacines atakas. Ji nuo 2014 metų patyrė apie 20 Rusijos informacinių atakų, tačiau visos jos didesnio poveikio neturėjo. Kremlius net savo pagrindinį propagandinį ruporą „Sputnik“ iš Helsinkio atšaukė ir vietinį biurą uždarė. Nes beprasmiškas ir jokios naudos neduoda – tik pinigai vėjais leidžiami.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
