Spalio 13 d., pirmadienį, Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą,kuriame pripažino, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias Vyriausioji rinkimų komisija, įregistruodama rinkimų komitetą, suteikia jam raidę, kuri laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje, tiek, kiek nustatyta, kad raidė, rinkimų procese laikoma rinkimų komiteto pavadinimu, suteikiama ir tokiam rinkimų komitetui, kuris yra pasirinkęs pavadinimą ir nurodęs jį savo veiklos sutartyje, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai („Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai“).
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, be kita ko, rinkimų proceso skaidrumas, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija, taip pat rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas. Taigi teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos prielaidos tinkamai informuoti rinkėjus apie kandidatus rinkimuose keliančius kolektyvinius subjektus, be kita ko, jų pavadinimus, ši informacija turi būti vieša, lengvai prieinama ir neklaidinanti rinkėjų. Nutarime pažymėta, kad kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų pavadinimas padeda rinkėjams ne tik juos atpažinti, atskirti nuo kitų kandidatus keliančių kolektyvinių subjektų, bet ir spręsti apie jų vertybes, idėjas, siekius ir pan., todėl kandidatus rinkimuose keliantys kolektyviniai subjektai turi turėti galimybę rinkimų procese dalyvauti ir prisistatyti rinkėjams savo pasirinktu pavadinimu.
Ginčytu teisiniu reguliavimu suvaržius rinkimų komitetų galimybę Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti ir prisistatyti rinkėjams savo pasirinktu pavadinimu, nesant visuomenei svarbaus ir konstituciškai pagrįsto tikslo pasunkintas asmenų, įrašytų į rinkimų komitetų keliamų kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas, neužtikrinami demokratinių rinkimų proceso skaidrumo, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybės ir sąžiningos konkurencijos principai.
Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tiek kolektyviniai subjektai, turintys teisę kelti kandidatus rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, pasirinkdami pavadinimą, kuriuo ketina rinkimų procese prisistatyti rinkėjams, tiek įstatymų leidėjas, reguliuodamas atitinkamus santykius, yra saistomi Konstitucijos. Jie turi paisyti konstitucinio rinkimų kaip atsakingo politinio proceso principo, konstitucinių imperatyvų užtikrinti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstyti tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos. Iš Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų kyla imperatyvas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinama, kad rinkimų procese rinkėjai būtų tinkamai informuojami apie kandidatus rinkimuose keliančius kolektyvinius subjektus, jų pavadinimus, kurie turi neklaidinti rinkėjų.
Ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados).