EK pirmininkė U. von der Leyen: mes neleisime Lenkijai pažeidinėti ES teisės. Lenkijos Konstitucinis teismas nėra nepriklausomas ar legitimus.
Lenkijos Ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki:
Aš stoviu čia prieš jus šiandien Parlamente, norėdamas išdėstyti savo poziciją daugeliu klausimų, kurie, mano nuomone, yra esminiai Europos Sąjungos ateičiai. Ne tik dėl Lenkijos, bet ir visos Sąjungos ateities. Pirmiausia kalbėsiu apie krizes, su kuriomis šiandien susiduria Europa – ir kurias turėtume spręsti.
Socialinė nelygybė, infliacija ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, kurios ištiktų visus Europos piliečius, išorės grėsmės, didėjanti valstybės skola, neteisėta imigracija ar energetikos krizė, didinanti klimato politikos iššūkius – visos šios problemos paveikė mano šalį taip dramatiškai, kaip kitose ES valstybėse. Tai nekeičia fakto, kad visas šias problemas laikau „mūsų problemomis“.
Mums Europos integracija yra civilizacinis ir strateginis pasirinkimas. Mes čia, mes čia ir niekur neišvykstame. Mes norime, kad Europa vėl taptų stipri, ambicinga ir drąsi.
Lenkija iš integracijos gauna naudos daugiausia dėl prekybos bendrojoje rinkoje. Tačiau Lenkija į ES nepateko tuščiomis. Ekonominės integracijos procesas išplėtė mano šalies įmonių galimybes, tačiau taip pat atvėrė puikias galimybes Vokietijos, Prancūzijos ar Nyderlandų įmonėms. Šių šalių verslininkai gauna didžiulę naudą iš Sąjungos plėtros.
Tik suskaičiuokite didžiulį dividendų, palūkanų pelno ir kitų finansinių priemonių nutekėjimą iš Centrinės Europos šalių – mažiau turtingų – į turtingiausią Vakarų Europą.Tačiau norime, kad šiame bendradarbiavime nebūtų pralaimėtojų.
Lenkija tvirtai remia Europos bendrąją rinką. Mes norime strateginės autonomijos, kuri sustiprintų 27 valstybes. Štai kodėl Lenkija ar Vokietija, Čekija ir kitos Vidurio Europos šalys skatina sprendimus, didinančius Europos ekonomikos konkurencingumą, laikantis keturių pagrindinių laisvių įgyvendinimo dvasios. Laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas. Neskatindamas mokesčių rojų veiklos, ką, deja, vis dar daro kai kurios Vakarų Europos šalys. Taip, ponios ir ponai, mokesčių rojai, kuriuos mes toleruojame Europos Sąjungoje, reiškia turtingiausiems pasiimti pinigus. Ar tai sąžininga? Ar tai padeda pagerinti viduriniosios klasės likimą ar mažiausiai pasiturinčius? Ar jis tinka Europos vertybių kataloge? Labai abejoju.
Mes norime pasaulinių Sąjungos siekio ir esame už tvirtą Europos gynybos politiką, kurios struktūra visiškai atitiktų NATO!
Šiandien, kai rytinė Sąjungos siena yra organizuoto išpuolio objektas, ciniškai panaudojantis migraciją iš Artimųjų Rytų, kad ją destabilizuotų, būtent Lenkija suteikia Europai saugumą, kuris kartu su Lietuva ir Latvija yra kliūtis šiai sienai apsaugoti. Stiprindami savo gynybos potencialą, mes stipriname Sąjungos saugumą tradicine prasme.
Šiandien stovėdamas prieš jus, norėčiau padėkoti Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos tarnyboms, taip pat visoms Pietų Europos šalims, mūsų sienos apsaugos tarnyboms ir uniformuotoms tarnyboms už pastangas ir profesionalumą ginant Sąjungos sienas.
Šiandien, kai mus visus veikia augančios dujų kainos – nesunku suprasti, kokie gali būti trumparegystės energetinio saugumo klausimais rezultatai – „Gazprom“ politika ir ES sutikimas dėl „Nord Stream 2“ jau lemia rekordiškai aukštas dujų kainas.
Nors šiandien Bendrijos šalyse pasitikėjimo Sąjunga lygis nukrito iki istoriškai žemo lygio, pvz., 36% Prancūzijoje, Lenkijoje šis pasitikėjimas Europa išlieka aukščiausio lygio. Daugiau nei 85% Lenkijos piliečių aiškiai sako: Lenkija yra ir išlieka Europos Sąjungos narė. Mano vyriausybė ir už jos stojanti parlamento dauguma yra šios proeuropietiškos daugumos Lenkijoje dalis.
Tai nereiškia, kad šiandien lenkai nepatiria abejonių ir nerimo dėl pokyčių krypties Europoje. Šis nerimas yra matomas ir, deja, pagrįstas.
Deja, mes vis dar girdime apie dalijimąsi į geresnius ir blogesnius. Pernelyg dažnai turime dvigubų standartų Europą. Ir aš pasakysiu, kodėl turime panaikinti šį modelį.
Matydami tam tikrą ES institucijų praktiką, daugelis mūsų žemyno piliečių šiandien klausia: ar tikrai yra lygybė tarp labai skirtingų Briuselio ir Liuksemburgo sprendimų ir sprendimų, priimtų dėl skirtingų valstybių narių panašiomis aplinkybėmis, kurie iš tikrųjų gilina susiskaldymą į stiprias, senas ir naujas ES valstybes nares, į stiprias ir silpnas, turtingas ir vargšes?
Apsimetimas, kad problemų nėra, sukelia blogas pasekmes. Piliečiai nėra akli, jie nėra kurti. Jei nepasitikintys savimi politikai ir pareigūnai to nepastebės, jie palaipsniui praras pasitikėjimą. Be to, institucijos praras pasitikėjimą. Tai jau vyksta, ponios ir ponai.
Todėl negalime tylėti, kai mūsų šalis – taip pat ir šioje salėje – yra užpulta nesąžiningai ir šališkai. Žaidimo taisyklių rinkinys turi būti vienodas visiems. Jų laikytis turi kiekvienas, įskaitant institucijas, įsteigtas pagal tas sutartis. Tai yra teisinės valstybės pamatai.
Nepriimtina išplėsti įgaliojimus, veikti remiantis įvykusiais faktais. Nepriimtina primesti kitiems savo sprendimus be teisinio pagrindo. Juo labiau nepriimtina šiam tikslui naudoti finansinio šantažo kalbą, kalbėti apie nuobaudas ar vartoti dar toli siekiančius žodžius prieš tam tikras valstybes nares.
Aš atmetu grasinimų, priekaištų ir prievartos kalbą. Nesutinku, kad politikai šantažuotų ir grasintų Lenkijai. Nesutinku, kad šantažas taptų politikos vykdymo valstybės narės atžvilgiu metodu. Demokratija ne taip elgiasi.
Esame išdidi šalis. Lenkija yra viena iš šalių, turinčių ilgiausią valstybingumo ir demokratijos istoriją. XX amžiuje tris kartus didelių aukų kaina kovojome už Europos ir pasaulio laisvę. 1920 m., Kai išgelbėjome Berlyną ir Paryžių nuo bolševikų invazijos, tada 1939 m., kai pirmieji pradėjome pražūtingą mūšį su Vokietija ir Trečiuoju reichu, kuris turėjo įtakos karo likimui ir galiausiai 1980 m., kai „Solidarumas“ suteikė viltį nuversti kitą totalitarizmą – žiaurią komunistinę sistemą. Pokario Europos atstatymas buvo įmanomas daugelio tautų aukų dėka, tačiau ne visos jos galėjo iš to gauti naudos.
Matau susijaudinimą jūsų veiduose, suprantu, kad jūs bent iš dalies nesutinkate su jais šioje salėje… Bet aš nesuprantu, kodėl. Kadangi šios citatos yra iš Prancūzijos Konstitucinės Tarybos, Danijos Aukščiausiojo Teismo, Vokietijos federalinio konstitucinio teismo sprendimų. Aš praleidau citatas iš Italijos ir Ispanijos teismo.
O citatos iš Lenkijos tribunolo sprendimų yra susijusios su 2005 ir 2010 metais. Taigi Lenkijai tapus Europos Sąjungos nare. Doktrina, kurią šiandien giname, jau daugelį metų yra nusistovėjusi.
Taip pat verta pacituoti profesorių Mareką Safjaną, buvusį Lenkijos Konstitucinio Tribunolo pirmininką, o šiandien Teisingumo Teismo teisėją: „Remiantis Konstitucija, nėra jokių priežasčių tezei apie ES teisės viršenybę, susijusią su visa nacionalinė tvarka, įskaitant konstitucines normas. Nėra pagrindo! Pagal pačią Konstituciją tai yra aukščiausias Lenkijos Respublikos įstatymas (8 straipsnio 1 dalis). Pirmiau minėtas 91 straipsnio 2 dalies reglamentas expressis verbis numato už ES teisės viršenybę susidūrimo su įstatymu, bet ne su konstitucine norma atveju “.
Ši nacionalinių teismų pozicija nėra nauja. Galėčiau cituoti dar dešimtis nutarimų iš Italijos, Ispanijos, Čekijos, Rumunijos, Lietuvos ir kitų šalių. Taip pat girdžiu balsus, kad kai kurie iš šių sprendimų buvo susiję su kitomis, mažesnės apimties bylomis. Tai tiesa – kiekvienas sprendimas visada susijęs su kažkuo kitu. Bet – dėl Dievo! – jie turi vieną bendrą bruožą: jie patvirtina, kad nacionaliniai konstituciniai teismai pripažįsta jų teisę kontroliuoti. Teisė kontroliuoti! Tiek daug ir dar daugiau! Kontroliuoti, ar Sąjungos teisė taikoma neperžengiant to, kas jai patikėta. Dabar skiriu kelis sakinius Sąjungai kaip konstitucinio pliuralizmo erdvei.
Tarp mūsų yra šalių, kuriose konstituciniai teismai neegzistuoja, ir šalių, kuriose jie egzistuoja. Yra šalių, kurių buvimas Europos Sąjungoje yra įrašytas į jų konstitucijas, o kai kurios – ne. Yra šalių, kuriose teisėjus renkasi demokratiškai išrinkti politikai, ir yra šalių, kuriose juos renkasi kiti teisėjai.
Konstitucinis pliuralizmas reiškia, kad yra erdvės dialogui tarp mūsų, mūsų šalių ir teisinių sistemų. Šis dialogas vyksta ir priimant teismo sprendimus. Kaip kitaip teismai turėtų bendrauti, jei ne priimdami sprendimus? Tačiau negalima sutikti, kad būtų duodami nurodymai ir įsakymai valstybėms. Europos Sąjunga yra ne tam. Turime daug bendro, norime turėti vis daugiau bendrumo, tačiau tarp mūsų yra skirtumų. Jei norime dirbti kartu, turime sutikti su šių skirtumų egzistavimu, turime juos priimti, turime gerbti vienas kitą.
Sąjunga neiširs nuo to, kad mūsų teisinės sistemos yra skirtingos. Taip dirbame septynis dešimtmečius. Galbūt kada nors ateityje padarysime pakeitimų, kurie dar labiau suartins mūsų teisės aktus. Tačiau tam, kad tai įvyktų, reikalingas nepriklausomų valstybių narių sprendimas.
Šiandien mes galime laikytis dviejų požiūrių: arba galime sutikti su visais neteisėtais, papildomomis sutartimis nesiekiančiais bandymais apriboti Europos šalių, įskaitant Lenkiją, suverenitetą ir šliaužiančiai plėsti tokių institucijų kaip Teisingumo Teismas kompetenciją, į „tyliąją revoliuciją“, vykstančią ne remiantis demokratiniais sprendimais, bet per teismų sprendimus – arba galime pasakyti: „Ne, mano brangieji“ – jei norite, kad Europa taptų supervalstybe be tautų, pirmiausia gaukite visų Europos šalių sutikimą
Dar kartą pakartosiu: aukščiausias Lenkijos Respublikos įstatymas yra Konstitucija. Jis yra aukštesnis prieš kitus teisės šaltinius. Joks Lenkijos teismas, joks parlamentas ir jokia Lenkijos vyriausybė negali nukrypti nuo šio principo.
Tačiau taip pat verta pabrėžti, kad Lenkijos tribunolas, taip pat ir neseniai įvykusiame sprendime, nenurodė, kad Sutarties dėl Sąjungos nuostatos visiškai neatitinka Lenkijos Konstitucijos. Kita vertus! Lenkija visiškai gerbia Sutartis. Štai kodėl Lenkijos teismas konstatavo, kad vienas labai konkretus tam tikrų Sutarties nuostatų aiškinimas, atsirandantis iš naujausios Teisingumo Teismo praktikos, nesuderinamas su Konstitucija.
Siekdamas tai paaiškinti, pereisiu prie rizikos, kylančios visai socialinei sistemai, kai teisėjo statusą užginčija kitas teisėjas. Remiantis Liuksemburgo Tribunolo formos aiškinimu, Lenkijos teismų teisėjai privalėtų taikyti Europos teisės viršenybės principą ne tik nacionaliniams įstatymams, kurie nekelia abejonių, bet ir pažeisti Konstituciją ir jų pačių konstitucinius sprendimus.
Tribunolas! Todėl, priėmus šį aiškinimą, milijonai pastaraisiais metais Lenkijos teismų priimtų sprendimų gali būti savavališkai panaikinti, o tūkstančiai teisėjų gali būti nušalinti nuo pareigų. Milijonai sprendimų! Tai gali prieštarauti nepriklausomumo, nepajudinamumo, teisės į teismą stabilumo ir tikrumo principams, kurie visi tiesiogiai kyla iš Lenkijos Konstitucijos. Ar nesuprantate, prie ko tai gali privesti ?! Ar kas nors iš jūsų tikrai nori įvesti anarchiją, painiavą ir neteisėtumą Lenkijoje? To pasekmė būtų esminis Lenkijos piliečių teisminės apsaugos konstitucinio standarto sumažėjimas ir neįsivaizduojamas teisinis chaosas. Jokia suvereni valstybė negali sutikti su tokiu aiškinimu. Jai pritarti reikštų, kad Sąjunga nustojo būti laisvų, lygių ir suverenių šalių sąjunga.
Su tuo niekada nesutikome. Sutartyse to nesutarėme. Tikrai verta aptarti, ar Sąjunga turėtų keistis. Ar tam nereikėtų sukurti didesnio biudžeto? Ar neturėtume daugiau išleisti bendram saugumui? Ar gynybos išlaidos neturėtų būti pašalintos iš biudžeto deficito procedūrų? Štai ką siūlo Lenkija!
Ar neturėtume stiprinti savo atsparumo hibridiniams pavojams, kibernetinėms grėsmėms? Ar neturėtume geriau kontroliuoti investicijų į strateginius ekonomikos sektorius? Kaip teisingai ir efektyviai finansuoti energetikos ir klimato pertvarką? Kaip padaryti mūsų sprendimų priėmimo procesą efektyvesnį? Ką galime padaryti, kad mūsų piliečiai nesijaustų vis labiau svetimi ES?
Aš keliu šiuos klausimus, nes tikiu, kad atsakymai į juos lems Sąjungos ateitį. Turėtume visa tai aptarti. Todėl dabar keletą sakinių skirsiu Sąjungos ir jos institucijų kompetencijos ribų problemai.
Europos integracijos sėkmė kyla iš mechanizmų, jungiančių mūsų valstybes kitose srityse. Bandymas pakeisti šį modelį 180 laipsnių kampu ir įvesti integraciją taikant teisinius mechanizmus, yra nukrypimas nuo prielaidų, kurios buvo Europos Bendrijų sėkmės pagrindas.
Demokratinio deficito reiškinys buvo aptariamas daugelį metų. Ir šis deficitas vis didėjo. Tačiau niekada anksčiau jis nebuvo toks matomas kaip per pastaruosius kelerius metus. Vis dažniau per teismų veiklą sprendimai priimami už uždarų durų, kurie kelia grėsmę valstybėms narėms. Ir vis dažniau – tai daroma be aiškaus sutarčių pagrindo, bet per jų kūrybinį aiškinimą. Ir – be jokios realios kontrolės. Ir šis reiškinys jau daugelį metų plinta.
Šiandien šis procesas pasiekė tokį etapą, kad turime pasakyti: sustok. Europos Sąjungos kompetencija turi savo ribas. Neturime tylėti, kai jie viršijami. Todėl Europos universalumui sakome TAIP, o Europos centralizmui – NE.
Aš – kaip ir jūs visi šiame Parlamente – esu demokratinės patikros objektas. Mes visi tokiu būdu būsime atsakingi už visus savo veiksmus. Aš atstovauju vyriausybei, kuri buvo išrinkta 2015 m. Ir pirmą kartą Lenkijos istorijoje pasiekė vieną daugumą. Todėl ėmėmės plataus užmojo socialinių reformų programos
Ir Lenkijos žmonės nusprendė: per kitus rinkimus 2018, 2019, 2020 m. Jie demokratiškai įvertino mūsų vyriausybę. Turėdami didžiausią rinkėjų aktyvumą istorijoje, įgijome stipriausią demokratinį mandatą istorijoje. Per 30 metų nė viena partija nepasiekė tokio rinkimų rezultato kaip „Įstatymas ir teisingumas“. Ir tai be užsienio šalių paramos, be stambiojo verslo paramos, net ketvirtadalio įtakos žiniasklaidai, kaip mūsų konkurentams, kurie formavo Lenkiją po 1989 m.
Lenkija turi senas demokratines tradicijas. Iš tikrųjų taip pat yra „Solidarumo“ tradicija.
Baudos, ekonomiškai stipresnių šalių represijos prieš tas, kurios vis dar kovoja su palikimu būti ne toje geležinės uždangos pusėje – tai nėra teisingas kelias. Mes visi turime prisiminti pasekmes.
Lenkija gerbia Sąjungos principus, tačiau ji nebus įbauginta. Lenkija tikisi dialogo šiuo klausimu.
Siekiant pagerinti šio dialogo procesą, verta siūlyti institucinius pakeitimus. Teisingumo Teismo kolegija, kurią sudarytų valstybių narių konstitucinių teismų paskirti teisėjai, galėtų būti įsteigta nuolatiniam dialogui, laikantis patikrinimų ir pusiausvyros principo. Šiandien jums siūlau tokį pasiūlymą. Galutinį sprendimą turi priimti piliečiai ir valstybės, tačiau teismai turėtų turėti tokią platformą bendroms kalboms rasti.
Pabaigai. Gerbiamieji Parlamento nariai, taip pat turime atsakyti į klausimą, iš kur Europa per šimtmečius įgijo savo pranašumą. Kas padarė Europos civilizaciją tokią stiprią.
Istorija į tai atsako taip: tapome galingi, nes buvome įvairiausias planetos žemynas. Taigi Europa laimėjo pasiekusi pusiausvyrą tarp kūrybinės konkurencijos ir bendravimo. Tarp konkurencijos ir bendradarbiavimo. Šiandien mums vėl reikia abiejų.
Gerbiamieji nariai. Noriu stiprios ir puikios Europos. Noriu Europos, kuri kovotų už teisingumą, solidarumą ir lygias galimybes. Europa, galinti atsispirti autoritariniams režimams. Europa, kuriai pirmenybė teikiama naujausiems ekonominiams sprendimams. Europa, kuri gerbia kultūrą ir tradicijas, iš kurių ji išaugo. Europa, kuri pripažįsta ateities iššūkius ir ieško geriausių sprendimų visam pasauliui.
Tai puiki užduotis mums. Visiems mums, mieli draugai. Tik taip Europos piliečiai ras savyje vilties geresnio rytojaus. Jie atras savyje norą veikti ir norą kovoti. Tai sunki užduotis. Bet imkimės to. Imkimės to kartu. Tegyvuoja Lenkija, tegyvuoja suverenių valstybių Europos Sąjunga, tegyvuoja Europa, didžiausia vieta pasaulyje!
Labai ačiū.
Kalbas galite išklausyti ČIA.