Kodėl Lietuvos valstybė negina savojo savarankiškumo taip, kaip Lenkija?

Dar neseniai mūsų politikai deklaravo Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę. Šiandien piliečiai pagrįstai valdžios pareigūnų galėtų klausti: kodėl taip mažai pasimokyta iš partnerės ginant Lietuvos valstybės suverenitetą?

Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis interneto svetainėje savastis.lt skelbia į lietuvių kalbą išverstus Lenkijos Respublikos teisės aktus, kuriais kaimynų valstybė įtvirtino savo savarankiškumą Europos Sąjungoje, ir teiraujasi, kodėl Lietuva nėra padariusi to paties.

Tiesos.lt supažindina skaitytojus su A.Endriukaičio paskelbtais kaimynų dokumentais.

dėl Lenkijos Respublikos Seimo sutikimo pateikti Lenkijos Respublikos Prezidentui ratifikuoti Lisabonos sutartį, pasirašytą Lisabonoje 2007 m. gruodžio 13 d., pakeičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį

Lenkijos Respublikos Seimas konstatuoja, kad Lenkijos valstybės interesai reikalauja stiprinti ir tobulinti Europos Sąjungą, nes tik stipri ir gerai funkcionuojanti Europos Sąjunga gali sėkmingai užtikrinti visų savo šalių narių, tarp jų ir Lenkijos, iškilių tikslų pasiekimą.

Išreikšdamas galutinę valią, kad Lenkijos Respublikos Prezidentas ratifikuotų Lisabonos sutartį, pasirašytą Lisabonoje 2007 m. gruodžio 13 d., pakeičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį, Seimas, vadovaudamasis Lenkų Tautos gerove, siekdamas stiprinti Lenkijos Respublikos nepriklausomybę, taip pat užtikrinti jai deramą vietą laisvų, lygiateisių tautų bendrijoje, kurias vienija valia partneriškai bendradarbiauti Europos Sąjungoje, konstatuoja, kad:

• Lenkijos Respublika yra ir išlieka suvereni valstybė, kurios sprendimų šaltinis yra Tautos valia, tai liečia ir Lenkijos Respublikos apsisprendimą stoti į Europos Sąjungą bei jos narystės šioje organizacijoje formą, taip pat galimą išstojimą iš jos;

• Lenkijos Respublikos Konstitucijos, kuri yra aukščiausias Lenkijos Respublikos teisės aktas, nuostatos dėl jos teisinių galių viršenybės turi galiojimo, taip pat visų jos valdžios institucijų viešo jų taikymo pirmenybę Lenkijos Respublikos teritorijoje prieš tarptautinių sutarčių nuostatas, taip pat tarptautinių organizacijų tų sutarčių pagrindu leidžiamus aktus, tarp jų – prieš Lisabonos sutartį, Europos Sąjungos sutartį, Europos Sąjungos funkcionavimo sutartį ir Europos atominės energetikos bendrijos steigiamąją sutartį, kaip ir prieš kiekvieną aktą, sukurtą arba galiojantį remiantis šiomis sutartimis;

• Lenkijos Respublikos Konstitucijoje yra nuorodų į krikščioniškąjį Tautos paveldą, turintį esminę reikšmę ir Lenkijos Respublikai būnant Europos Sąjungoje nare;

• pasirašydamos Lisabonos sutartį Europos Sąjungos valstybės narės atsisakė „Konstitucijos Europai“ koncepcijos;

• Lisabonos sutartis nesuteikia pagrindo aiškinimams, kurie leistų Europos Sąjungos institucijoms imtis bet kurių veiksmų, suvaržančių Valstybių Narių suverenumą, pažeidžiančių jų tautinį identitetą arba pažeidžiančių jų teisėtus nacionalinius interesus;

• viešoji valdžia privalo visiškai gerbti Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato vaidmenį Lenkijos narystės Europos Sąjungoje reikaluose, taip pat paisyti subsidiarumo principo taip, kad šalies valdžios institucijos – Lenkijos Respublikos Seimas, Lenkijos Respublikos Senatas, taip pat savivalda – turėtų kuo daugiau kompetencijų;

• Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija jokiu būdu nepažeidžia Lenkijos Respublikos teisėkūros teisių viešosios moralės, šeimos teisės, taip pat žmogaus orumo apsaugos ir pagarbos žmogaus fiziniam bei moraliniam integralumui srityse – tai yra patvirtinta Lenkijos Respublikos Deklaracijoje prie Lisabonos sutarties;

• kas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos galiojimo Lenkijos Respublikoje apimties, esminės privalomos nuostatos yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje protokole, pridėtame prie Lisabonos sutarties, o norint kada nors tą apimtį praplėsti arba atsisakyti Protokolo privalu taikyti tvarką, kurios reikalauja Lenkijos Respublikos Konstitucija perduodant valstybės valdžios institucijų kompetencijas kai kuriais klausimais tarptautinei organizacijai;

• Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje protokolas, pridėtas prie Lisabonos sutarties, neleidžia, remiantis Pagrindinių teisių chartija, Lenkijos Respublikos fizinių asmenų ir juridinių asmenų teisėtai pašaukti teisman, taip pat ir bylose dėl turto, liečiančiose Lenkijos Respublikos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą;

• Lenkijos Respublikos Deklaracijoje dėl Protokolo, minimo aukščiau, Lenkijos Respublika pareiškė, kad atsižvelgdama į visuomeninio sąjūdžio „Solidarnošč“ („Solidarumas“) tradiciją ir jo reikšmingą indėlį kovojant už Europos Sąjungos teisės nustatytas socialines ir darbuotojų teises, ji visiškai gerbia socialines ir darbuotojų, ypač Pagrindinių teisių chartijos IV skyriaus pavadinimo patvirtintas teises;

• Briuselyje išsiderėtos ir Lisabonos sutartyje surašytos Europos Sąjungos Tarybos sprendimų priėmimo būdo nuostatos, tarp jų Joaninos (.loannina) mechanizmas, atitinka Lenkijos interesus. Norint kada nors tų sprendimų atsisakyti privalu taikyti tvarką, kurios reikalauja Lenkijos Respublikos Konstitucija perduodant valstybės valdžios institucijų kompetencijas kai kuriais klausimais tarptautinei organizacijai.

Seimo Maršalka /-/
Bronislaw Komorowski

Lisabonos sutartis,
iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pasirašyta Lisabonoje 2007 m. gruodžio 13 d.

Protokolas dėl Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei Karalystei

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

KADANGI Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje Sąjunga pripažįsta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus;

KADANGI Chartija turi būti taikoma griežtai laikantis pirmiau minėto 6 straipsnio ir pačios Chartijos VII antraštinės dalies;

KADANGI pirmiau minėtame 6 straipsnyje reikalaujama, kad Lenkijos ir Jungtinės Karalystės teismai taikytų Chartiją griežtai laikydamiesi tame straipsnyje nurodytų paaiškinimų;

KADANGI Chartijoje kartu nurodytos teisės ir principai;

KADANGI Chartijoje pateikiamos nuostatos yra pilietinio ir politinio pobūdžio, taip pat ekonominio ir socialinio pobūdžio;

KADANGI Chartijoje dar kartą patvirtinamos Sąjungos pripažintos teisės, laisvės ir principai, kuriems suteikiama daugiau matomumo, tačiau nesukuriama naujų teisių ar principų;

PRIMINDAMOS Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimus pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sąjungos teisę apskritai;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pageidavimą paaiškinti tam tikrus Chartijos taikymo aspektus;

todėl NORĖDAMOS paaiškinti Chartijos taikymą, susijusį su Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat jos nagrinėjimo teisme galimybes Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šiame protokole pateiktos nuorodos į konkrečių Chartijos nuostatų veikimą jokiu būdu nedaro įtakos kitų Chartijos nuostatų veikimui;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šis protokolas nedaro įtakos Chartijos taikymui kitoms valstybėms narėms;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad šis protokolas nedaro įtakos kitiems Lenkijos ir Jungtinės Karalystės įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos sutartį, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Sąjungos teisę apskritai;

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

1. Chartija neišplečia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ar jokio kito Lenkijos arba Jungtinės Karalystės teismo galimybių nustatyti, kad Lenkijos arba Jungtinės Karalystės įstatymai ar kiti teisės aktai, praktika ar veiksmai yra nesuderinami su pagrindinėmis teisėmis, laisvėmis ir principais, kuriuos ji iš naujo patvirtina.

2. Visų pirma ir siekiant išvengti abejonių, jokios Chartijos IV antraštinės dalies nuostatos nesukuria nagrinėjimo teisme teisių, taikomų Lenkijai ar Jungtinei Karalystei, išskyrus atvejus, kai Lenkija ar Jungtinė Karalystė numatė tokias teises savo nacionalinėje teisėje.

Tais atvejais, kai Chartijos nuostata yra susijusi su nacionalinės teisės aktais ir praktika, Lenkijoje arba Jungtinėje Karalystėje ji taikoma tiek, kiek joje pateiktos teisės ar principai yra pripažįstami pagal Lenkijos arba Jungtinės Karalystės teisės aktuose ar praktiką.

2007-12-17 LT Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 306/157