Tomas Dapkus | „Alfa“ savaitė“
Aukštojo mokslo sistemą krečia gili krizė, tačiau nei pačios aukštosios mokyklos, nei politinė valdžia nesiima būtinų reformų. Europos Sąjungoje pirmaujame pagal išduodamus diplomus, kurių didžiosios dalies darbo rinkoje net nereikia. Netrukus bus išrinktas naujas Seimas, suformuota valdančioji koalicija ir paskirtas švietimo ir mokslo ministras: ar pavyks rasti sprendimą, kaip išvengti visiško aukštojo mokslo sistemos sunaikinimo?
Per pastaruosius kelerius metus studentų skaičius sumažėjo maždaug trečdaliu, o dėstytojų etatų skaičius mažėja labai nedaug, studijų programų net padaugėjo. Tose programose studentų vos vienas kitas arba iš viso nė vieno. Apie būtinybę jungti universitetus kalbama jau ne vienerius metus, kai kurie politikai, pavyzdžiui, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pasiūlė panaikinti vieną prasčiausius rezultatus rodančių aukštųjų mokyklų – Lietuvos edukologijos universitetą (LEU). Į tai sureagavo šio universiteto prorektorė, kuri yra ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatė į švietimo ir mokslo ministro postą, Vilija Salienė.
Žlungančio LEU vadovai siekia postų valdžioje
„Ar uždaryti, ar neuždaryti universiteto, sprendžia tikrai ne gerbiamas Gabrielius Landsbergis, tai sprendžia Seimas, teikiant universitetų taryboms tam tikrus sprendimus. Man liūdna dėl to, kad dažnu atveju politikai vadovaujasi stereotipais, nesilanko universitetuose ir neįsitikina apie ten vykstančius pokyčius, o kalba tomis pačiomis frazėmis keletą metų iš eilės, dėl to yra liūdna, ir tai susiję ne tik su LEU, bet ir su kai kuriais kitais Lietuvos tikrai neprastais universitetais“, – aiškino LEU prorektorė ir LVŽS kandidatė į švietimo ir mokslo ministrus V. Salienė.
Kitas LVŽS politikas, kuris padėjo rašyti jų programą ir, matyt, sieks Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko posto, LEU Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša, taip pat teigia, kad neva reikalinga centrinė pedagogus rengianti institucija.
„LEU, kaip ten bebūtų, išleidžia pagrindinę mokytojų dalį. Taip, šitą aukštąją reikia reformuoti. Taip, apie tai ne vieną kartą kalbėjome. Taip, jai reikia suteikti daugiau lėšų, kad ji turėtų šiuolaikiškas laboratorijas, didaktikas, to be finansavimo nepadarysi. O kas rengs pedagogus? VU gali rengti, bet kiek? Geriausiu atveju 30, 40, 140, o jei pasakysiu, kad šiemet reikėjo priimti apie 1500 studentų, kad mokytojų tą ateinantį poreikį patenkinti, tai labai aišku, kad Lietuvai reikalinga centrinė institucija, rengianti mokytojus“, – aiškino LEU fakulteto dekanas E. Jovaiša.
Iš tiesų ekspertai sako, kad kuo skubesnis LEU uždarymas ar integravimas į Vilniaus universitetą tik padėtų greičiau spręsti pedagogų rengimo problemą. Tokių specializuotų pedagogų rengimo universitetinių mokyklų jau sunku rasti kitose šalyse. Jų rengiami pedagogai seniai neranda vietos rinkoje. Iš tiesų pedagogų poreikio ne tik nėra, bet, atvirkščiai, sistemoje dirba apie 7 tūkst. per daug mokytojų. Tai viena priežasčių, kodėl jų algos mažos, didžioji dalis parengtų specialistų eina dirbti į visai kitas pozicijas, kurioms nėra pasiruošę. Vakaruose taikomas daug veiksmingesnis metodas, kai pedagogu tampama pirma įgijus konkrečios krypties aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, chemiko, fiziko ir pan., o tik po to ir dar geriau įgijus darbinės patirties pratęsiamos vienerių metų studijos, suteikiančios pedagoginių kompetencijų.
Kieno rankose atsidurs Lietuvos švietimas?
Visą straipsnį skaitykite ČIA.
