Kastytis Braziulis. Žurnalistai – grėsmė nacionaliniam saugumui?

Alfa.lt

Visi žurnalistai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ypač didelę grėsmę kelia tiriamosios žurnalistikos atstovai. Jie renka informaciją, viskuo domisi, visur lenda. Jie teigia, kad gina visuomenės interesą, tačiau iš tikrųjų dirba pinigams. Kas daugiau sumokės, tam ir dirbs tiriamosios žurnalistikos atstovas.

Galvojate, kad išprotėjau išsakydamas tokius teiginius. Galvojate, kad kalbu apie Rusiją ar kitas nedemokratines valstybes. Ne. Galvoje turiu net labai demokratiškas ir laisvas šalis. Kalbu apie požiūrį, gajų Didžiojoje Britanijoje.

Jungtinės Karalystės žvalgybų agentūrų vidaus saugumo tarnybos yra parengusios instrukcijas pareigūnams, kaip elgtis sutikus žurnalistą. Jose rašoma, kad atpažinus žurnalistą, reikia pradėti urgzti, o jeigu žurnalistas įkyriai uždavinėja klausimus, reikia jį kandžioti. Aišku, kad juokauju. Tačiau instrukcijose tikrai rašoma panašiai. Nurodoma, kad žurnalistų reikia saugotis. Bendraujant su jais, reikia būti itin budriems, nes žurnalistai sieks visomis įmanomomis priemonėmis išgauti informaciją. Po kiekvieno kontakto su žurnalistu pareigūnas privalo informuoti savo tiesioginį viršininką, aprašyti kada, kur, su kuo, kaip, kodėl ir t. t.

Buvusio JAV Nacionalinio saugumo agentūros darbuotojo Edwardo Snowdeno atskleistuose slaptuose britų žvalgybos agentūros GCHQ dokumentuose yra rašoma, kad ji rinko informaciją apie žymiausių pasaulio žiniasklaidos organizacijų, tokių kaip BBC ir „The New York Times“, žurnalistus. GCHQ perėmė dešimtis tūkstančių žurnalistų elektroninių laiškų. Visus juos išsaugojo ir įkėlė į duomenų bazę, prie kurios gali prieiti kiekvienas žvalgybos agentūros darbuotojas, turintis leidimą dirbti su slapta informacija.

Slaptuose žvalgybos dokumentuose žurnalistai, ypač tiriamosios žurnalistikos atstovai, yra priskiriami prie grėsmių nacionaliniam saugumui. Kartu su teroristais, užsienio žvalgybininkais, nusikalstamo pasaulio atstovais bei programišiais jie stovi vienoje eilėje. Pagal britų žvalgybos agentūros vidaus vertinimo grėsmių skalę, žurnalistai patenka tarp teroristų ir programišių.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
6 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
tik ne Lietuvoje

žurnalistai – tie patys kompartijos šuniukai, kaip ir teisėjūkščiai, prokurorčikai, komisarčikai – tik žemesnio rango ir blogesnės veislės.

Antanas

Yra taisyklės kaip „apsiginti” ir kaip bendrauti su žurnalistais. Jos labai paprastos, bet galima bet kurį žurnalistą „vedžioti” už nosies ir per tą „vedžiojimą” už nosies po kiek laiko parodyti ir tikrą nosį. Stebint Lietuvos institucijų atstovus spaudai, ar kai kuriuos patarėjus atrodo kaip pagal pažintis ar giminystę darbuojasi tik sudarydami žurnalistams dar daugiau „šaršalo”. Pvz. kad ir paslapties nutekinimo iš Prezidentūros ir po to sekusio teismo? Taip viskas neprofesionaliai mano požiūriu kaip turguje.

Raigerdas

Visai neblogas straipsnis, o pabaiga tai tikrai labai nebloga:”Visuomenė susiduria su amžina dilema. Kas yra svarbiau – ar visuomenės saugumas, ar žodžio laisvė? Rasti balansą tarp dviejų vertybių – itin sudėtinga. Suteikus daugiau galių žvalgybos agentūroms, jos pradeda piktnaudžiauti, sekti nekaltus žmones, kištis į jų gyvenimą. Suteikus neribotą žodžio laisvę žurnalistams, jie pradeda nesiskaityti su etika, įžeidinėja atskiras visuomenės grupes, jų vertybes, religiją, tyčiojasi iš jų. Procesas, kurį nuolat reikia stebėti ir tramdyti”. Bet reikalas yra tame, kad žmones tiesiog nori pripratinti prie tokio chaoso. Ir visuomenė yra įtikinėjama, kad čia nieko nepadarysi. O kaip yra iš tikrųjų? Iš tikrųjų, dauguma žmonių, dirbančių valstybinėse institucijose yra suinteresuoti dirbti normaliai. Problema yra tame, kad niekas neskaičiuoja, kiek yra tokių keistų žurnalistų,… Skaityti daugiau »

raigerdas teisus

visada buvo ir bus blogiukų.
vieni blogiukai Lietuvoje sėdi kalėjimuose, o dauguma blogiukų – kolaborantų – komunistų ir kgbistų – teisėsaugoje ir valdžioje.
todėl Lietuvoje ir nėra normalaus ir teisingo gyvenimo.

ruta

Kadangi etika ir morale ne sio pasaulio dimensija , tai ir turime , ka turime .

Maryte

Mane zavi mintis, kad aplink tiek snipu. Kalbama, ties mumis kryziuojasi pietu siaures bei rytu-vakaru kryptys, veikia didele logistika. Bet kodel manes niekada nesnipineja? Kodel nepakviecia myletis, kaip kad Tamsta viltingai nuteikiate paskutiniajame straipsnyje apie totalu kgbistu isplitima? Kodel tik ponas K.Girnius saugumieciu buna ispetas vengti grazuoliu, rytais begiojanciu po miesta? Visur vieni nuobodos, kuriems terupi cepelinai, o ne zvalgybine medziaga. Neberadau dar paskaityti straipsnio apie agenta, lenkams ilgai tiekusi ismisla vietoj tikru duomenu. Primine girdeta istorija–tarybiniais metais ligonineje dirbo jauna laborante.Ji tingedavo naktimis paimti ir istirti krauja,tai kartais parasydavo is akies.Neblogai sekesi, tik viena mociute eme ir numire. Zmogaus nebera, o gydytojas tvarkingai gauna tyrymus. Negalejo lenkai taip apsikvailinti ir sitiek laiko pramiegoti salia mirusios mociutes. O jeigu isikomponavo… Skaityti daugiau »

6
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top