Dešimtmečiai, kai buvo nerimaujama dėl gyventojų pertekliaus ir skatinama kontracepcija bei abortai, buvo sėkmingi. Tačiau svajonė apie nulinį gyventojų skaičiaus augimą tapo košmaru, teigiama naujame tyrime, paskelbtame žurnale The Lancet. Vietoj to, kad stabilizuotųsi, gyventojų skaičius toliau mažėja.
Nors iki 2100 m. daugiau nei 97 % šalių ir teritorijų vaisingumo rodikliai bus mažesni už kartų atkūrimui būtinus rodiklius, palyginti aukšti rodikliai mažas pajamas gaunančiose šalyse, ypač Vakarų ir Rytų Afrikoje į pietus nuo Sacharos, ir toliau lems gyventojų skaičiaus augimą šiose vietovėse visą šimtmetį. Šis „demografiškai perskirtas pasaulis“ turės milžiniškų pasekmių ekonomikai ir visuomenei.
Žurnale The Lancet paskelbti 2021 m. pasaulinės ligų, sužalojimų ir rizikos veiksnių naštos pagreitinto tyrimo (angl. Global Burden of Disease, Injuries, and Risk Factors Study, GBD), kuriam vadovauja Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos rodiklių ir vertinimo institutas (angl. Institute for Health Metrics and Evaluation, IHME), apskaičiavimai.
Norėdamos išlaikyti gyventojų skaičių, šalys turi išsaugoti 2,1 vaiko vienai moteriai bendrą vaisingumo rodiklį (BVR). Tyrėjai apskaičiavo, kad iki 2050 m. 155-ose iš 204-ių šalių ir teritorijų (76 proc.) vaisingumas bus žemesnis už kartų atkūrimo lygį. Iki 2100 m. šalių ir teritorijų, kuriose šis rodiklis bus žemesnis už atkuriamąjį, skaičius padidės iki 198 iš 204 (97 %).
Tik imigracija, kuri visuomet yra labai prieštaringas klausimas, neleis joms mažėti.
Šiose naujose vaisingumo prognozėse pabrėžiama, kad daugelyje vidutines ir dideles pajamas gaunančių šalių ekonomikos augimas susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes mažėja darbo jėgos ir dėl senėjančios visuomenės didėja našta sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms.
2021 m. 29 % pasaulio vaikų gimė Afrikoje į pietus nuo Sacharos; tikimasi, kad iki 2100 m. ši dalis padidės iki daugiau nei pusės (54 %) visų vaikų.
„XXI amžiuje susiduriame su stulbinančiais socialiniais pokyčiais“, – sakė pagrindinis autorius IHME profesorius Stainas Emilis Volsetas (Stein Emil Vollset). „Vienose šalyse pasaulis vienu metu patirs „kūdikių bumą“, o kitose – „kūdikių nuosmukį“. Nors didžioji pasaulio dalis susiduria su rimtais iššūkiais, susijusiais su mažėjančios darbo jėgos ekonominiu augimu ir tuo, kaip rūpintis senstančia visuomene ir mokėti už ją, daugelis labiausiai išteklių stokojančių Afrikos į pietus nuo Sacharos šalių, jauniausia ir sparčiausiai auganti planetos populiacija kai kuriose politiškai ir ekonomiškai nestabiliausiose, karščio ir sveikatos sistemos problemų turinčiose vietose žemėje, turės užsiimti senstančios visuomenės išlaikymo būdų paieška.“
„Pasekmės yra milžiniškos“, – sakė pagrindinė bendraautorė daktarė Natalija V. Batačardži (Natalia V. Bhattacharjee). „Šios būsimos vaisingumo ir gyvų gimusiųjų skaičiaus tendencijos visiškai pakeis pasaulio ekonomiką ir tarptautinę jėgų pusiausvyrą bei pareikalaus pertvarkyti visuomenes. Visuotinis migracijos keliamų iššūkių pripažinimas ir pasauliniai pagalbos tinklai taps dar labiau susiję su krize, kai dėl migrantų bus stipriai konkuruojama siekiant palaikyti ekonomikos augimą ir kai į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje sparčiai tęsis kūdikių bumas.“
2100 metais tik šešios šalys viršys kartų apkeitimui būtiną vaisingumo lygį
Per pastaruosius 70 metų BVR rodiklis pasauliniu mastu sumažėjo daugiau nei perpus – nuo maždaug penkių vaikų vienai moteriai 1950 m. iki 2,2 vaiko 2021 m., o 2021 m. daugiau nei pusėje visų šalių ir teritorijų jis nesiekia 2,1 vaiko, gimusio vienai moteriai. Ši tendencija ypač kelia nerimą tokiose šalyse kaip Pietų Korėja ir Serbija, kur vienam moteriai tenka mažiau nei 1,1 vaiko.
Tačiau daugelyje į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių gimstamumo rodikliai išlieka aukšti: 2021 m. regione BVR beveik dvigubai viršija pasaulio vidurkį – vienai moteriai teko keturi vaikai. Čade BVR, siekiantis septynis gimusius vaikus vienai moteriai, yra didžiausias pasaulyje.
Numatoma, kad artimiausiais dešimtmečiais vaisingumas pasauliniu mastu toliau mažės ir 2050 m. jis pasieks maždaug 1,8, o 2100 m. – 1,6 BVR, t. y. bus gerokai mažesnis už kartų atstatymo lygį. Tik šešiose iš 204 šalių ir teritorijų (Samoa, Somalyje, Tongoje, Nigeryje, Čade ir Tadžikistane) iki 2100 m. vaisingumo lygis bus didesnis nei 2,1 gimusių vaikų vienai moteriai. Manoma, kad 13 šalių, įskaitant Butaną, Bangladešą, Nepalą ir Saudo Arabiją, gimstamumo rodikliai nukris net žemiau vieno vaiko vienai moteriai.
Prognozuojama, kad 2050 m. Vakarų Europoje BVR bus 1,44, o 2100 m. jis sumažės iki 1,37. Didžiausi vaisingumo rodikliai iki šimtmečio pabaigos bus Izraelyje, Islandijoje, Danijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje – tarp 2,09 iki 1,40. Numatoma, kad likusioje Europos dalyje ir kai kuriose Azijos šalyse gimstamumo rodikliai bus žymiai mažesni.
Didžioji pasaulio dalis išgyvena natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo etapą (kai mirčių skaičius viršija gyvų gimusiųjų skaičių). Prognozuojama, kad tik 26 šalyse, įskaitant Angolą, Zambiją ir Ugandą, gyventojų skaičius iki 2100 m. ir toliau augs.
Gimimus skatinanti politika
Tyrime taip pat buvo nagrinėjamas gimimus skatinančios politikos, kuria siekiama teikti finansinę paramą ir pagalbą vaikams ir šeimoms, poveikis. Tokią politiką įvedusių šalių patirtis verčia manyti, kad ji tik neleis šalims nukristi iki itin žemo vaisingumo lygmens (2100 m., jei bus įgyvendinama gimimus skatinanti politika, tik 30 šalių ir teritorijų BVR bus žemesnis nei 1,3, palyginti su 94 šalių dauguma to nevykdant). Tai tikėtinas scenarijus.
„Nėra jokio stebuklingo sprendimo“, – sakė Batačardži. „Socialinė politika, kuria siekiama pagerinti gimstamumo rodiklius, pavyzdžiui, geresnės vaiko priežiūros atostogos, nemokama vaikų priežiūra, finansinės paskatos ir papildomos užimtumo teisės, gali suteikti nedidelį impulsą vaisingumo rodikliams, tačiau daugelyje šalių jie ir toliau bus mažesni už kartų atkūrimo lygį. O kai gyventojų skaičius beveik visose šalyse sumažės, norint išlaikyti ekonomikos augimą, reikės pasikliauti atvira imigracija. Afrikos šalys į pietus nuo Sacharos turi gyvybiškai svarbų išteklių, kuriuos senstančios visuomenės praranda – jaunų gyventojų“.
„Kyla rimtas susirūpinimas, kad susidūrusios su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir aiškių sprendimų nebuvimu, kai kurios šalys gali pateisinti drakoniškesnes priemones, ribojančias reprodukcines teises“, – perspėjo jis.
Šaltinis: renovatio21.com