Liudvikas Jakimavičius | ekspertai.eu
Banalu ir sakyti, kad dar nepaskelbta rinkimų kampanija į prezidento(-ės) postą ne juokais įsibėgėja. Kiekvienas politikų veiksmas ar šnekėjimas viešojoje erdvėje vienaip ar kitaip strateguojamas ir projektuojamas į būsimų rinkimų ekraną. Nors vėliavų išvynioti ir išskleisti kol kas niekas neskuba, didelių netikėtumų ir staigmenų tikėtis kažin ar verta. Bene aiškiausiai kol kas save pozicionuoja Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, tiesiog neprašomi siuntinėja ir siuntinėja savo piršlius su oracijomis į Daukanto aikštę.
Gana nemažai dešiniųjų padermei ir giminei kartais darosi net nesmagu ir truputį gėda dėl savo lyderių: Andriaus Kubiliaus bei patriarcho profesoriaus Vytauto Landsbergio kuklinimosi rinktis vieną nuotaką iš vienos. Ir tą pačią įnoringą, aikštingą NKVD-isto dukterį, su labai miglota biografijos legenda – geltonplaukę lietuvaitę, nestovėjusią su tauta Baltijos kelyje, o tūnojusią ir dariusią karjerą Burokevičiaus platformininkų irštvoje net tuomet, kai šie, pasitelkę okupantų tankus, žudė beginklius Nepriklausomybės gynėjus – tos pačios dešiniųjų giminės romantikus. Sakytum, mažas kaimas ta Lietuva – „nėra iš ko rinktis“, kaip liaudies dainoje dainuojama. TS-LKD elito propaguojama ir tautai peršama kraujomaiša su buvusiais komunistais varo į neviltį didelę dešiniųjų elektorato dalį. Didelė šio elektorato dalis yra emigravusi ir realiai beveik nebedalyvauja politiniame Lietuvos gyvenime, kai kalbame apie rinkimų teisę ir dalyvavimą referendumuose. Likusioji gana didelė dešiniųjų elektorato grupė visiškai dezorientuota arba neina balsuoti, arba paprasčiausiai renkasi bet ką, nes sąžinė nebeleidžia balsuoti už sąžinę ir principus išduodančius bei nepasitikėjimą tautos sveiku protu sėjančia dešiniųjų klanelio kohorta.
Nieko verta kariuomenė, nerandanti sau tinkamo karvedžio iš savo gretų. Konservatoriai, suvažiavime išsirinkę sau lyderį A. Kubilių, privalo pasistengti įpūsti jam drąsos bei ryžto, ir užuot gudragalviavus sulošti svetima korta, pasitikrinti, ar tauta juo pasitiki ir kokiu mastu.
Jei po A. Kubiliaus vėliava nebeįmanoma dešinės elektorato suburti, vadinas, atėjo laikas užsitęsusią agoniją baigti ir imti telkti naują antikomunistinę dešinę, kraujomaišos traukulių nesubjaurotu veidu.