Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų Seimo narių grupės ir Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus, ketvirtadienį priimtame nutarime pripažino, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kai kurios nuostatos, kuriomis reguliuojamas savivaldybių biudžetams skiriamų lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir paskirstymas, prieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėjai teigė, kad teisiniu reguliavimu, pagal kurį kai kurioms savivaldybėms pervedama tik dalis jose surenkamo GPM, pažeidžiamas savivaldybių lygiateisiškumo principas, ribojamos jų galimybės savarankiškai ir atsakingai užtikrinti efektyvų viešųjų reikalų tvarkymą (Konstitucijos 120 straipsnis), pažeidžiami savivaldybių biudžetų savarankiškumo (121 straipsnio 1 dalis), taip pat proporcingumo, teisingumo, atsakingo valdymo principai. Pasak pareiškėjų, labiausiai pažeidžiami Vilniaus miesto savivaldybės interesai, nes jai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, nustatyta mažiausia pervedama GPM dalis (procentais).
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostata, pagal kurią į savivaldybės biudžetą pervedama šio įstatymo priedėlyje nurodyta kiekvienai savivaldybei skiriama GPM dalis, nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, kuriais remiantis ji turėtų būti apskaičiuojama, taip pat šio įstatymo priedėlis prieštarauja Konstitucijai.
Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką, kuri leistų užtikrinti visavertį savivaldos funkcionavimą ir savivaldybių funkcijoms įgyvendinti būtiną finansavimą. Savivaldybių finansavimas turi būti koreguojamas (didinamas arba mažinamas) ne tik tais atvejais, kai keičiasi savivaldybių vykdomų funkcijų apimtis, bet ir tada, kai lėšų poreikis kinta dėl kitų objektyvių veiksnių, tokių kaip demografiniai, socialiniai ar ekonominiai pokyčiai. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti pakankamą savivaldybių finansavimą ir atsižvelgdamas į regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo skirtumus, gali pasirinkti savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginimo modelį ir nustatyti atitinkamą šio išlyginimo mechanizmą.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, nesant įstatymuose įtvirtintų aiškių kriterijų, kuriais remiantis buvo nustatytos ir keičiamos savivaldybėms tenkančios GPM dalys, neaišku, ar tų savivaldybių, kurių GPM dalys pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą kitoms savivaldybėms remti, finansinė padėtis yra iš tiesų geresnė ir kiek geresnė nei remiamų savivaldybių. Taip pat nėra įvertinama tai, ar tų savivaldybių padėtis netaps blogesnė nei remiamų savivaldybių. Nenustačius tokių kriterijų, negalima objektyviai įvertinti savivaldybių pajamų poreikių pokyčio ir jų galimybių prisidėti prie finansiškai silpnesnių savivaldybių rėmimo. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas iškreipti išlyginimo mechanizmo esmę; jis negali būti vertinamas kaip sudarantis prielaidas užtikrinti visavertį savivaldybių funkcijų finansavimą.
Taip pat prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta minėto įstatymo nuostata, kurioje įtvirtinta, kad savivaldybėms, kurioms pagal šio įstatymo priedėlį skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis, lėšos išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti nėra skiriamos. Kadangi įstatymuose nenustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti, kurioms savivaldybėms turi būti skiriama mažesnė nei 100 proc. GPM dalis, šiuo teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos tokioms savivaldybėms atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei savivaldybės, kurioms skiriama 100 proc. GPM dalis ir kurių atžvilgiu toks išlyginimas yra vykdomas. Be to, pagal tokį teisinį reguliavimą nėra užtikrinama, kad, pasikeitus savivaldybių, kurių surinkto GPM dalis yra skiriama GPM ir išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti, demografiniams, socialiniams ar kitokiems rodikliams, turintiems įtakos objektyviems savivaldybių išlaidų struktūrų pasikeitimams, šioms savivaldybėms bus skirtas adekvatus finansavimas.
Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą nuo oficialios šio nutarimo paskelbimo dienos minėto įstatymo nuostatos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalėtų būti taikomos. Todėl, kad neatsirastų savivaldybių finansavimo teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, dėl kurio galėtų būti iš esmės sutrikdytas lėšų skyrimas savivaldybėms, Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus skelbiamas 2016 m. sausio 2 d.
Tiesos.lt primena, kad pagal dabartinę GPM paskirstymo savivaldybėms tvarką Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., Mažeikių rajonui – 99 proc., kitoms savivaldybėms – 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM. Vilniui paliekama tik 48 proc. surenkamo GPM (kreipimosi į KT metu – 40 proc.).