Alfa.lt
Įdomu, kiek grynųjų bankai sumoka, kad kuo greičiau valdžia panaikintų grynuosius ar bent stipriai apribotų atsiskaitymus jais?
Įdomu, kiek grynųjų šešėlinis verslas sumoka, kad kuo ilgiau valdžia išlaikytų grynuosius pinigus rinkoje ar bent kuo mažiau apribotų atsiskaitymą jais?
Kaip galvojate, kas daugiau grynų grynais nuneš tam, kam reikia: ar bankai, ar šešėlinės ekonomikos atstovai?
Kaip lietus iš giedro dangaus pasipylė straipsniai apie grynuosius. Visi jie pučia į vieną dūdą. Grynieji pinigai yra atgyvena. Grynieji pinigai skatina nusikalstamumą. Grynieji pinigai sudaro verslininkams ir gyventojams galimybę apgaudinėti valstybę ir nemokėti mokesčių. Grynųjų pinigų atsisakyti nori Švedija, Danija, Norvegija, o jos mums yra autoritetas. Daugelis žmonių nenaudoja grynųjų pinigų. Jie reikalingi tik beturčiams ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams.
Kai kurie straipsniai prieina prie visiško absurdo. Grynieji pinigai yra labai pavojingi žmogaus sveikatai, nes ant jų, juose ir po jais gyvena daug bakterijų ir virusų. Įdomu, kodėl dar iki šiol nė vienas žmogus nenumirė nuo grynųjų pinigų turėjimo ir jų čiupinėjimo? Gal litai buvo švarūs, o eurai purvini?
Į šį netikėtai kilusį bumą norisi sureaguoti ir man. Mano teiginys, kurį bandysiu pagrįsti, būtų toks: atsisakyti grynųjų pinigų kol kas nereikia. Mano pasiūlymas yra toks: atsisakyti grynųjų pinigų reikia tuomet, kai valdžia sugalvos būdą, kaip atsisakyti banko kaip pinigų tarpininko, nes dabar kiekvienas esame priklausomas nuo banko ir mokame jam duoklę.
Kodėl nereikia atsisakyti grynųjų pinigų?
Pirma, kai neturi grynųjų pinigų kišenėje, tai susiduri su problemomis ir kartais gana rimtomis. Ne visur gali atsiskaityti kortele. Pavyzdžiui, Vilniaus autobusų stotyje į tualetą gali patekti tik į skylutę įmetęs 50 euro centų, tuomet grotos atsidaro ir patenkintas gali užsiimti savo skubiu reikalu. Jeigu euro centų neturi, tai, vyruk, turi rimtų problemų. Jeigu prisireikia kelias stoteles pavažiuoti autobusu ir neturi grynųjų, tai net nebandyk, nes piktieji kontrolieriai greitai tau gyvenimą išaiškins, kaulus aplamdys ir apmokestins bauda, kad maža nepasirodys. Na, o turgus, muges, amatininkų prekes užmirškite iš karto, nes jie priima tik grynuosius.
Antra, atsiskaitymas kortele skatina vartojimą. Vaikščiojate po miestą ir kišenėje nuolat nešiojatės visus savo turimus pinigus. Jeigu gavote atlyginimą, tai nemažai pinigų gana guli ten. Einate Gedimino prospektu, žiūrite į parduotuvių vitrinas ir pamatote kažką labai ypatingo ir jums reikalingo. Reikalingumas priklauso nuo žiūrėtų reklamų skaičiaus, nuo nuotaikos ir draugų, kurie panašų ar truputį blogesnį daiktą turi. Reikia jį nusipirkti, nes pinigų kortelėje yra. Perkate ir negalvojate, ar tikrai reikia jums to daikto, ar ne.
Žmogus yra silpna būtybė. Jis pasiduoda įvairiems įkalbinėjimams, klaidinimams ir viliojimams. Įsijunkite radiją, televiziją, internetą ir iš karto jus užpuola gausybė reklamos. Pirk, pirk, pirk. Žmogus ir perka. Jei baigiasi pinigai kortelėje, tai jam bankas kaipmat išduoda kreditinę kortelę. Tu tik pirk ir bankui mokėk. Žmogus nėra toks stiprus ir negali atsispirti viliojimams ir savo norams. Tuo labiau kad pinigų yra kišenėje, nereikia bėgti į namus, nes kol bėgsi, gali persigalvoti.
Trečia, grynieji pinigai padeda žmogui taupyti. Juos jauti, gali pačiupinėti, atidaręs piniginę matai, kiek jų liko, ir iš karto save sutramdai ir sudrausmini. Dalis žmonių sąmoningai grįžta prie grynųjų pinigų. Jie savaitės pradžioje išsiima iš bankomato, pavyzdžiui, 100 eurų ir juos leidžia tik būtiniausioms prekėms: maistui, kurui, pramogai. Kortelę jie palieka namuose, giliai įkišę kur nors, kad nesusigundytų ir nepasiimtų eidami į miestą. Kitą savaitę vėl pasiima tik 100 eurų ir iš jų gyvena. Tokiu būdu pripranta prie normalaus, o ne vartotojiško gyvenimo.
Kai kyla didelis noras įsigyti pamatytą prekę parduotuvėje, tai negali jos nusipirkti, nes neturi pinigų kišenėje. Norint prekę nusipirkti turi grįžti į namus, pasiimti kortelę, važiuoti į bankomatą ir išsiimti pinigų arba ją vežtis į parduotuvę ir su ja atsiskaityti. Labai daug operacijų išeina ir užima nemažai laiko. Per tą laiką gerai pagalvoji: ar prekė tau reikalinga, gal turimas senas daiktas dar ilgai tarnaus, kam atsisakyti kompiuterio, jei jis veikia ir visiškai tenkina tavo poreikius? Kam reikia atsisakyti mobiliojo telefono aparato, jei gali priimti skambučius, rašyti žinutes, naršyti internete? Per tą galvojimo ir apsisprendimo laiką suprantate, kad tas daiktas, kurio jūs be galo norėjote, degėte dėl jo aistra, jums yra visiškai nereikalingas, kad jus buvo įtraukusi kažkokia nepaaiškinama pirkimo manija. Pasiutiškas vartojimas yra psichinis asmenybės sutrikimas, kurį skatina ir puikiai išnaudoja verslas.
Ketvirta. Atsiskaitymas kortele sudaro valdžiai galimybę jus sekti. Pažiūrėjus į jūsų kasdienius atsiskaitymus ir atsiskaitymo vietas galima labai daug apie jus sužinoti. Jūs net patys neįsivaizduojate, koks yra informatyvus informacijos šaltinis atsiskaitymo kortelė. Kol nėra normaliai sureguliuoti Lietuvos įstatymai, kurie privalo ginti asmens privatų gyvenimą nuo valdžios, tol nereikia jai sudaryti galimybių dar labiau apie jus žinoti ir kištis į jūsų gyvenimą.
Penkta. Kortelės daro tave priklausomą nuo banko. Mano metų žmonės ilgus metus gyveno, dirbo be bankų. Jie net nesuko sau galvos, kas yra tie bankai ir kam jie reikalingi. Dabar kiekvienas iš mūsų turime neatsiejamą savo dalį – banką. Išlaikome jį, mokame jam, o jam reikia vis daugiau ir daugiau.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
