Mažai kas abejoja, kad kitąmet kartu su vyksiančiais Prezidento rinkimais bus ir referendumas dėl dvigubos pilietybės – dėl jo būtinumo Seime iš esmės sutariama, vyksta tik ginčai dėl pačios Konstitucijos formuluotės. Praėjusį ketvirtadienį Latvijos parlamentas jau įteisino dvigubą pilietybę: į ją galės pretenduoti buvę tremtiniai ir jų palikuonys, šiuo metu gyvenantys kitose šalyse, latviai, turintys NATO, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos sutarčiai priklausančių šalių pilietybę, taip pat keliasdešimt tūkstančių latvių kilmės asmenų, gyvenančių Australijoje, Brazilijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Lietuvos parlamentui įvesti dvigubą pilietybę neleido Konstitucinis Teismas.
Praėjusią savaitę vykusiuose Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose buvo daug kalbama apie dvigubą Lietuvos pilietybę, apie kompetenciją viršijančius Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Šiais klausimais pasisakė ir vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų, Kovo 11-osios akto signataras, teisininkas Liudvikas Narcizas Rasimas. Ta pačia proga L.N.Rasimas įteikė Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkei Rimantei Šalaševičiūtei savo paruoštą įstatymo projektą dėl keleto kitų Konstitucijos straipsnių pakeitimų, susijusių su teismų, prokuratūros darbu, su nauja svarbių pareigūnų priesaika. Bernardinai.lt skaitytojams siūlome susipažinti su L.N.Rasimo komentarais minėtais klausimais ir pačiu projektu.
Prašytume trumpai pakomentuoti Jūsų siūlomą Konstitucijos pataisų projektą.
Kadangi pats neturiu įstatymų iniciatyvos teisės, tai savo projektą įteikiau Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkei ir kai kuriems Seimo nariams. Jeigu patiks – jie gali jį įregistruoti Seime.
Šis projektas daugiausia siekia justicijos pertvarkos Lietuvoje. Na, o su dviguba pilietybe jis sietinas todėl, kad Konstitucinis Teismas pradėjo nepaisyti Konstitucijos teksto ir savaip jį interpretuoti. Štai žodžius „atskiri atvejai“ jis bando pakeisti „labai reti atvejai“. Sutinku, kad atskiri atvejai gali būti reti, bet nebūtinai visada. Atskiras atvejis yra kartu ir kitoks atvejis.
Kada kitų valstybių justicija visokeriopai padeda tinkamai išspręsti nelauktai globaliniu mastu iškilusį dvigubos pilietybės būtinumo klausimą, mūsų Konstitucinis Teismas vienareikšmiškai pradeda aiškinti žodžius, kurių reikšmė nėra vienareikšmė. Konstitucijoje parašyta „atskiri atvejai“ ir Konstituciniam Teismui nesuteikta teisė, kad ir aiškinimo būdu pakeisti juos žodžiais „labai reti atvejai“. Konstitucinis Teismas aiškiai pažeidė savo kompetenciją, įsikišo į ne savo reikalus, todėl tokiais atvejais būtina, kad paskutinį žodį, t. y. sutinka ar ne su Konstitucinio Teismo interpretacijomis, galėtų spręsti Tautos atstovybė – Seimas. Taip siūlau ir padaryti pakeičiant Konstitucijos 107 straipsnį.
Įdomu, kad iš esmės su tuo sutinka ir Konstitucinis Teismas. Štai jis rašo, kad „Nustatydamas Lietuvos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją“. O juk diskrecija tai ne kas kita, kaip pareigūno ar valstybės institucijos, Seimo irgi, teisė spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra.
Suprantu, kad Jūs siūlote apriboti Konstitucinio Teismo galias, kuriomis jis neteisėtai įsiveržė į parlamento diskreciją. Bet kaip tuomet su klausimais, kuriuos Konstitucinio Teismo prašo išaiškinti teismai?
Konstitucinis Teismas šiandien jau pradėjo iš esmės nagrinėti tiek baudžiamąsias, tiek civilines bylas ir spręsti tuos klausimus, kuriuos turi išspręsti tas teismas, ant kurio stalo atsidūrė byla. Taigi, kad kiekvienas žmogus galėtų ginti savo interesus teisme pasiremdamas Konstitucija, siūlome pakeisti Konstitucijos 110 str. taip, kad jeigu teisėjas turi pagrindo manyti, kad įstatymas konkrečioje byloje gali prieštarauti Konstitucijai, jis to įstatymo netaiko, lyg jo ir nebūtų. Tokį jo sprendimą visada gali patikrinti aukštesnės instancijos teismai, o susikaupus pakankamai daug panašių atvejų Aukščiausiasis Teismas skelbia apibendrinimą, kuris tampa privalomas visiems teismams, o toks įstatymas savaime numiršta. Taip dirba JAV, Skandinavų šalių ir dar daugelio valstybių justicija.
Vadinasi, Jūs bandot apriboti ir tas Konstitucinio Teismo galias, kurias jis paveržė iš kitų teismų, ir taip suteikti kiekvienam piliečiui galimybę kreiptis į teismą dėl galimo Konstitucijos pažeidimo. Tačiau Jūs pateikėte ir siūlymų, nesusijusių su Konstituciniu Teismu – kokie jie?
Manau, kad kuo greičiau turi būti priimtas priesaikos įstatymas (priesaikos projektą esu paruošęs), numatantis ir atsakomybę už priesaikos sulaužymą, taip pat ir teismo teisę nuspręsti, kaip ilgai priesaikos laužytojui gali būti atimta teisė dirbti darbą, kur reikia vėl prisiekti.
Turi atsirasti ir visiškai naujas priesaikos tekstas, kuris kai kuriems dabartiniams teisėjams gali būti nepriimtinas – sekant kitų valstybių pavyzdžiu, priesaikoje turi atsirasti žodžiai: prisiekiu, kad visas turtas, kurį valdau aš, mano šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai, yra įgytas teisėtai.
Taip pat turi atsirasti ir atleidimo pagrindai atsisakant priimti priesaiką. Jų šiandien neturime.
Kita valstybinio lygmens problema yra ta, kad prokuratūrai suteikta monopolisto teisė pradėti ar ne ikiteisminį tyrimą. Tokią teisę būtina sugrąžinti policijai ar kitoms institucijoms, taip išlaisvinant prokurorus nuo televizinių filmų kūrimų, kuriuose Lietuvos prokurorai laksto apsikaišę pištolietais. Tai ne jų darbas. Jų darbas yra prižiūrėti, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės bei surinktų įrodymų patvirtinimas bei apgynimas teisme.
Pagaliau teismai turi atgauti savo teisę duoti tam tikrus privalomus nurodymus prokurorams.
Mano siūlomose Konstitucijos pataisose atsiranda ypatingojo prokuroro pareigybė (praėjusios kadencijos Seime buvo paruošti keli įstatymo projektai, susiję su ypatingojo prokuroro statusu, koks yra JAV, bet atmesti kaip galimai antikonstituciniai – red.).
Tarp mano siūlymų – ir teismų struktūros pakeitimas. Pvz., atsisakoma administracinių teismų, jų funkcijas perduodant bendrosios kompetencijos teismams. Šiandien vykdoma teismų darbo optimizacija nėra reforma. O reformos teismuose būtinos.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiuose Jūs pasisakėte ir tautiniais klausimais – kokie svarbiausi akcentai?
Atsirado minčių, kurias norėjau išsakyti, kada išklausiau kitų prelegentų pranešimus. Stebino noras keisti Lietuvos nacionalinės valstybės modelį kažkokiu internacionalizmu.
Tautybės klausimai aiškiai painiojami su Seimo narių gautais Lietuvių tautos įgaliojimais atstovauti jos suverenitetui. Juk turkas Vokietijos parlamente visų pirma yra gavęs įgaliojimus atstovauti vokiečių tautai kaip suverenui, o ne turkų, nors kaip žmogus jis pasilieka turkas su visomis tai bendrijai suteiktomis ir garantuotomis teisėmis. Pas mus atsirado norinčiųjų būti didesniais marksistais už patį K. Marksą. Tad ir priminiau, kad Emanuelis Zingeris yra gavęs įgaliojimus atstovauti Lietuvių tautai, kaip suverenui, o ne žydų. Jis, beje, to niekad ir nesiekė. Pasakiau, kad kolonistams, atsiradusiems kaip okupacijos pasekmė, negali būti suteiktos išskirtinės politinės teisės, net jeigu jie gyvena kompaktiškomis kolonijomis. Jeigu rusas tampa Lietuvos parlamento nariu, jis atstovauja ne Rusų tautos, kaip suvereno, o Lietuvių tautos, kaip suvereno, interesams. Todėl mūsų Konstitucijoje ir nėra tautinių mažumų, o yra tik tautinės bendrijos, nes Lietuvos valstybė neturi nė centimetro kitos tautos etninių žemių. Į tai Lietuvių tautos atstovai Seime privalo atsižvelgti, kai svarsto tautinių mažumų Lietuvoje įstatymą – tokių čia nėra, yra tik bendrijos.
Kalbino Dalius Stancikas
Į S T A T Y M A S
1 straipsnis. 59 straipsnio 2 dalies pakeitimas.
59 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Už priesaikos sulaužymą atsako pagal įstatymą.
2 straipsnis. 82 straipsnio 1 dalies pakeitimas.
82 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas. Už priesaikos sulaužymą atsako pagal įstatymą.
3 straipsnis. 104 straipsnio 1 dalies pakeitimas.
104 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Už priesaikos sulaužymą atsako pagal įstatymą.
4 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas.
107 straipsnį išdėstyti taip: Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija 105 straipsnyje priskiria jo kompetencijai, yra neskundžiami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo sprendimu ar išvada Konstitucijos 105 straipsnyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.
5 straipsnis. 110 straipsnio pakeitimas.
110 straipsnį išdėstyti taip: Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas jų netaiko.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai, priimti apibendrinus teismų praktiką, yra privalomi visiems teismams.
6 straipsnis. 111 straipsnio 1 ir 2 dalies pakeitimas.
111 straipsnio 1 ir 2 dalį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.
Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti teismuose gali būti specializuoti skyriai.
7 straipsnis. 112 straipsnio 4 ir 6 dalies pakeitimas.
112 straipsnio 4 ir 6 dalį išdėstyti taip: Apylinkių ir apygardų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.
Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą. Už priesaikos sulaužymą atsako pagal įstatymą.
8 straipsnis. 115 straipsnio pakeitimas.
115 straipsnį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;
5) panaikinus pareigybę;
6) atsisakius prisiekti.
9 straipsnis. 117 straipsnio 1 dalies pakeitimas.
117 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį, bet sprendimai skelbiami viešai.
10 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas
118 straipsnį išdėstyti taip: Įstatymo nustatytais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovauja, kaltinamąjį aktą pasirašo ir kaltinimą baudžiamose bylose palaiko prokuroras.
Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismo nurodymas ginti šiuos interesus, pradėti ikiteisminį tyrimą ar perduoti asmenį teismui teisti prokurorams yra privalomas.
Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujasi tik įstatymais.
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.
Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
Respublikos Prezidentas skiria ir atleidžia ypatingąjį prokurorą bei teikia jam užduotis.
Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką nustato įstatymas.
Parengė Liudvikas Narcizas Rasimas