Alfa.lt
Politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus straipsniu „Deja, sunkių nusikaltimų tik daugės“ pakvietė visuomenę ir policiją rimtai diskusijai apie policijoje vykdomas reformas. Ar jos efektyvios? Ar jos užtikrina visuomenei saugumą? Ar jos sumažino nusikalstamumą?
Mano galva, buvo padarytos dvi policijos reformos sisteminės klaidos, kurios prisidės prie nusikalstamumo augimo.
Tai:
Apylinkės inspektorių atsisakymas. Policijos vadovas radijo laidoje juos pavadino sovietiniu palikimu, kuris neatitinkąs šiandieninių iššūkių. Policijos vadovo pavaduotojo įsitikinimu, reikia žiūrėti į Europą.
Apylinkių inspektorių pagrindinė užduotis buvo užtikrinti visuomenės ir kiekvieno jos nario saugumą tam tikroje teritorijoje. Jis prižiūrėdavo, kad šioje teritorijoje nebūtų vykdomi nusikaltimai, o jei jie yra vykdomi, kad būtų laiku nustatyti ir išaiškinti. Jis taip pat vykdė efektyvų prevencinį darbą, kuris padėdavo iš anksto atgrasinti potencialius nusikaltėlius nuo nusikaltimų.
Apylinkių inspektorių darbo esmė buvo tiesioginis bendravimas su žmonėmis. Jis nuo ryto iki vakaro vaikščiodavo savo teritorijoje, diskutuodavo su jos gyventojais, spręsdavo problemas, padėdavo žmonėms tvarkyti įvairius reikalus, konsultuodavo juos teisės klausimais. Apylinkės inspektorius būdavo kaip tvarkos prižiūrėtojas, turintis valstybės suteiktus įgaliojimus tam tikroje bendruomenėje. Jį visi žinojo. Jis žinojo visus – kas kaip gyvena, kas turi problemų, kas su kuo pykstasi, kas kur dirba, kas geria ir muša savo žmoną ar vaikus, kas pilstuką pardavinėja, kas atvyko gyventi į jo prižiūrimą teritoriją, kokios šeimos ar teritorijos vietos yra pavojingos.
Kėdainių monstro, užmušusio ketverių metukų berniuką, istorijoje yra vienas epizodas, kuris atskleidė šį policijos reformos trūkumą. Vaikų darželio auklėtoja pastebėjo, kad vaiko galvoje yra guzas. Vaikas atvirai papasakojo, kad jį muša patėvis. Auklėtoja kreipėsi į policiją, informavo vaiko apsaugos tarnybos darbuotojus. Ji ėmėsi priemonių vaikui padėti, darė ką galėjo.
Policija pradėjo tyrimą: iškvietė auklėtoją, vaiką, jo mamą į apklausą. Mama viską neigė ir sakė, kad vaikas susižalojo netyčia, užsikabino ir nukrito. Vaikas taip pat viską neigė ir tvirtino, kad mama teisybę kalba. Negi jis prieštaraus mamai? Policininkas nutraukė ikiteisminį tyrimą. Problema išspręsta.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
