„Naujasis židinys-Aidai“
Ar galima Lietuvoje reikšti savo nuomonę? Kiek esama žodžio ir nuomonės laisvės? Apskritai nemažai priklauso nuo to, kaip ją matuojame, ar vertiname teoriją, ar tikrovę. Teisiniu požiūriu padėtis nebloga, bet ir netobula. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina žodžio laisvę, nors ir su daug išlygų. Pasak Konstitucijos 25 str., galima riboti žodžio laisvę, „jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką“. Žodžio laisvė „nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. Pirmaisiais nepriklausomybės metais dažnai buvo piktnaudžiaujama šiomis išlygomis. Politikai kaltindavo kitus politikus ir žurnalistus šmeižtu, garbės ir orumo žeminimu. Lietuvos teismai subrendo, neleido valdžiai ir asmenims tildyti savo oponentų. Bet naujausios (2016-12-08) Civilinio kodekso pataisos gali sukti laikrodį atgal, nes leis taikyti civilinę atsakomybę asmenims, kurie savo ne visiškai tikslia kritika žemina viešojo asmens garbę ir orumą.
Apskritai žodžio laisvė yra gerbiama, ką patvirtina šalies politika. Politikai, partijos ir valdžios nuolat kritikuojamos, net perdėm entuziastingai ir ne visada su pagrindu. Gana atvirai nagrinėjamos pačios jautriausios temos. Parašyta daug rimtų straipsnių apie Holokaustą, lietuvių dalyvavimą jame. Labiau nagrinėjamas ir sovietmetis, nors pastebimas polinkis nutylėti prisitaikymo apimtį, laikyti minimalaus orumo išsaugojimą kone pasipriešinimu.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale bernardinai.lt ČIA.