ekonomika.lt
Kinija gavo teisę užsiimti žemdirbyste 3 mln. hektarų Ukrainos žemių – tai sudaro 5 proc. visos šalies teritorijos.
Kinų kompanija „Xinjiang Production“ ir ukrainiečių „KGS Agro“ Ukrainos rytuose užaugintas kiaules ir pasėlius lengvatinėmis sąlygomis pardavinės dviem Kinijos valstybinėms įmonėms. Iš pradžių produkcija bus auginama 100 tūkst. hektarų, o vėliau šis plotas išsiplės iki 3 mln. hektarų, rašoma portale qz.com.
Toks veikimo būdas tapo įmanomas po to, kai pernai Ukraina pritarė žemės pardavimui užsieniečiams. Kinija pagal sutartį Ukrainai suteiks 3 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolą žemės ūkio plėtrai. Taip pat už šiuos pinigus bus vystoma šalies transporto infrastruktūra.
Kritikų teigimu, tokia globalizacijos tendencija primena kolonializmą, kai vargingesnes šalis savo reikmėms išnaudodavo turtingesnės. Tačiau šiandien tuo užsiima ne privačios kompanijos, o vyriausybės, kurios siekia savo piliečiams tiekti pigesnį maistą. 2007–2008 metais, kai kilo streikai dėl augančių maisto kainų, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Jungtiniai Arabų Emyratai, Didžioji Britanija ir JAV supirkinėjo žemės ūkio paskirties žemes užsienyje.
Sausio duomenimis 0,7–1,75 proc. žemių priklauso užsienio investuotojams. Kinijos politika šiuo atžvilgiu yra agresyviausia dėl sparčiai augančio gyventojų skaičiaus. Šalyje suvartojama maždaug 20 proc. viso pasaulio maisto, tačiau žemės, kur jį galima auginti, šalyje yra tik 9 procentai. Kol kas sandoris su Ukraina yra didžiausias šalies istorijoje.
Yra analitikų, kurie teigia, kad šis susitarimas galiausiai pasibaigs Ukrainos žemės ūkio paskirties žemių užėmimu. Dėl panašių nuogąstavimų Filipinų vyriausybė tokio sandorio su Kinija atsisakė.
Kiti argumentuoja, kad šis projektas leis Ukrainai padidinti savo maisto eksportą, nes nuo Sovietų Sąjungos griūties šaliai sunkiai sekasi privatizuoti ir modernizuoti savo žemės ūkio pramonę.