Kinija saugo savo vaikus nuo Tik Tok, riboja laiką, skirtą socialinėms medijoms, iki 40 minučių per dieną, tuo tarpu Vakarų vaikams gresia nevaldoma priklausomybė, įspėja prancūzų neurologas.
Blogėjantys testų įverčiai Vakaruose lyginant su Kinija yra tiesiogiai susiję su prie ekranų leidžiamo laiko problema ir socialinės žiniasklaidos vartojimu, sako Mišelis Demiuržė (Michel Desmurget)
Pasak prancūzų neurologo ir rašytojo Mišelio Demiuržė, tuo metu kai Vakarų vaikų gyvenimai ir akademinis potencialas yra žlugdomas socialinių tinklų vartojimo bei beveik neriboto prie ekranų leidžiamo laiko, Kinija aktyviai riboja Tik Tok ir kitas socialinių medijų platformas siekdama geresnio vaikų vystymosi.
„Jūs jau galite matyti žymų skirtumą tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių ir Azijos šalių. Kai Kinija 2009 metais prisijungė prie PISA programos (Tarptautinės moksleivių vertinimo programos), kuri testuoja vaikų gebėjimus, tai buvo tikras šokas Vakarams,“ – sakė jis, duodamas interviu vienam žymiausių Vokietijos laikraščių Die Welt. Net Barakas Obama (Barack Obama) kalbėjo apie Sputniko efektą, užsimindamas traumą, kurią patyrė amerikiečiai, kai rusai paleido į erdvę pirmąjį palydovą anksčiau nei jie. Būtent tai paskatino tada Jungtines Valstijas sukurti NASA ir pradėti dideles kosmoso programas.“
Demiuržė sakė, jog įrodymai liudija, kad vaikai Vakaruose patiria dramatišką intelektualinį nuosmukį dėl perteklinio socialinių medijų vartojimo ir prie ekranų leidžiamo laiko, o taip pat dalinai dėl dažnai pažeidžiamų socialinių normų.
„Įtaka kalbiniams įgūdžiams yra stulbinanti. O taip pat yra tiesioginės pasekmės, pavyzdžiui, gebėjimui susikaupti, nes šie tinklai yra nuolatinė sensorinė apkrova. Tuo pačiu metu jie yra milžiniškos platformos, kurios kuria socialines normas ir daro siaubingą spaudimą jauniems žmonėms.
Šios platformos veikia tokiais mechanizmais ir naudoja juos mums kontroliuoti. Be to, šie tinklai priverčia mus leisti sau būti išsiblaškiusiais; Jie yra tikriausi įrenginiai išsiblaškymo struktūravimui mūsų smegenyse. Ir tuomet giriatės, kad šių dienų jaunuoliai į įvykius aplink juos reaguoja greičiau ir stipriau, nesuprasdami, kad tai reiškia tikro dėmesio pabaigą.“
Demiuržė sakė, kad kiniškoji socialinių medijų, tokių kaip Tik Tok, kontrolė buvo betarpiškai naudinga jų vaikams, ir ši eiga gali turėti didžiulę reikšmę ateičiai, įskaitant geopolitines pasekmes dėl Vakarų ekonominio ir intelektualinio potencialo susilpnėjimo.
„Už tai (skirtumus PISA testų rezultatuose) didele dalimi atsakingos socialinės medijos; tuo tarpu Kinija jas griežtai kontroliuoja. Kinijos vyriausybė riboja Tik Tok, kuris Kinijoje veikia Douyin vardu, iki 40 minučių per dieną, o vaizdo žaidimų laikas paaugliams taip pat buvo drastiškai sumažintas.“
„Iš kitos pusės, mūsų vaikai europiečiai sėdi priešais ekranus septynias – aštuonias valandas per dieną. Tik Tok versija, kurią mes žinome čia, Vakaruose, neturi jokių apribojimų nei turinio, nei naudojimo laiko prasmėmis.“
Jis taip pat sakė, kad dar vienas bloga lemiantis situacijos, susijusios su vaikais ir socialinėmis medijomis Vakaruose, elementas yra eilė tvirtinimų, kad prie ekranų leidžiamas laikas ir socialinės medijos yra netgi sveika vaikams.
„Mums pastoviai pateikiami teigiami šių tinklų aspektai, bet palyginus su jų sukeliama žala, jie tėra tik lašas vandens vandenyne. Pavyzdžiui, tabakas turi teigimą poveikį mažinant svorį, bet niekas nėra toks kvailas, kad jį rekomenduotų,“ – sakė jis.
Kinai taip pat buvo atviri faktui, kad jų pastangos riboti prie ekranų leidžiamą laiką yra įvestos vaikams apsaugoti.
„Kinų pareigūno buvo paklausta, kodėl jie riboja laiką, leidžiamą žaisti vaizdo žaidimus ir naudotis socialinėmis medijomis, rizikuojant apleisti technologijų sektorių. Jis atsakė paprastai „Vaikai yra Kinijos ateitis,“ – pasakojo prancūzų neurologas.
Nors Kinija galėtų būti kaltinama tuo, kad reklamuoja Tik Tok vaikams ir paaugliams, realybė ta, kad socialinės medijos tapo priklausomybe dar iki tol, kai Tik Tok pasiekė JAV ir kitų Vakarų šalių rinką. Pavyzdžiui, Vakarų vyriausybės niekada neribojo vaizdo žaidimų, Feisbuko, Instagramo ar išmaniųjų telefonų naudojimo praeityje ir nedaug tedarė skelbdamos apie perteklinio prie ekranų leidžiamo laiko keliamus pavojus.
Paklaustas, ar Vakarai turėtų sekti Kinijos pavyzdžiu ir įvesti ribojimus Tik Tok mėgėjams, Demiuržė sakė: „Aš nežinau, ar Prancūzija turėtų taip pat įvesti tokias priemones, aš niekada nepasisakiau už prievrtines priemones. Bet mes turėtume pirmiausia užbaigti šio tipo lobistų artilerijos ataką, šitą masinę dezinformaciją šiomis temomis, kuria pastoviai užplūsta žmones, versdama juos tikėti, kad vaizdo žaidimų ir socialinių medijų dėka vaikai tampa protingesni, pasiekia geresnių pažintinių gebėjimų, nežiūrint fakto, kad visi tyrimai tvirtina visiškai priešingai.“
Demiuržė pagrindinė tyrimų sritis yra skaitmeninių medijų poveikis pažinimo procesams. Jis yra pernai išleistos knygos, liudijančios riziką, su kuria susiduria vaikai dėl perteklinio prie ekranų leidžiamo laiko, kurios pavadinimas „Ekrano žala: skaitmeninių medijų pavojus vaikams“ autorius. Knygos aprašyme Demiuržė apibūdina problemą, su kuria susiduria vaikai Vakaruose:
„Visų pramoginio skaitmeninio vartojimo formų, ar tai būtų išmanieji telefonai, planšetės, žaidimų konsolės ar televizoriai, jaunesnėse kartose labai smarkiai padaugėjo. Nuo dvejų metų amžiaus Vakaruose vaikai leidžia daugiau nei 2,5 valandos prie ekranų per dieną, o pasiekus 13 metų laikas prie ekranų siekia 7 valandas per dieną. Sudėjus viską, per pirmuosius 18 gyvenimo metų tai atitiktų beveik 30 mokslo metų arba 15 metų darbo pilnu etatu.“
Šaltinis: Remix News