Apie galimas nusikalstamas veikas energetikos sektoriuje
Spalio 27 d, Nacionalinio susivienijimo (NS) valdybos nariai teisininkas Ramūnas Aušrotas ir Almantas Stankūnas partijos įgalioti atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę Vilniuje, paliudyti dėl galimų nusikalstamų veikų energetikos sektoriuje. STT pakvietė NS atstovus liudyti Generalinė Prokuratūros pavedimu pagal partijos š.m. rugsėjo 6 d. d. pareiškimą dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo.
Susitikimo metu STT pareigūnai iš karto pradėjo reikalauti daiktinių įrodymų apie korupciją. Atstovai paaiškino, kodėl negali jų gauti ir tai buvo įrašytą į protokolą. Jie atkreipė dėmesį į galimą Rusijos įtaką. Buvo paaiškinta dėl mėginimų privatizuoti Lietuvos strategines įmones. Įgyvendinant šią programą energetikos įmonės atsidūrė antroje kategorijoje (tai reiškia, kad jas galima privatizuoti įsigyjant iki trečdalio šių įmonių akcijų). Toks sprendimas buvo priimtas ankstesniojo Seimo kadencijoje.
Svarbu tai, kad tuo metu diskusijose dėl įstatymo niekas nekėlė klausimo dėl energetikos įmonių. Buvo diskutuojama tik dėl kelių priežiūros ir kitų mažai reikšmingų įmonių. Už įstatymą solidariai balsavo ir konservatoriai su liberalais.
Tačiau po įvykusio pokalbio STT išnagrinėjusi Generalinės Prokuratūros pavedimu NS rugsėjo d. pareiškimą dėl valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymo, pradėti tyrimą atsisakė. Motyvuodama tuo, jog NS pateikė papildomus išsamius duomenis, tačiau pateiktos medžiagos nepakanka, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Nacionalinis susivienijimo gautame STT nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad buvo padarytos veikos, turinčios BK 228 str. numatytų nusikalstamų veikų požymių, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka.
STT konstatavo, jog Vyriausybės, kitų institucijų vadovų, darbuotojų ir kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymio – nusikalstamo veikimo, nebuvo nustatyta konkrečių faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (apie konkrečius asmenis bei jų veiksmus, kuriais pasireiškia korupcinio pobūdžio ar kita nusikalstama veika, vietą, laiką, asmenis, galinčius tai patvirtinti, ir kt.)
Nacionalinis susivienijimas atkreipė dėmesį, jog jis nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, jis neturi teisės ir galios rinkti įrodymus tokiu būdu, kokiu tai gali daryti STT. Jis gali tik rinkti ir analizuoti viešai prieinamus duomenis, ir jų pagrindu teikti atitinkamus parodymus. Tą jis ir padarė, pateikdamas apibendrintą jam prieinamą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Baudžiamojo proceso kodekso 166 str. nurodo, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Taigi, BPK nenumato nenuginčijamų įrodymų apie padarytą nusikalstamą veiką pateikimo reikalavimo. Reikalauti iš subjekto, kuris neturi teisės rinkti įrodymų tokiu būdu, kokiu gali specialiosios tarnybos, pateikti neginčijamus nusikalstamos veikos įrodymus yra ir neteisinga, ir neprotinga. Jei asmuo, besikreipiantis į teisėsaugą kiekvieną kartą turėtų pateikti nenuginčijamus įrodymus apie nusikaltimo padarymą, iš esmės būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Nacionalinis susivienijimas pažymi, jog R Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintomis ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos rekomendacijose yra išskiriamas informacijos pateikimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką bei skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką. Nacionalinis susivienijimas pateikė informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pagal rekomendacijas, jei ikiteisminio tyrimo įstaigoje arba prokuratūroje gauta informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, kurios nepakanka, kad būtų galima nedelsiant priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaiga privalo imtis veiksmų ir savo nuožiūra surinkti papildomus duomenis, kurie leistų įvertinti nusikalstamos veikos buvimo/nebuvimo faktines aplinkybes.
Nacionalinis susivienijimas pastebi, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi tik dešimt dienų priimti procesinį sprendimą priimti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ir šis reikalavimas taikomas tiek paprastos vagystės viešajame transporte, tiek sudėtingų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atžvilgiu. Tokios procesinės laiko ribos galimai įtakoja ikiteisminio tyrimo tarnybų sprendimus eiti lengvesniu keliu ir gautų duomenų iš vis netirti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Nacionalinis susivienijimas pateikdamas STT savo paaiškinimus nenurodė, kokią Baudžiamajame kodekse draudžiamą nusikalstamą veiką padarė valstybės pareigūnai. STT gautus duomenis “matavo” BK 228 str., kuris numato valstybės tarnautojų ar jam prilygintų asmenų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Remiantis šia norma baudžiamoji atsakomybė galėtų būti taikoma tik konkrečiam valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, bet negali būti taikoma politikams.
Nacionalinio susivienijimo pateikti duomenys rodo, jog dėl susiklosčiusios energetinės krizės visų pirma yra atsakingi politikai, kurių neveikimas atnešė Lietuvai žalos. Politikų atsakomybę numato Baudžiamojo kodekso 123 straipsnis (piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais).
Nacionalinio susivienijimo nuomone Lietuvos Respublikos Ūkio ministras Dainius Kreivys neabejotinai netinkamai atliko savo pareigas, vien tuo aspektu, kad nesirūpino Lietuvos interesais ir nesiderėjo dėl išimties iš ES direktyvos, tokiu būdu įstumdamas Lietuvą į sunkią energetinę krizę.
Nacionalinio susivienijimo pateiktų duomenų dėl šios nusikalstamos veikos atžvilgiu STT, deja, nevertino.