„Alfa“ savaitė“
Estijos prezidentas neseniai pareiškė, kad vien per penkerius pastaruosius metus Estijoje sulaikyti keturi Rusijos šnipai. Lenkija paskelbė, kad sulaikė Rusijai šnipinėjusius aukštą karininką ir civilį, o Vengrija demaskavo Rusijai šnipinėjusį politiką, išrinktą į Europos Parlamentą. Tačiau Lietuvoje apie tokius kontržvalgybos laimėjimus negirdėti.
Rusijos šnipai Lietuvoje neliečiami
Rusijos žvalgybai aktyvinant savo veiklą NATO valstybėse, o ypač Baltijos šalyse, Valstybės saugumo departamentas (VSD), vykdantis kontržvalgybą, negali pasigirti sulaikęs ne tik nė vieno Rusijos žvalgybos pareigūno, tačiau ir jų verbuotų Lietuvos piliečių. Lietuva netgi neišsiuntė demaskuoto šnipo, kuris dirbo prisidengęs diplomato pasu.
„Viešoje ataskaitoje paminėta pavardė žmogaus, dirbančio Rusijos ambasadoje. Jis buvo konkrečiai įvardintas kaip žmogus, dirbantis Rusijos specialiosioms struktūroms, ir kadangi jo laikas jau buvo į pabaigą, matyt, valstybės vadovai nusprendė neinicijuoti jo išprašymo. Tiesiog palaukti tuos kelis mėnesius, kol jis pats išvyks“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasirodo, kad anksčiau neviešinti demaskuotų Rusijos rezidentų ar jų užverbuotų agentų lietuvių buvo įprasta politika, kurios nurodė laikytis aukščiausia politinė šalies vadovybė.
„Buvo tokia nuostata valstybės vadovo, nekelti konflikto su kitomis valstybėmis. Jie baigėsi prevencija – nepasitikėjimo pareiškimu, jei tai diplomatas arba jei tai yra kitas asmuo, yra tam tikri prevenciniai veiksmai, kurie numatyti įstatymiškai“, – sako buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus.
Rusija aktyvina veiklą Lietuvoje
Tačiau laikai pasikeitė, Rusijai aneksavus dalį Ukrainos, anksčiau korektiški Vakarai atvirai prabilo apie vis didėjantį Rusijos žvalgybos mastą. Lietuvoje tai siejama su Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo atvykimu. Neoficialiomis žiniomis, pradėjus dirbti šiam pareigūnui, Rusijos šnipai Lietuvoje itin suaktyvėjo, tačiau šalyje nė karto nebuvo nuteistas ar bent paviešintas Rusijos žvalgybos užverbuotas agentas. Daugiausiai ką sužinodavo visuomenė – tai vieno ar kito diplomato išsiuntimas iš šalies dėl su diplomato statusu nesuderinamos veiklos. Paprasčiau tariant, dėl šnipinėjimo.
„Tikrai negalėčiau pasakyti, kad pas mus tie rezidentai, kurie atvyksta, nieko nedaro ir nieko neužverbuoja. Bet šiuo metu neturime atvejo, kad būtų iškelta byla ir perduota teismui už šnipinėjimą. Tokių atvejų nėra“, – sako Seimo NSGK pirmininkas A. Paulauskas.
VSD perverbuoja Rusijos šnipus?
VSD aiškina, kad sodinti parsidavėlius už grotų departamentas nesuinteresuotas. Esą rusų užverbuotus Lietuvos piliečius naudingiau perverbuoti.
„Žvalgybos institucijai paskelbtas, pagautas šnipas tai nėra sėkmė. Departamento uždavinys, veiklos principas – laiku išsiaiškinti priešiškos valstybės žvalgą Lietuvos teritorijoje ir apie tai ne garsiai trimituoti, ir išvis neprasitarti. Reikia žinoti, ką jis daro, kam dirba, kokią informaciją renka. Kai valdai šitą situaciją, būtent tai yra tarnybos sėkmė. Nes vertingų informacijos šaltinių kiekis, o ne pasodintų šnipų kiekis yra saugumo darbo pagrindas“, – ginasi VSD per savo atstovą spaudai Vytautą Makauską.
Panašu, kad Lietuvos kontržvalgybos laimėjimai jau toli praeityje – Lietuvos pareigūnai padėjo išaiškinti vieną pavojingiausių Rusijos šnipų – aukštą Estijos gynybos ministerijos pareigūną Hermaną Simmą. Už šią operaciją vienas tuometinių Lietuvos saugumo departamento vadovų Dainius Dabašinskas gavo Estijos valstybinį apdovanojimą.
„Tuo laikotarpiu, kai teko man vadovauti, ir kelis metus po to, per tą laikotarpį buvo išaiškinta 11 žvalgų, šnipų tų valstybių, kurios yra priešiškos Lietuvai“, – atskleidžia buvęs VSD vadovas M. Laurinkus.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
