pozicija.org
Nusivylęs dėl lėtos karinės pažangos Ukrainoje, Rusijos prezidentas paskelbė aukštą savo šalies branduolinių ginklų parengtį.
Po šios provokacijos tapo dar svarbesnis klausimas: kiek branduolinių ginklų turi Rusija, ar iš tiesų toks galėtų būti realus Putino pasirinkimas.
Putinas naudoja savo branduolinį arsenalą, kuris yra jo įrankis, paslaptingas ir labai bauginantis“, – sako „Al Jazeera“ pakalbintas Ohajo valstijos universiteto Meršono tarptautinio saugumo studijų centro docentė Dakota S Rudesill.
Esminį vaidmenį šiam pareiškimui atsirasti suvaidino ukrainiečių pasipriešinimas, kurį rusai patyrė Ukrainoje, – sako jis. „Šiuo metu Putinas gąsdina, nes karas, matyt, vyksta ne taip, kaip jis tikėjosi. Jis nori pakeisti žaidimą ir susigrąžinti iniciatyvą, nori savo priešininkus išgąsdinti, įvaryti jiems baimę, – pridūria Rudesillas.
Tačiau galima teigti, kad šis Putino pranešimas buvo tam tikra strateginė jo klaida, – sako Vaterlo universiteto Politikos mokslų katedros docentas Aleksandras Lanoszka. „Panašu, kad tai buvo neišvengiama, tačiau sužaista per anksti. Putinui tai gali tapti problemiška, nes kiti jau netiki ateities grėsmėmis. Panašu, kad JAV, NATO ir ES šis grasinimas pernelyg nejaudina, nes nėra jokių pokyčių JAV, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos branduolinių pajėgų veiksmuose“, – sako J. Lanoszka.
Didelis arsenalas
Rusijos atgrasymo priemonės be branduolinių ginklų apima didelį balistinių raketų arsenalą su įprastomis kovinėmis galvutėmis, taip pat modernias sparnuotąsias ir trumpojo nuotolio raketas bei hipergarsinius ginklus. Tačiau būtent branduoliniai pajėgumai įtvirtina Rusiją jėga, į kurią būtina atsižvelgti.
„Rusijos branduolinis arsenalas yra didžiulis. Remiantis skaičiavimais, jame yra 14 000 branduolinių ginklų. Tačiau dauguma šių ginklų nėra tinkami naudoti iš karto. Realiai Rusija turi daugiau nei 2400 strateginių branduolinių ginklų, kurių dauguma yra siejami su tarpžemyninėmis balistinių raketų pajėgomis“, – sako „Al Jazeera“ Lanoszka.
Rusija turi apie 1600 dislokuotų taktinių branduolinių ginklų… Daugybė šių taktinių ginklų būtų gabenami jūros keliu, tačiau daugelis kitų būtų gabenami oru ar net žeme.
Dėl turimų atsargų Rusija yra didžiausia branduolinė galia pasaulyje, nuo kurios nedaug atsilieka JAV. Šios dvi šalys kartu turi apie 93 procentus visų branduolinių ginklų pasaulyje. JAV turi 3750 aktyvių ir neaktyvių branduolinių galvučių, iš kurių maždaug 150 yra įvairiose Europos vietose. Jungtinė Karalystė turi atgrasymo priemonę jūrose. Ji apima maždaug 225 branduolinių galvučių, iš kurių maždaug pusė yra keturiuose povandeniniuose laivuose. Bet kuriuo metu maždaug trečdalis jų yra aktyvioje dislokacijoje.
Prancūzija turi 300 branduolinių ginklų atsargas, sako Lanoszka. Šių skaičių skirtumai lemia atgrasymo laikysenos spragas, į kurias stebėtojai atkreipia NATO dėmesį.
Pasaulyje turimų branduolinių kovinių galvučių skaičius tampa dar baisesnis, vertinant tai, kaip greitai jas galima panaudoti. „Viešų šaltinių duomenimis, JAV tarpžemyninės balistinės raketos [ICBM] gali iššauti per 1–5 minutes po prezidento įsakymo, o JAV povandeninės balistinės raketos [SLBM] gali iššauti maždaug per 15 minučių. Rusijos sistema gali panašiai sureaguoti“, – sako Rudesill. Tačiau apie Rusijos branduolines galimybes buvo tik spėliojama. „Ilgus dešimtmečius Vakaruose vyksta diskusijos, ar Sovietų Sąjunga sukūrė sistemą, kuri leistų automatizuotai paleisti branduolinius ginklus, jeigu kirstų sovietų vadovybė“, – sako R. Rudesillas.
Grėsmė išlieka maža
Vis dėlto, nepaisant Putino retorikos, branduolinis karas tarp Rusijos ir NATO tebėra mažai tikėtinas, – tvirtina Lanoszka. „Atminkite, kad naujausias Putino pranešimas labiausiai yra skirtas personalui įvairiuose branduolinių valdymo centruose. Neatrodo, kad strateginės ir nestrateginės pajėgos būtų pakeitusios savo poziciją. Branduolinio ginklo panaudojimo rizika yra akivaizdžiai didesnė, palyginti nei įprastomis aplinkybėmis, tačiau kol kas grėsmė išlieka maža.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios praeityje buvo užkirstas kelias bet kokioms branduolinėms atakoms, yra abipusis garantuotas susinaikinimas. Tai karinės strategijos ir nacionalinės saugumo politikos doktrina, pagal kurią dviejų ar daugiau priešingų pusių plataus masto branduolinių ginklų panaudojimas sukeltų visišką sunaikinimą – tiek puolančiojo, tiek besiginančiojo.
„Vis dar mažai tikėtina, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą, nes dabartiniu metu tarp pagrindinių branduolinių jėgų atgrasymo santykiuose išlieka abipusis garantuotas susinaikinimas. Tačiau dėl neapgalvoto Putino pareiškimo ir perspėjimo branduolinių ginklų panaudojimas dabar yra labiau tikėtinas, nei bet kada nuo Šaltojo karo laikų. Branduolinis ginklų panaudojimas labiau tikėtinas nei bet kada nuo raketų krizės Kuboje“, – sako Rudesill.
Be to, reikia atsižvelgti į Putino asmenybę, sakė Vakarų universiteto tarptautinės politikos profesorė, Kanados taikos tyrimų asociacijos prezidentė Erika Simpson. Putino grasinimas panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje yra beprotiškas. Ar jis beprotis? Ar jis prarado galvą per pastaruosius dvejus metus, izoliuotas nuo savo šeimos dėl COVID?
Atrodo taip. Ir branduolinis atgrasymas neveikia neracionalaus bepročio“, – „Al Jazeera“ sako Simpsonas.
„Manėme, kad abipusis garantuotas susinaikinimas suveiks, bet nesitikėjome, kad Putinas įsiverš į suverenią šalį ir sukels pavojų pačiom Rusijos pajėgoms, kuriose jau žuvo tūkstančiai žmonių.
Putinas rizikuoja savo kareivių gyvybėmis, kaip šachmatų partijoje pėstininkais … Dėl to branduolinis atgrasymas negali tinkamai veikti, nes tam reikalingi racionalių sprendimų priėmėjai, kuriuos matėme 1962 m. raketų krizės Kuboje metu“, – sako ji. – „Branduolinė ataka taktiniu lygiu gal ir įmanoma, bet tada prasidės pavojingas abipusio garantuoto susinaikinimo eskalavimas“.