delfi.lt
Lietuvos Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų esą užtikrina, kad nacionalinis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos, išsaugotų savo nepriklausomumą, kuriam galėtų kilti pavojus, jei Vyriausybė ir Seimas kasmet nustatytų LRT biudžetą.
Bet KT pripažino, kad toks autonominis kitų institucijų bei programų finansavimas riboja konstitucinius Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti valstybės biudžetą. Taigi, LRT esanti tokia ypatinga ir ypatingai svarbi institucija, kad jai negalioja kitoms organizacijoms privalomos normos.
KT nutarimas yra ydingas, nėra pagrįstas. Kaip pažymėjo vienas draugas, tučtuojau kyla klausimas, kodėl tokia reikšmė skiriama LRT nepriklausomumui.
Pageidautina, jog nacionalinis transliuotojas būtų nepriklausomas. Bet kitos institucijos – teismai, prokuratūra, STT, Valstybės kontrolė – atlieka ne mažiau svarbias užduotis negu LRT, ne mažiau svarbus jų savarankiškumas. Jų biudžetą kasmet nustato Seimas ir Vyriausybė, bet nenuogąstaujama, jog valdžia jiems primetinės savo politinę valią.
Jei apsaugos priemonės išskirtinai taikomos LRT, ar tai reiškia, kad valstybei svarbiau apsaugoti LRT nei teismus ar Valstybės kontrolę? Sakyčiau, kad ne, tad jei Vyriausybė ir Seimas nustato teismų finansavimą, kodėl ne nacionalinio transliuotojo?
Gal LRT reikia kokių nors saugiklių nuo spaudimo, bet negalima pateisinti jai teikiamų išskirtinių privilegijų. Nesuvokiama, kodėl KT nesvarstė šio klausimo, paskelbė savo nutartį be jokių argumentų lyg delfų orakulas.
Savo nutartimi KT tęsia tradiciją besąlygiškai proteguoti LRT, nors tas perdėtas palankumas veikiausia pakerta tikimybę, kad bus įgyvendinamas svarbiausias KT nutarties tikslas, būtent užtikrinti, kad Lietuvos žmonės gautų kuo daugiau objektyvios informacijos apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
LRT biudžetas nėra mažmožis – kitąmet jis turėtų siekti 53,794 mln. eurų, tai beveik 7,5 mln. daugiau nei šiais metais. Ką už tą įspūdingą sumą gauna Lietuvos mokesčių mokėtojai? Tiksliau klausiant, kiek ir kokių žinių bei politinių laidų gauname?
Visi žinome, kad žinios ir Lietuvos padėties analizė sudaro gana mažą LRT programų procentą. Gerokai daugiau laiko ir lėšų skiriama kitoms programoms, pavyzdžiui, „Klauskite daktaro“, TV žaidimui „Kas ir kodėl?“‚ „Auksinis protas“, „Šok su žvaigžde“, „Beatos virtuvė“. Visas šias laidas lengvai galėtų rengti komerciniai kanalai.
„Beatos virtuvė“ anksčiau buvo rodoma per LNK, TV1 ir TV3 televizijas. Darau prielaidą, kad Beata nutarė perkelti savo laidą į LRT ne todėl, kad tuometinis LRT vadovas maloniau šypsojosi, bet dėl to, kad pasiūlė geresnį kontraktą ir daugiau pinigų. Kai sėdi ant 53,794 mln. eurų (tada suma buvo mažesnė), turi monopolisto galią, o monopolijos iškreipia rinką ir kenkia vartotojams.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.