Kęstutis Girnius. Beširdė ar nepajėgi valstybė?

DELFI.lt

Ar Lietuva yra beširdė ar nepajėgi valstybė? Tas klausimas savaime kilo perskaičius Latvijos centrinės statistikos valdybos pranešimą, kad senatvės pensijos Lietuvoje per metus vos padidėjo ir kad jos lieka mažiausios Baltijos valstybėse.

Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė senatvės mėnesio pensija Lietuvoje siekė 240 eurų, Latvijoje – 279 eurus, Estijoje – net 350 eurų. Skirtumai reikšmingi. Vidutinės pensijos Latvijoje yra daugiau negu dešimtadaliu didesnės negu Lietuvoje, o Lietuvos pensijos turėtų beveik perpus padidėti, kad pasiektų Estijos lygį. Be to, per metus (palyginti su praėjusių metų balandžio–birželio mėnesiais) Lietuvoje senatvės pensijos padidėjo vidutiniškai 1,0 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 5,6 procento. Perkamoji pensijų galia nepadidėjo, nes 2013 m. infliacija Lietuvoje siekė 1,2 proc.

Lietuvoje ne tik pensijos yra apgailėtinai menkos. Bulgarija ir Rumunija yra vienintelės ES šalys, kuriose vidutinis darbo užmokestis po mokesčių (į rankas) yra mažesnis už Lietuvos. Estijoje vidutinis darbo užmokestis yra 778 eurai, Latvijoje – 557 eurai, o Lietuvoje – tik 524 eurai. Kaip ir pensijos, vidutinis darbo užmokestis turėtų perpus padidėti, kad pasiektų Estijos lygį. Lietuvos minimali mėnesinė alga (MMA) irgi yra mažiausia Baltijos šalyse.

Estija beveik visose srityse yra pranašesnė už Lietuvą. Jos gyventojai gyvena geriau ir sočiau, jos ūkis našesnis, jos įsiskolinimai mažesni, ji sąžiningai įgyvendina savo įsipareigojimus NATO. Nežinia, ar Lietuva sugebės kažkada pasivyti Estiją. Gal atsiliksime ir nuo Latvijos, nors mūsų visuomenė labiau homogeniška, demografinė padėtis geresnė.

Pensijų ir atlyginimų dydžiai nėra smulkmena. Iš vidutiniškos lietuviškos pensijos žmogus negali pragyventi oriai. Daugelis pensininkų stengiasi kuo ilgiau dirbti, nes žino, kad netekę algos jie negalės sudurti galo su galu, turės atsisakyti atostogų, negalės padėti vaikams ir t. t.

Kaip paaiškinti skurdžią pensininkų ir daugelio kitų Lietuvos gyventojų padėtį?

Peršasi bent du aiškinimai. Valstybė negali mokėti didesnių pensijų, nes tam neturi lėšų, o lėšų trūksta, nes ūkis nekonkurencingas ir lėtai auga. Kita priežastis – ūkis yra pakankamai našus, bet trūksta lėšų, nes labiau rūpi išlaikyti turtingiesiems itin palankią mokesčių sistemą negu laiduoti normalesnes pensijas ir atlyginimus. Pirmuoju atveju valstybė yra nepajėgi, antruoju atveju ji beširdė, pirmenybę skirdama tolesniam pasiturinčiųjų geram gyvenimui paprastų gyventojų sąskaita. Ir viena, ir kita alternatyva nepuošia Lietuvos ir jos valdžios vyrų.

Lietuvos ūkio atsilikimas veikiausiai sietinas su pertvarkų stoka, kuri savo ruožu sietina su Lietuvos komunistų partijos sudėtimi ir Algirdo Brazausko vadovaujamų buvusių komunistų politine sėkme. LDDP ir socdemams įsitvirtinus valdžioje, senieji kadrai ne tik liko savo postuose, bet ir perdavė savo pasenusią sovietinę galvoseną, darbo įgūdžius ir supratimą jauniems tarnautojams, tuo užtikrindami sąstingį. Estijoje rusakalbiai gamyklų direktoriai patys išvyko į Rusiją arba buvo atleisti iš pareigų, jų vieton atėjo veržlūs jaunuoliai, pasiryžę kuo greičiau ir radikaliau vykdyti rinkos reformas ir pertvarkyti valstybės valdymą. Būta suklupimų, tačiau reformos buvo sėkmingos, jų vaisiai – akivaizdūs. Latvijoje irgi buvo greičiau persitvarkoma, nes rūpėjo atsikratyti senų ir ne visiškai patikimų kadrų.

Lietuvos ūkis nėra toks veiksmingas, koks jis galėtų būti, tačiau negalima nuvertinti vaidmens, kurį suvaidina savanaudiško elito abejingumas socialinei atskirčiai ir socialiniam teisingumui. Kaip minėta, turtingesnieji Lietuvos gyventojai yra minimaliai apmokestinami, iš dalies dėl to nėra lėšų nei pensijoms, nei gyvenimo lygio didinimui, pagaliau net ir deramam pradžios mokyklų finansavimui (laukiama, kad tėvai savo pinigais nupirktų tai, ką mokykla turėtų duoti).

Kalbos apie pensijų arba MMA didinimą, progresinių ir kitų naujų mokesčių įvedimą tučtuojau vadinamos populizmu ir nesulaukia politikų dėmesio. Kontrastas su verslininkų skundais akivaizdus. Pernai rudenį Rusijai įvedus sustiprintą muitinės kontrolę Lietuvos vežėjų gabenamiems kroviniams, greitai buvo mobilizuotos valdžios institucijos, Rusijos ambasadorius Lietuvoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją pasiaiškinti. Rusijai paskelbus sankcijas maisto produktams, sukruto visa valstybė, kreipiamasi į ES dėl kompensacijos ir t. t. Verslo gerovė svarbi, bet ne mažiau svarbi ir pensininkų, nors jų skundų nuosekliai nepaisoma. Man sunku užjausti su Rusija prekiaujančius verslininkus, kurių padėtis panaši į žmonių, perkančių didelės rizikos obligacijas.

Šių obligacijų palūkanos yra kelis kartus didesnės negu valstybės obligacijų, bet perkantysis supranta, kad yra didesnė tikimybė, jog bendrovė bus nemoki ir nebus grąžinama investuota pinigų suma. Jei jam nepasiseka, jis neturi pagrindo skųstis. Tačiau Rusijoje dirbantys verslininkai kraunasi į kišenes didesnį pelną ir laukia, kad valstybė kompensuos nuostolius, kai reikalai pasisuka neigiama linkme.

Negalime teigti, kad valdžia yra visiškai abejinga pensininkams ir mažiau pasiturintiesiems. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad „turime grąžinti sumažintas pensijas Lietuvos senjorams… Taip pat turime rasti galimybių spręsti mažiausias pajamas gaunančių žmonių problemas.“ Ji pabrėžė, kad tai turi būti daroma griežtai laikantis finansinės drausmės. Būtent čia yra pagrindinė bėda. Pensininkų ir mažiau pasiturinčiųjų reikalai nuosekliai patenka į pageidaujamų darbų sąrašo pabaigą. Vis atsiranda labiau degančių reikalų, kas akivaizdu pažiūrėjus į pensijų ir MMA dydį. Lietuvos ūkis auga jau trejus ketverius metus, o per pastaruosius metus pensijos padidėjo tik minimaliai. Tik dėl Darbo partijos pastangų padaryta daugiau pažangos didinant MMA.

Padėtis nepagerės. Premjeras Algirdas Butkevičius viliasi, jog 2016 m. valstybės biudžetas bus perteklinis. Kadangi bus didinamos gynybos ir kai kurios kitos išlaidos, o dėl numatomo kuklaus ūkio augimo įplaukos į biudžetą smarkiai neaugs ir nebus įvedami nauji mokesčiai, toliau bus taupoma vargingesniųjų sąskaita. Gal valstybė nėra visiškai beširdė, bet sunku suprasti, kaip į regiono lyderį pretenduojanti Lietuva ramių ramiausiai susitaiko su savo piliečių skurdu.

Delfi.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
12 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Siaip-teisingai

bet morale,kaip pasake klasikas-ne sio Pasaulio dimensija.Dziaukimes,kad eutanazija pensininkams neprivaloma…

Eutanazija galimai  dabar

jau vyksta ,tik kita forma.Žmonės po 80 metų dažnai negydomi,tik paguldomi į ligonines lašelinei.Jei atsistoja,tai iki kito karto.Nebent artimieji,pasiima ir vežasi pas privačius,tai žiūrėk,dar ir dešimt metų pagyvena.Aplamai reikia kelti šį klausimą,nes tetos ir dėdės dažnai net bijo eiti pas daktarus išsirašyti vaistų.Neša šokoladą.O viena močiutė vis pergyveno,kad būdama 81 turėjo eiti pas odontologą persidaryti protezą.Sako,kad dar nemirštu,tai kramtyt reikia.Gal ne visur taip,bet vienu teisi vakar A.Pavilionienė Rūtos laidoje,kad ateina laikas,kai tyliai retinamos lašelinės,nuslepiama informacija,neteikiami patarimai…gal reiktų įvardyti šią situaciją.

Negarbinga

valdžia.Putiniškas mąstymo modelis.

kada

balvonai sumazins kainas ?

Elze

Šlykšti ir niekieno nebaudžiama valdžia eina per žmonių lavonus, jeigu jų dar negali nuspirti į duobę, tai nukankina badu, kad žmonės savižudybėmis, kurios yra didžiausios iš visų ES šalių, negalėtų prašytis iš valdžios duonos kąsnio. O apie ligoninių būklę, kai žmonėms patiems tenka išsikuopti ir atsinešti pampersų tam, kad slaugės visa gerkle nebartų, pranoksta sovietmečių rodytą pagarba ligoniui.

StasysG

Premjere A Butkevičiau, ar Jums neskauda širdies suvokti tokį Lietuvos atsilikimą nuo bendražygės kovoje su SSSR, 2x mažesnės Estijos: —„Estija beveik visose srityse yra pranašesnė už Lietuvą. Jos gyventojai gyvena geriau ir sočiau, jos ūkis našesnis, jos įsiskolinimai mažesni, ji sąžiningai įgyvendina savo įsipareigojimus NATO. Nežinia, ar Lietuva sugebės kažkada pasivyti Estiją. Gal atsiliksime ir nuo Latvijos, nors mūsų visuomenė labiau homogeniška, demografinė padėtis geresnė.”

Letas Palmaitis: beširdė imitacinė valstybė,

įtraukta į Bilderbergo malūną, kuriame sukasi tiek „Vakarai” su komsomolka Merkel bei mūsų Aukštosios partinės mokyklos dėstytoja, tiek Merkel draugas putkinas bei su juo kriminalinėm tarnybom bendradarbiaujantis mūsų VSD. Bilderbergo tikslas: vergų pasaulyje sumažinimas iki laimingo ir elektrininiame konclageryje kontroliuojamo 1 milijardo biorobotų.

tūlas lietuvis

jau seniai iš valdžios nelaukia nieko gero…ritamės žemyn ir nežinia kiek

Stasys

Mat,matomai, Estija bei Latvija neturėjo nei Brazausko, anei ir Adamkaus …. Nežinau iš kur ištraukė, kad pensijos kilo. Man tai pensija nei vienu centu nepadidėjo kokius 10 metų.

Pilietis

Beširdė.

gal kas

Suskaiciavo kiek is biudzeto moka turtingiems ir milijonieriams rentas.valstybines pensijas.net apgyvendina turniskese.butu labai idomu???

algirdas

Pamastykim-Premjeras ir kita musu valdzia susirupinusi ir galvoja kaip padidinti pensijas maziausiai gaunantiems.Bet ar jie masto ka skelbia:juk tie ,kuriems buvo paskirtos mazos pensijos mazai ir dirbo pries pensija.Ka tai reiskia -ogi tai,kad bus sulygintos pensijos kurie itemptai dirbo ir valstybei mokejo dideli inasa su tais ,kurie tinginiavo.Ka masto musu valdzia?Gaila,kad taip masto ir auksciausia musu valdzia-jie diena nakti galvoja kaip padidinti pensijas ,kurie maziausiai gauna,bet negalvoja apie tai,kad sukirsins praeityje daug dirbusius su tinginiais.Kaip sakoma-Sodoma ir Gomora,mano nuomone,tai visiskas neatsakingunas ir musu valdzios nesupratingumas valdzios

12
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top