lzinios.lt
Demokratija yra grindžiama pasitikėjimu piliečiais, jų gera valia ir sveiku protu. Lietuvos valdžia to pasitikėjimo rodo vis mažiau.
Ji dažnai elgiasi taip, lyg geriau žinotų, ko reikia paprastiems piliečiams ir kas tarnauja jų interesams, negu jie patys, tad priima sprendimus, kuriuos turėtų priimti Lietuvos piliečiai. Didėjantis valdžios paternalizmas nieko gera nežada. Jau ir taip pilietiškai pasyvūs Lietuvos gyventojai dar labiau nusigręš nuo valstybės. O jei toliau bus ribojamos jų galimybės reikšti savo nuomonę ir dalyvauti politikoje, bus žlugdomas pilietinės visuomenės kūrimas.
Praėjusią savaitę du įvykiai priminė elito pretenzijas pasisavinti žmonėms priklausančius sprendimus. Sekmadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl euro referendumo. Sprendimas svarbus, nes teismas nepanaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų, kitaip tariant, leido biurokratų grupei laikinai užkirsti kelią referendumui. Jau kurį laiką VRK, politikai ir dabar LVAT stengiasi riboti teisę rengti referendumus opiais valstybės klausimais, pavyzdžiui, dėl žemės pardavimo užsieniečiams ar euro įvedimo.
Neabejoju, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas Lietuvai brangiai kainuotų, neigiamai paveiktų ūkio augimą ir būtų naudingas tik stambiems lietuviams žemvaldžiams. Be euro Lietuvai būtų sunkiau pritraukti gyvybiškai svarbių užsienio investicijų, jo neįvedus sustiprėtų įspūdis, kad Lietuva yra Baltijos šalių atsilikėlė, negebanti veiksmingai reaguoti į šiandienos iššūkius.
Jei politikai pasitemptų, nebūtų sunku užtikrinti referendumų nesėkmę. Lietuvos žmonės nėra buki, juos veikia racionalūs argumentai. Bet daugelis politikų nesiteikia kreiptis į žmones, su jais diskutuoti, o dirbtinai mėgina žlugdyti referendumus. VRK sprendimas neregistruoti referendumo dėl lito išsaugojimo iniciatyvinės grupės yra dar vienas ženklas, kad ši komisija tapo rimtu demokratijos stabdžiu. Sausio pabaigoje VRK tik per plauką nusprendė, kad referendumas dėl žemės turėtų vykti. Neaiškiais pagrindais sudaryta abejotinos kompetencijos VRK turėtų tenkintis parašų tikrinimu, konstatuoti, ar parašų pakanka, ar jie nesuklastoti.
VRK negalėtų prisiimti teisės spręsti, kokiais klausimais galima rengti referendumus, jei neturėtų politikų palaikymo. Pats premjeras ragino Seimą kreiptis į KT ir prašyti išaiškinimo, ar referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo nepažeistų Konstitucijos. Kai kurie politikai dažnai niekina referendumų rengėjus. Savo sprendimu LVAT parodė, kad ir jam trūksta drąsos priimti nesudėtingą sprendimą.
Kritikos neatlaiko aiškinimai, kad stodama į Europos Sąjungą Lietuva besąlygiškai įsipareigojo stoti į euro zoną. Lenkijoje nebus galima keisti zloto į eurą be konstitucines pataisos, kuriai turi pritarti du trečdaliai Seimo narių. Švedija seniai patenkino visus euro įvedimo kriterijus, bet neįstojo į euro zoną ir neįstos be referendumo. Pernai Vokietijoje buvo įsteigta nauja politinė partija Alternative für Deutschland, jos pagrindinis siekis – įtikinti vokiečius atsisakyti euro ir sugrąžinti nacionalinę valiutą. Per pernai vykusius parlamento rinkimus partiją palaikė 4,7 proc. rinkėjų, tikimasi, kad per Europos Parlamento rinkimus ji laimės net 6 proc. balsų. Kiek žinau, nebuvo kreiptasi į Vokietijos Konstitucinį Teismą teiraujantis, ar ši partija yra antikonstitucinė.
Praėjusį trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Rolando Pakso politines teises, uždrausdama per apkaltą pašalintiems asmenims eiti aukštas pareigas. Anot komiteto, draudimas pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja piliečiui teisę balsuoti ir būti išrinktam per rinkimus. Kai Seimas nusprendė pašalinti R.Paksą iš prezidento posto, „nebuvo jokios teisinės nuostatos, pabrėžtinai sakančios, kad jam dėl to gali būti uždrausta kandidatuoti rinkimuose“.
JT Žmogaus teisių komitetas ne pirmas sukritikavo Lietuvos KT ir jo iš piršto laužtą „konstitucinį priesaikos institutą“. Nors praėjo daugiau nei treji metai po Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimo, kad absoliutus buvusio prezidento R.Pakso nušalinimas nuo parlamentinio posto yra neproporcingas, R.Pakso klausimas dar neišspręstas, jam neleista kandidatuoti į prezidentus. Už šią padėtį labiausiai atsakingas KT, kuriam svarbiau ginti savo mundurą nei įgyvendinti teisingumą, ir priešiškai nusiteikę politikai. Konservatoriai piktavališkai apmulkino R.Paksą reikalaudami, kad atsiprašytų tautos už priesaikos sulaužymą. R.Paksas aptakiai atsiprašė, bet konservatoriai vis tiek balsavo prieš atitinkamą įstatymą, ir R.Paksas liko už borto.
R.Paksas yra silpnas praeities politikas. Prezidento rinkimų jis nelaimėtų. Būtų protingiau leisti jam kandidatuoti ir visiems parodyti, kiek žmonių iš tiesų jį palaiko. Bet akivaizdu, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Taip pat ir tų rinkėjų, kurie palaiko R.Paksą, nes jiems neleidžiama balsuoti už savo mėgstamiausią politiką.
Politiniai kitų partijų skaičiavimai atlieka didelį vaidmenį marginalizuojant R.Paksą. Bet ir čia matyti paternalizmo ranka. R.Paksas yra netinkamas kandidatas, bet jo oponentai nuogąstauja, kad rinkėjai galbūt to nesupranta. Lengviausias būdas pasiekti, jog žmonės nesuklystų, – užtikrinti, kad jie neturėtų progos suklysti neleidžiant R.Paksui kandidatuoti.
Įsidėmėtina, kad tie, kurie įsivaizduoja turintys teisę primesti savo nuostatas kitiems, nėra protingesni už tuos, kuriuos laiko kvailučiais. Jie tik labiau pasipūtę. Tai užtikrina, kad nebus lengva išguiti paternalizmą iš Lietuvos.