Kauno žudynėms kelio esą neužkirtę pareigūnai – išteisinti. Teismas nepatikėjo pagrindiniu liudytoju

Dominykas Griežė | Alfa.lt

Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis, taip pat LKPB Nusikaltimų tyrimo 1 valdybos 1 skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis ir jam pavaldūs pareigūnai Vitalijus Vitkovskis ir Dariušas Sinkevičius nėra kalti dėl Drąsiaus Kedžio organizuotų ir 2009 metų spalio 5 dieną įvykdytų vadinamųjų Kauno žudynių, apie kurias šie vyrai, anot prokuratūros, esą žinojo, bet nesugebėjo užkirsti joms kelio. Tokį nuosprendį penktadienį priėmė teismas.

Teisėjas Žalimu nepatikėjo

Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius padėjo tašką rezonansinėje byloje dėl nesugebėjimo užkirsti kelio Kauno žudynėms.

Pasak teisėjo, V. Račkauskas, T. Ulpis ir kiti teisiamieji nėra kalti dėl jiems inkriminuojamų veikų, jiems skirtos kardomosios priemonės turi būti panaikintos.

Anot V. Paškevičiaus, tokio nuosprendžio motyvas – nepasitvirtinę D. Kedžio pagalbininko Mindaugo Žalimo parodymai. Pagrindinį liudininką melagiu laikė tiek išteisinti pareigūnai, tiek parodymus davęs poligrafologas Vitas Saldžiūnas, M. Žalimą pavadinęs sudėtinga ir nenuoseklia asmenybe.

Išteisinamąjį nuosprendį penki tarnybos pareigų neatlikimu, dokumentų klastojimu ir kitais nusikaltimais kaltinti vyrai pasitiko plojimu, pasveikintas buvo ir prokuroras Arūnas Verenius.

Šis nuosprendis nėra galutinis – prokuratūra per 20 dienų gali jį apskųsti Vilniaus apygardos teismui. A. Verenius teigė kol kas nežinantis, ar skųs tokį nuosprendį – pirmiausia prokuroras ketina susipažinti su nuosprendžio motyvais.

Išteisintieji: teisingumas yra

Išteisinamojo nuosprendžio sulaukęs T. Ulpis teigė, kad teisingumas Lietuvoje visgi yra, tačiau džiaugtis nėra ko.

„Kad mes nepadarėme nusikalstamos veikos, mes jau žinojome, bet reikėjo tris metus laukti, kad tai pasakytų pirmos instancijos teismas. Aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai – tie, kas pradėjo šitą bylą, jie žinojo šios bylos baigtį, kad ji pasibaigs niekuo. Tai jau ne pirmas atvejis. Žmonės yra suvalgomi, pateikiami kaip patrankų mėsa, bet po to teismas priima visiškai kitokius sprendimus“, – užuolankomis kalbėjo T. Ulpis, jau anksčiau su V. Račkausku teigę, kad jiems iškelta byla – vidaus reikalų ministru tapusio generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio susidorojimas.

„Teisingumas Lietuvoje visgi yra, jis egzistuoja ir jo galima tikėtis“, – teigė buvęs LKPB viršininko pavaduotojas.

Kad ši byla – susidorojimas, tvirtino ir V. Račkauskas, jau anksčiau teigęs, kad taip norėta pašalinti jį iš generalinio komisaro pavaduotojo pareigų.

„Mes pilnai įrodėme, kad netgi pirmasis įtarimas mano atžvilgiu buvo suklastotas – jis buvo paremtas visiškai nesant jokių įrodymų. Kas jį suklastojo, paklauskite tų, kurie vedė baudžiamąją bylą. Tikslas buvo pasiekti tai, kad atleisti mane iš pareigų, kad nesimaišyčiau tiems, kas daro nusikaltimus“, – teigė V. Račkauskas.

Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas neatmetė galimybės, kad po išteisinamojo nuosprendžio gali bandyti grįžti į turėtą postą, taip pat teigė toliau ieškosiantis atsakymų dėl išteisinimu pasibaigusios bylos ištakų.

„Pirmiausia ketinu labai džiaugtis, pasidžiaugsiu, tada pagalvosiu. Manau, kad liko daug neatsakytų klausimų, kodėl aš buvau apkaltintas nebūtais dalykais“, – teigė V. Račkauskas.

Kaltinimai pareigūnams: žinojo, bet neužkirto kelio žudynėms

2012 metų spalio 11 dieną pradėtoje nagrinėti byloje, kurioje nukentėjusiaisiais laikomi nužudytos Violetos Naruševičienės sesuo Laimutė Stankūnaitė ir tėvai bei žuvusio teisėjo Jono Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė, įtarimai buvo pareikšti penkiems Policijos departamento ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams: T. Ulpiui, E. Damukaičiui, V. Račkauskui, D. Sinkevičiui ir V. Vitkovskiui.

Šie pareigūnai, kaltinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, į teismo suolą sėdo po D. Kedžio draugo M. Žalimo kreipimosi į teisėsaugos organus. M. Žalimas tikino, kad 2009 metų spalio 4 dieną, žudynių išvakarėse, buvo atvykęs į Vilniaus Policijos departamentą ir perspėjęs apie D. Kedžio planuojamas žudynes.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
57 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
57
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top